Grėsminga kaimynystė

"Dabar jau aišku, kad projektuojamo statinio paskirtis yra maitinimo įstaiga. Pagal projektą matyti, kad bus parduotuvė, kavinė-restoranas su pobūvių sale – antrame aukšte išėjimas į terasą su galimybe pasistatyti staliukus, švęsti lauke ir dar kitų su šia veikla nesusijusių patalpų, tokių kaip rentgeno kabinetas, kabinetai su numatytomis odontologinėmis kėdėmis. Prie parduotuvės suprojektuotas mėsos apdirbimo cechas, o plečiant veiklą pagalbinėse patalpose įrengti mėsos rūkyklą, skerdyklą", – priblokšta sklypo savininkų ketinimo dėstė galimų naujakurių kaimynė Ieva Rastenienė.

Šie planai nenudžiugino ir kitų ketinamos statyti maitinimo įstaigos pašonėje atsidūrusių gyventojų. "Tai mūsų svajonių namai. Jei šis projektas bus įgyvendintas, mes neteksime savo sukurtų svajonių. Dauguma mūsų čia, į Noreikiškes, atsikraustė pabėgę iš miesto šurmulio, ieškodami ramybės sau ir savo vaikams. Pasiryžome ilgus metus mokėti bankui palūkanas už paskolas dėl svajonės, kurią griauna", – tęsė kita kaimynė Živilė Vaičiukynienė.

"Nematau nieko nepriimtino. Yra sklypas, yra jo paskirtis ir statyti pastatą, kuriame vyks maisto išsinešti gamyba, nėra nieko neteisėto. Tokių vietų Kaune ir Kauno rajone pilna. Čia juk nedarai nusikalstamos veiklos", – pareiškė panašią įstaigą jau trylika metų Kazliškėse turintis ir plėstis Noreikiškėse nusprendęs Alfonsas Raišutis.

Tai mūsų svajonių namai. Jei šis projektas bus įgyvendintas, mes neteksime savo sukurtų svajonių.

Slėpė planus

Tarsi kišenė gyvenamųjų namų kvartale įsispraudęs komercinės paskirties sklypas jau pažymėtas būsimų statybų ženklais. Būtent šie ženklai ir savininko A.Raišučio sūnaus, įgalioto rūpintis šeimos verslo ateitimi, Donato pozicija kaimynų atžvilgiu pasėjo nerimą.

"Visada galvojome, kad kada nors čia iškils privatus namas. Plotas pakankamas, be to, aplinkui individualių mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas, todėl kai prasidėjo darbai, žmonės nepuolė iš karto aiškintis. Tačiau kai nukasė visą sklypo pagrindą, ėmė vežti nesuskaičiuojamą kiekį žvyro, supratome, kad tikrai ne gyvenamasis namas čia planuojamas", – nepasitenkinimo neslėpė dar viena rizikos zonoje atsidūrusi gyventoja Ramunė Mikšienė.

Visa maitinimo paskirties pastatui planuojama teritorija išpilta žvyru. Jo kalnas dar supiltas sklypo pakraštyje. Po medžiais arčiau gatvės įkastas medinis stulpas su būsimo pastato projektiniu siūlymu ir pranešimu apie viešą aptarimą.

"Šio pranešimo buvo galima ir nepamatyti. Jo beveik nematyti nuo gatvės. Jis atsirado Joninių savaitgalį. Nors dar tą savaitę klausėme savininko įgalioto sūnaus Donato apie planus, tačiau jis aiškino, kad dar nieko nežino, dar niekas nenuspręsta", – būsimų statytojų siekiu slėpti ketinimus iki paskutinio stebėjosi kaimynės.

Malonumų sąrašas

Remdamiesi projektiniu siūlymu, Noreikiškių gyvenvietės žmonės dėlioja būsimos veiklos viziją: visą parą veikiančių kondicionierių, šaldytuvų keliamas triukšmas; apdorotos mėsos ir kito maisto atliekų kvapai sklindantys iš konteinerių; kita kvapų rūšis, atsirandanti maisto gamybos procese. Žodžiu, kasdienis žinojimas, ką maitinimo įstaiga rengia svečiams pietų.

Pasak I.Rastenienės, būsimo pastato terasa numatyta tiesiai į gyventojų kiemus. Pokylių svečiai turės galimybę analizuoti gyventojų kiemų apželdinimo ypatumus, pavakarės užsiėmimus, gyventojai restorano svečiams bus kaip ant delno, neliks jokio privatumo. Gyventojų vaikai turės realias pamokas, kaip elgtis pokyliuose. Vargu ar įstaigos savininkai galėtų užtikrinti kiekvieno svečio deramą elgesį po ne pirmos taurės svaigalų.

"Savininko sūnus teiravosi mano sutuoktinio, ar įmanomas rezervinis privažiavimas pro mūsų namą", – dar vieną grėsmingą signalą mini I.Rastenienė. Noreikiškių gyventojai susidarė įspūdį, kad 35 vietų automobilių aikštelė prie pagrindinės Šiltnamių gatvės bus skirta svečiams. Aptarnaujantis transportas, spėjama, greičiausiai bus nukreiptas nedidele Žaibo gatve.

