Tai lėmė dabartinis Lietuvos statusas Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje, didėjantis šios organizacijos ir frankofonijos šalių vaidmuo pasaulyje, taip pat siekiama puoselėti frankofoniškas Lietuvos, ypač prieškarinio Kauno tradicijas.

Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėjos prof. Aurelijos Lenovičienės, prieš II-ąjį pasaulinį karą Kaunas buvo labiausiai iš visų Lietuvos miestų atsigręžęs į Vakarus, o vienas iš didžiausių tuometinių kultūrinės traukos centrų buvo Paryžius – anuometinė Prancūzija reprezentavo modernią Vakarų Europos kultūrą. Stengdamiesi perimti modernią vakarietišką kultūrą įvairių mokslų atstovai studijavo Prancūzijoje ar Šveicarijoje, dailininkai sėmėsi įkvėpimo iš prancūzų meno, vertėjai gausiai vertė prancūzų literatūrą ir formavo skaitytojų skonį, rašytojai sekė prancūzų literatūros pavyzdžiu, daugelyje mokyklų buvo dėstoma prancūzų kalba. Taip Kaune daugėjo frankofonų ir pamažu formavosi frankofoniškoji tradicija.

Frankofoniškąja tradicija Kaune džiaugėsi ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje  J. E. Philippe'as Jeantaud. „Man džiugu, kad santykiai, kurie siejo Kauną ir Prancūziją, nenutrūko. Šis didis universitetas turi gilią atmintį ir tai yra puiku, džiaugiuosi prisidėdamas prie šio centro atsiradimo VDU. Sveikinu universitetą įsiliejus į frankofoniškąją šeimą ir tikiu, kad abipusiai santykiai tik stiprės“, – atidarymo metu kalbėjo ambasadorius, kuris patikino, kad Prancūzijos parama universitetui ir bendradarbiavimas bus realus bei matomas pasaulyje.

Pasak profesorės A. Leonavičienės, įvertinus visą dabartinį ir istorinį frankofoniškąjį Kauno kontekstą ir Vytauto Didžiojo universiteto įdirbį skleidžiant prancūzų kultūrą, tampa visiškai aišku, kodėl Prancūzijos ambasada Lietuvoje pasirinko VDU ir jame nusprendė steigti Frankofonijos šalių universitetinį centrą. „Žinoma, šis centras yra labai svarbus ir pačiam universitetui, kuris ketina plėsti tarptautinius ryšius su frankofoniškuoju pasauliu, didinti bendradarbiavimą su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių ambasadomis bei tarptautinėmis frankofoniškomis organizacijomis“, – centro steigimo svarbą VDU pabrėžė prof. A. Leonavičienė.

Pasaulyje – prancūzų kalbos atgimimas

Atviras ir artes liberales principais veiksiantis Frankofonijos centras sieks stiprinti ryšius ir su Jungtinėmis Tautomis bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Norintys dirbti Europos Sąjungos, Europos Tarybos ar kitose institucijose negali apsieiti be prancūzų kalbos, kuri vis dar išlieka viena iš oficialių kalbų daugelyje tarptautinių organizacijų bei politinių struktūrų. Centro veikloje akcentuojama kalbos ir kultūros sklaida, regionų pažinimas ne tik per humanitarinius ar socialinius, bet ir per politinius mokslus.

„Bendradarbiaudami su Prancūzijos universitetais, rengsime bendrus mokslinius projektus, jungtines studijų programas, kviesimės prancūzakalbius profesorius, ekspertus, praktikus, ilgai dirbusius UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Atnaujiname ir jau vykdomas VDU studijas, kad programose būtų dėstoma ne tik apie senosios demokratijos šalis – Prancūziją, Belgiją ar Liuksemburgą, bet ir apie Lietuvai mažiau žinomas frankofoniškas valstybes, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos regioną, kur daugybė žmonių kalba prancūziškai. Jų problemos yra globalios, jos vis svarbesnės visai Europai, o afrikanistikos ekspertų Lietuvoje labai trūksta“, – paaiškino viena iš centro steigėjų, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis teigia, kad šiandien mokantis kalbų svarbu perprasti ir konkrečių regionų kontekstus, įskaitant ir politiką – prancūziškai kalbama itin įvairiuose kraštuose, pradedant Europa, Kvebeko sritimi Kanadoje ir baigiant Afrikos valstybėmis. „Mes orientuojamės į regionistiką, konkrečių regionų pažinimą, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, kurios moko abstrakcijų, nesuteikdamos realių instrumentų. Prancūzų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, ja kalba milijonai žmonių, todėl atsiveria galimybės dirbti globaliai“, – tikino dekanas.

Pirmosios paskaitos – jau atidarymo dieną

Renginyje dalyvavo Kanados ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Beth Richardson ir buvęs Kanados švietimo ministrų tarybos generalinis direktorius bei buvęs Kvebeko universiteto Gatino mieste rektorius prof. Francisas Whyte'as. Atidarymo metu pristatyta paroda „Map of Beauty / les corps éphémères“, kurią sukūrė du jauni prancūzų fotografai Ariane Bluteau ir Stanley Cleuët.

Plačiajai visuomenei duris atveriantis ir prancūziškai kalbančiam pasauliui atviras Frankofonijos šalių universitetinis centras visus renginio dalyvius pakvietė į pirmąsias paskaitas-diskusijas. Pranešimus skaitė ir su klausytojais diskutavo Prancūzijos ambasados Lietuvoje ambasadorius J. E. Ph. Jeantaud ir Kanados profesorius F. Whyte'as.

„Frankofonijos šalių mokslo ekspertų, diplomatų akademinėmis paskaitomis pradedamas įgyvendinti vienas iš svarbiausių centro tikslų – puoselėti ir skleisti Lietuvoje prancūzų kalbą, frankofoniškųjų šalių kultūros vertybes, ir remti Frankofonijos šalių kultūrinį, politinį, ekonominį atstovavimą Lietuvoje“, – teigia naujojo Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė prof. A. Leonavičienė.