– Supažindinkite su laukiančiais viešojo transporto sistemos ir mokėjimo už naudojimąsi ja pokyčiais.

– E.bilietų sistema miestiečiai naudojasi jau daugiau nei dešimtmetį. Ji paseno tiek morališkai, tiek techniškai. Jau laikas keisti kortelių e.bilieto sistemą. Nuo rugpjūčio 1-osios startuoja nauja e.bilietų sistema. Dabartinės kortelės išlieka – jų nereikės keisti, visi gyventojai, kurie naudojosi jomis iki šiol, galės naudotis ir toliau. Senosios kortelės išliks ir nuolaidos bei visa informacija automatiškai bus perkelta į naująją sistemą. Kartais gali kilti tam tiktų nesklandumų, jei e.bilieto kortele anksčiau buvo įsigyjami tik vienos rūšies bilietai – vienkartiniai, terminuoti. Naujoje kortelėje gali būti nenustatyta nuolaida tai bilietų rūšiai, kurią žmogus anksčiau naudojosi. Jei žinome, kad senjorai naudojasi 80 proc. nuolaida, ši nuolaida jiems yra vienoda tiek terminuotam, tiek vienkartiniam bilietui. O studentams ir moksleiviams nuolaida šiek tiek skiriasi – vienkartiniams bilietams taikoma 50 proc., teminuotiems – 80 proc. nuolaida. Jiems gali tekti ateityje nusistatyti nuolaidą.

P.Keras vardijo naujos e.bilietų sistemos pranašumus, tačiau pripažino, kad iš pradžių gali kilti tam tikrų nesusipratimų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Kaip tai padaryti?

– Tiek įsigyjant platinimo vietoje, tiek klientų aptarnavimo centre. Tokių žmonių bus nedidelė dalis, nes absoliuti dauguma kortelėse naudoja ir vienos, ir kitos rūšies bilietus. Mes matome, kokios nuolaidos pritaikytos, jos automatiškai bus persikeltos į naująją sistemą ir klientai  jomis galės naudotis kaip anksčiau. Svarbu pasižiūrėti, ar ant kortelės  išlikęs brūkšninis kodas, kuris aktualus kortelės pildymo metu platinimo taškuose. Jei brūkšninis kodas neišlikęs, bus galima pasikeisti kortelę klientų aptarnavimo centre. Visos kitos kortelės, kurios galioja, yra tvarkingos, galios toliau. Keičiasi bilietų tvarka ir jų rūšys. Miestiečiai, kurie anksčiau naudojosi „Žiogo“ programėle, priprato prie kiek kitokios terminuotų bilietų formos – buvo pildoma pinigais, nuskaičiuojant vienos kelionės mokestį, ir nereikėdavo galvoti, ar reikia įsigyti terminuotą bilietą, nes sistema skaičiuodavo automatiškai už žmogų. Jei be nuolaidų pasiekdavo 20 eurų sumą, programėlė automatiškai  sustodavo ir kitos kelionės būdavo nemokamos. Lygiai taip pat veiks e.bilietai. Juos reikės pildyti tam tikra pinigų suma – kiekvieną kartą lipant į transporto priemonę reikės priglausti prie komposterio ir bus nuskaičiuojama vienos kelionės kaina. Kai sumokėta suma pasieks terminuoto bilieto kainą, mokėjimas automatiškai sustos.

– Dėl kokių priežasčių vykdomi pokyčiai? Ar tikimasi, kad žmonės daugiau naudosis viešuoju transportu?

– Be abejo, kad būtų paprastesnė ir visiems geriau suprantama bilietų sistema. Planuojame, kad nuo rugpjūčio 1 d. korteles bus galima pasipildyti visuose didžiuosiuose prekybos centruose, spaudos kioskuose. Bus nauja ir tikrai patogiai veikianti pildymo internetu sistema, kuri veiks kaip „Žiogo“ mobilioji aplikacija.

Labai svarbu efektyviai naudoti turimas lėšas, todėl nuolat stebimi eismo srautai.

– Žmonės pastebi, kad 30 min. persėdimo periodas yra per trumpas. Galbūt yra galimybė jį pailginti?

– Mes pasirinkome 30 min. laikotarpį, nes buvo atlikta daug skaičiavimų ir matome, kad vidutinės kelionės trukmė miesto ribose yra 20–25 min., ilgesnės kelionės užmiesčio ribose, tačiau per 20–25 min. absoliuti dauguma pasiekia persėdimo tašką ir turi galimybę persėsti. Anksčiau naudotų bilietų analizė parodė, kad per 30 min. persėda maždaug 80–90 proc. asmenų. Didelis laikotarpis apimtų ne tik persėdimo keliones, bet ir grįžtamąsias.

– Ar per karantiną sumažėjęs maršrutų skaičius padidėjo?

– Šiandien viešojo transporto reisų skaičius yra sumažėjęs, nes karantino laikotarpiu bendras keleivių srautas sumažėjo maždaug 70 proc. Kai kurie miesto gyventojai pasirinko kitokį kelionių tipą – paspirtukus, dviračius, padaugėjo privačių automobilių. Būtent karantino metu daug kas siekė privatumo ir saugesnės erdvės. Tokia situacija verčia peržiūrėti reisų skaičių, maršrutų tinklą – jei to nedarytume, būtume priversti didinti paslaugų kainą.

Reisų skaičius kinta nuolat, stebint visus maršrutus ir srautus. Be abejo, karantino laikotarpiu reisų buvo sumažėję labai smarkiai, šiuo metu esame netoli įprasto vasaros režimo.

– Išeina užburtas ratas: mažiau reisų – žmonėms nepatogu, todėl renkasi kitas transporto priemones, o savivaldybė bando skatinti, kad žmonės daugiau naudotųsi viešuoju transportu. Jei reisu važiuoja nedaug žmonių – daug išlaidų. Galima kalbėti apie bilieto kainos didinimą – atrodo, jau ketverius metus kaina Kaune nesikeičia?

– Taip, kaina nesikeitė jau gana ilgai. Negalime neefektyviai planuoti viešojo transporto ir leisti važiuoti neapkrautoms transporto priemonėms. Labai svarbu efektyviai naudoti turimas lėšas, todėl nuolat stebimi eismo srautai. Diegiama nauja e.sistema leis efektyviau ir tiksliau stebėti keleivių srautus. Karantino laikotarpiu savivaldybės skiriamų subsidijų dydis smarkiai padidėjęs, todėl siekiame nemažinti viešojo transporto intensyvumo drastiškai, kai buvo sumažėję keleivių srautai. Reisai mažinami ten, kur yra alternatyvų ir yra galimybė rinktis iš kelių maršrutų.

– Daug žmonių skundžiasi, kad per karščius naujuose autobusuose neveikia kondicionieriai.

– Naujuose autobusuose kondicionieriai yra. Per pastaruosius metus buvo investuota į daug įvairių priemonių. Savivaldybė investavo apie 60 mln. eurų, buvo įsigyta apie 200 naujų autobusų, 85 nauji troleibusai. Autobusuose „Solaris“, kurie buvo įsigyti 2004–2005 m., nėra kondicionierių, bet kituose, įsigytuose 2009 m., jie jau yra, todėl kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad ir naujuose nėra.