Vieni pritaria valstybės vykdomai politikai pasienį neteisėtai norinčius kirsti migrantus apsukti ir neįsileisti visų iš eilės pasiprašiusių politinio prieglobsčio. Kiti tokią taktiką vadina nežmoniška, treti mano, kad neteisėtus migrantus ir taip per daug lepiname. 

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto docentas  Laurynas Biekša teigia, kad visuomenėje, visų pirma, vyrauja daug mitų, susijusių su pabėgėliais.

Vienas tokių mitų – tai, kad jeigu svetimšalio galutinis tikslas yra pasiekti ekonomiškai stipresnę šalį nei Lietuva, pavyzdžiui, Vokietiją, o ne likti mūsų šalyje, vadinasi, jis nėra tikrasis pabėgėlis, nevertas politinio prieglobsčio. Tai netiesa.

Pabėgėlio statusas nustatomas pagal tai, koks pavojus jo laukia tėvynėje, ar jis yra persekiojamas dėl religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, pilietybės, rasės, politinių pažiūrų, atmetant tai, kur ir kaip asmuo nori gyventi.

L.Biekša, kalbėdamas su portalu kauodiena.lt, atkreipė dėmesį, kad natūralu siekti kuo geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams, niekas neprivalo tenkintis vien minimaliomis sąlygomis.

Advokatas teisiškai įvertinęs situaciją negali atsistebėti Lietuvos elgesiu su bandančiais  kirsti šalies sienas užsieniečiais.  Neteisėtų migrantų krizės pradžioje jie būdavo sulaikomi negaudami teisinės pagalbos, o pastaruoju metu jie apskritai neįleidžiami į Lietuvą, išskyrus menkas išimtis.

Tokia praktika, L.Biekšos manymu, yra ciniškas iš politikų pusės. Ją jis vadino pataikavimu rinkėjų nuotaikoms.

Migrantų, kurie prašosi politinio prieglobsčio, advokato vertinimu, negalima neįleisti į Lietuvą, o įleidus negalima sulaikyti, apriboti jų laisvių. Privalu, vardijo teisininkas, suteikti teisinę pagalbą ir būtina greitai įvertinti prašymus suteikti pabėgėlio statusą. Laisvę apriboti būtų galima tik tų asmenų, kurių prašymai pabėgėlio statusui būtų pripažinti kaip nepagrįsti.

Jis pasisakė ir apie neramumus, kilusius migrantų stovyklose. „Uždarius tokiomis sąlygomis 800 žmonių, bet kokios religijos, tautybės žmonių būtų nepatenkinti“, – atkreipė dėmesį L.Biekša. Be to, kartu su sulaikytais suaugusiaisiais neatskirti gyveno ir tūkstantis nepilnamečių. Dalis jų atvykę savarankiškai, be suaugusių palydos. Jie turėjo būti apgyvendinti atskirai.

Advokatas atkreipė dėmesį į dar vieną neigiamą aspektą: pareigūnai į sulaikytųjų tarpusavio santykius nesikiša, nors turėtų užtikrinti kiekvieno sulaikytojo saugumą.