Italijos planas stabdyti masinę migraciją: ką darys Europa?

Po 36 val. kelionės laivu, 16 vyrų iš Bangladešo ir Egipto atgabenti į Albaniją. Kol tvarkomi jų prieglobsčio prašymai, migrantai apgyvendinti specialiuose centruose. Toks susitarimas tarp dviejų šalių yra pirmasis Europoje. Italija pirmoji Europos Sąjungos šalis tokius centrus įsteigusi už bloko ribų. 

Penkerių metų susitarimas su Albanija Italijai kainuos 160 mln. eurų per metus. Toks sprendimas jau sulaukė kritikos. Grupelė albanų aktyvistų prieš atvykstant migrantams protestavo.  

„Susitarimas prieštarauja žmogaus teisėms, būtent migrantų teisėms. Tai ne demokratija, nes abiejų šalių žmonių niekas apie tai neklausė“, – kalbėjo albanų aktyvistas Edison Lika.

Du centrai Albanijoje apsupti aukštomis tvoromis ir saugumo kameromis. Jie valdomi pagal Italijos teisę, bylos nagrinėjamos vaizdo ryšiu iš Romos. Po pirmojo vertinimo 4 migrantams, iš kurių du nepilnamečiai, leista keliauti į Italiją, kur bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Kiti migrantai lieka centro patalpose. 

„Tokiu būdu Europa tampa tvirtove su kalėjimais aplink ją, skirtais žmonėms, kurie niekuo nenusikalto“, – sakė „Mediterranea Saving Humans“ atstovas spaudai Luca Casarini. 

„Iššvaistysime labai daug išteklių, kurie galėtų būti naudingi čia, nacionalinėje teritorijoje, siekiant suvaldyti tokį sudėtingą reiškinį kaip migracija“, – teigė Žaliųjų ir kairiųjų aljanso opozicinės partijos parlamento narys Nicola Fratoianni. 

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ tokį susitarimą jau pavadino "juoda dėme Italijos vyriausybei". Tačiau Italijos ministrė pirmininkė sprendimą gina. 

„Italijos sprendimas – sektinas pavyzdys. Mūsų politiką teigiamai įvertino kitų Europos šalių vyriausybių atstovai. O tai įrodymas, kad sprendimai veiksmingi, kovojant su nelegalia migracija“, – akcentavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

Lietuva tokių dvišalių susitarimų nėra sudariusi. Dėl migrantų politikos spręs taip pat, kaip ir kitos ES šalys. Pagal šiais metais priimtą migracijos paktą iki 2026 metų turi pasirinkti, ar kasmet priimti po 158 migrantus, ar kasmet sumokėti per 3 mln. eurų.  

„Lietuva iš tranzito šalies tapo tikslo valstybe. Šiuo metu virš 36 tūkst. asmenų laukia ir nori patekti į Lietuvą, kad galėtų gyventi bei dirbti. Reikia galvoti apie visas rizikas. Mano nuomone, priimtiniau būtų visgi susimokėti“, – savo nuomone dalinosi vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek. 

Tačiau sprendimą jau teks priimti būsimai valdžiai. Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigia, kad migrantų priėmimas realus variantas. 

„Kada žmonės rizikuoja savo gyvybe, atiduoda paskutines santaupas, prasiskolina tam, kad pakliūtų į ES, kur negali pasilikti, tai šią motyvaciją kažkokiu būdu reikės mažinti ir ieškoti tvarių, ilgalaikių sprendimų“, – pabrėžė Seimo narė D. Šakalienė.

Jei Lietuva 2026 metais pasirinks migrantus priimti, galbūt būtų galima sekti Italijos pavyzdžiu ir įkurti migrantų priėmimo centrus. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis įsitikinęs, kad toks sprendimas Lietuvai netinkamas. 

„Ne tas mastas. Pas mus nelegalios migracijos klausimas yra visiškai kito mastelio negu Italijoje. Tai būtų milžiniškos išlaidos ir prasmės nematyčiau“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis. 

Joniškio rajono meras, norintis būti vidaus reikalų ministru, svarsto, kad Italijos pasirinktas kelias galėtų būti ir visos Europos kelias. 

„Italijos sprendimai yra svarstytini ir, manau, kad jeigu bus tinkamai išsprendžiamas žmogaus teisių klausimas, tai ta patirtis galėtų būti naudojama Europos Sąjungoje“, – svarstė Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius. 

Prieš porą metų Europos Sąjungos Teisingumo teismas paskelbė, kad Lietuvos migrantų apgręžimo ir sulaikymo politika prasilenkia su Bendrijos teise. Iš Baltarusijos pusės į Lietuvą per prievartą išstumti migrantai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis.  

Advokatas Laurynas Biekša sako, kad ir dabar Lietuva pažeidžia žmogaus teises migrantus išstumdama atgal į Baltarusiją. Jo teigimu, Europos Sąjungos paktas, priimti migrantus arba susimokėti, neišspręs esminės problemos.  

„Kaip esame pažeidimo būsenoje, taip ir liksime pažeidimo būsenoje. Paktas numato tam tikras procedūrų efektyvinimo priemones, kad procedūros greičiau vyks, bet paktas neleidžia išstūmimo, paktas nieko nekeičia“, – tikino Mykolo Romerio universiteto docentas, advokatas L. Biekša.

Anot jo, Europos Sąjungai reikia mechanizmo, kuris leistų efektyviai išsiųsti migrantus, kurie neturi teisinio pagrindo būti bendrijos teritorijoje. Italijos sprendimas, jo manymu, žmogaus teisių nepažeidžia. 

„Būdamas Albanijoje žmogus neturi intereso nei vilkinti procedūros, nei nebendradarbiauti išsiuntimo procese, o galų gale, jei jis vieną, antrą, trečią kartą bus išsiųstas, jis neturės intereso ir dar kartą atvykti“, – kalbėjo L. Biekša. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europoje yra įvykdoma tik apie 20 proc. efektyvių grąžinimų.  

„Italijos ir Albanijos susitarimas, mano manymu, yra puikus bandymas atrasti sprendimą būtent ten, kur problema yra“, – sakė advokatas. 

Europos Komisija jau imasi veiksmų. Pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė apie siūlomą naują teisės aktą. Grąžinimo procedūros būtų supaprastintos, tad migrantai negalėtų pasinaudoti spragomis ir išvengti grąžinimo kitoje šalyje.