"Ta gatvelė net neapšviesta, neasfaltuota, tačiau ji vienintelė nuo autobusų stotelės, kuria šio gyvenamojo mikrorajono vaikai, parvažiavę iš mokyklų, popamokinių būrelių kulniuoja namo, kiti važiuoja dviračiais. Siaura gatvelė, kurioje net šaligatvių nėra. Mūsų laukia ne tik sunkiasvorių automobilių keliamas triukšmas, bet ir eismo saugumo klausimas", – galimas grėsmes bėrė būsimoje statybvietėje susirinkusios moterys.

Muzika, svečių, klientų srautai, automobilių keliamas triukšmas ir išmetamosios dujos – septynias dienas per savaitę ištisus metus. "Ir tai reiškia pabėgimą į ramų užmiestį?" – retoriškai klausė prie tylos, ramybės, kaimynų pagarbos vienas kitam įpratusios moterys.

Neigia pristatytus planus

Gyventojams užkliuvo ne tik jų gyvenimo kokybę menkinantys padariniai. Žmonės abejoja, ar rengiant projektinį pasiūlymą laikytasi visų įstatymais numatytų reikalavimų. Ar tikrai galimas numatytas pastato aukštingumas, esant mėsos apdirbimui būtinos sanitarinės apsaugos zonos pagal įstatymus turi būti ne mažiau kaip 500 m. Gyventojų skaičiavimu, nuo jų sklypų tvorų iki būsimo pastato atstumas numatytas vos 3,5 m.

"Mums kyla įtarimas, kad pobūvių salė, restoranas, odontologiniai kabinetai tėra priedanga. Sklypo savininko A.Raišučio viešai deklaruojama veikla yra mėsinė, mėsos apdirbimas. Būtų natūralu, kad verslininkas plečia veiklą ir statosi naujas patalpas mėsai apdoroti. Taip, ko gero, lengviau gauti leidimą", – svarstė I.Rastenienė.

Regis, moteris neklydo. Sklypo savininkas A.Raišutis patvirtino, kad plečia veiklą. "Ketiname užsiimti maitinimu ir mėsos gamyba. Bus cepelinai, balandėliai, gal dar kas nors išsinešti. Gero norime žmonėms. Ten bus nedidelis šeimos verslas", – apie daugiau nei 600 kv. m pastato paskirtį aiškino sklypo savininkas A.Raišutis.

Verslininkui pasirodė nesuprantamas gyventojų nepasitenkinimas, jo nuomone, kuriama gerove žmonėms. "Koks restoranas? Kokia pobūvių salė?" – nustebo A.Raišutis projektiniame pasiūlyme išdėstytomis pastato paskirtimis. "Aš neturiu žalio supratimo. Aš, kaip užsakovas, užsisakiau projektą ir jis buvo parengtas", – lyg būtų nematęs gyventojams pristatyto projektinio pasiūlymo stebėjosi A.Raišutis.

Žemės paskirties pokyčiai

A.Raišutis tvirtino, kad per trylika metų panašios veiklos Kazliškėse jis nėra sulaukęs nė vieno gyventojo skundo. "Čia nebus didelio pajėgumo, bet jei prieštaraus, tai ir nestatysime", – nukirto A.Raišutis.

Dėl galimų verslininko planų ramina ir Kauno rajono savivaldybė. Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė patvirtino, kad pagal Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą Šiltnamių g. 38 teritorijoje galėtų būti ir komercinės paskirties statinių, tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus statomi.

Kauno rajono savivaldybė statybos leidimo šiam objektui dar neišdavė. "Kol kas nežinome, koks tai bus statinys, tačiau noriu patikinti: Kauno rajono savivaldybė sieks, kad būtų laikomasi teisės aktų", – tvirtino J.Kalvinskaitė.

Pasak jos, pagal rajono bendrojo plano sprendinius komercinės paskirties sklypų yra daug ir juose galima komercinė veikla. Rajono vyriausioji architektė nemato jokio kriminalo, kad sklypo žemės paskirtis iš žemės ūkio buvo pakeista į komercinės paskirties.

Gyventojų žiniomis, ši žemė, kaip ir nemaži plotai aplinkui, priklausė dabar jau bankrutavusiai bendrovei "Kauno šiltnamiai". Pastaroji žemę paskirstė žmonėms, vietoj įsiskolinimų už atlyginimus. Tačiau ne visi darbuotojai pajėgė privatizuoti jiems skirtus plotus ir žemės buvo nacionalizuotos, vėliau atkurtos nuosavybės teisės seniesiems savininkams, dar vėliau parduotos, tačiau paskirtis esą visada buvusi žemės ūkio.

Paskirties neneigia ir dabartinis žemės savininkas. "Kai su žmona nusipirkome sklypą, jis buvo žemės ūkio paskirties. Vėliau pakeitėme. O kas čia tokio?" – situacijos ir toliau nesureikšmino A.Raišutis.

Kol kas situacija vertinama kaip pirmasis žingsnis, dar galima vadinti ketinimų protokolu, nes verslininkas parengė tik projektinį pasiūlymą, kuris, pasak Kauno r. savivaldybės architektės tėra pirma stadija, negarantuojanti tęsinio. Architektė įsitikinusi, kad šiais laikais visuomenė gali daug.