Vyrai pjovė ir degino menkaverčius medžius, krūmus, šabakštynus, rinko šiukšles, o moterys gamino valgyti. Šeštadienį Trečiajame forte kvepėjo dūmais.

"Tai trečioji mūsų talka šią žiemą. Tačiau jau po pirmųjų matome akivaizdų rezultatą", – patenkintas mostelėjo ranka Seniavos seniūnaitis, Trečiojo forto įgulos vadas Ovidijus Jurkša.

Ir išties, po talkų – sutvarkius šabakštynus, nupjovus menkaverčius medžius, išvežus šiukšles – atsivėrė dešinysis forto sienos puskaponieris.

"Dalį malkų – kelis savivarčius – nuvešime ir padovanosime vargingai gyvenantiems žmonėms, – pastebėjo O.Jurkša. – Labai džiaugiuosi, kad žmonės aktyviai atsiliepė į prašymą prisidėti prie talkos, ne vienas perskaitė ir skelbimą "Kauno dienoje".

Praėjusioje talkoje dalyvavo apie 40, šįkart – 25 savanoriai iš Seniavos, Karkazų, Teleičių kaimų – Seniavos bendruomenės nariai.

Seniūnaitis turi visus privalomus leidimus, apie talką informavo Kauno marių regioninio parko, Gamtos apsaugos darbuotojus.

"Tačiau ąžuolus paliekame – turbūt tai kiekvieno lietuvio kraujyje", – teigė O.Jurkša.

Pirmą kartą talką Trečiajame forte pradėję pernai, per akciją "Darom", dar iki Velykų, darbštuoliai tikisi pravalyti apie 300 metrų vakarinės mūrinės, kontreskarpinės forto sienos.

"Jau dabar atsivėręs įspūdingas sienos vaizdas, – džiaugėsi Ovidijus. – Svajojam ateityje nukasti šį plotą žemės ir palikti taip, kaip buvo forto įkūrimo metu. O toje vietoje, kur yra įėjimas į fortą, įrengti tiltuką."

Kodėl talkoje – tik vyrai, kur moterys, kodėl jos nepadeda antrosioms pusėms?

"Gamina valgyti. Kepsime bulves ant pelenų, gersime arbatą, kavą, žmona Kristina verda sultinį ir kepa bandeles, – seniūnaitis šyptelėjo. – Turbūt grosime ir gitara."

Trečiasis fortas pastatytas 1887–1888 m., rekonstruotas 1893–1898 m. ir 1908 m. Pirmojo pasaulinio karo metais Trečiasis fortas iš labiausiai apšaudytų Kauno tvirtovės fortų nukentėjo mažiausiai. Jame dar galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų.