Gerovės garantas

Jonavos gatvėje, Neries pakrantėje, kylantis 11 tūkst. kv. m ploto verslo centras atrodo tartum būtų pakibęs ore. Pro kolonas, ant kurių stovi statinys, matyti upė ir smėlis šalia jos. Ši "Kauno doko" lengvumo iliuzija tarsi atkartoja bangų dinamiką ir primena, kokį lobį turime.

Per Kauną tekančios ir jame susitinkančios dvi didžiausios Lietuvos upės amžiais garantavo miesto augimą ir jo gyventojų gerovę. Klestėjusi tarptautinė laivyba nulėmė ne tik gerą ekonominį, bet ir turtingą kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

"Algimantas niekada nebuvo abejingas dviejų stichijų – žemės ir vandens sąlyčiui, ypač mieste, ypač, kai architektūra prasitęsia vandens atspindyje", – pasakojo architektė G.Kančaitė, apžvelgdama, kaip vyksta pastato, sukurto jos tėčio, statybos darbai.

Ji akcentavo, kad prie "Kauno doko" prisidėjo visa "Kančo studijos" komanda.

"Tėtis buvo kūrybinis vedlys, aš – jo pavaduotoja. Visada būdavau šalia, dalyvaudavau diskusijoje dėl sprendimų, bet daugiausia, neskaičiuojant tėčio, prisidėjo studijos architektai Tomas Petreikis, Orlandas Narušis", – apie komandos indėlį kalbėjo G.Kančaitė, perėmusi vadovavimą "Kančo studijai" .

Vartai į upę

Neris matyti iš visų "Kauno doko" aukštų. Kartu atsiveria nuostabūs Senamiesčio vaizdai. "Jis žavėjosi olandų architektais, kurie taip nepriekaištingai tvarkosi. Ten vandens dėmuo yra ne tik neišvengiamybė, bet ir priklausomybė", –  kalbėjo G.Kančaitė.

Dėl arkų reikėjo ir pakovoti. Bet buvo verta. Jos – tarsi vartai į upę.

Kuris tėčio – vieno garsiausių šalies architektų – sprendimas, panaudotas "Kauno doke", ją labiausiai žavi? "Arkos. Dėl jų dar reikėjo ir pakovoti. Bet buvo verta. Jos – tarsi vartai į upę", –  kalbėjo G.Kančaitė.

"Kauno dokas", kaip ir visi kiti A.Kančo kūriniai, kurių spektras – itin platus, yra netipiniai ir išsiskiriantys. Visus juos jungia kuklumas, kuris buvo itin būdingas A.Kančui.

Nepaisant laisvo polėkio, paveldėto iš senelio dramaturgo Juozo Grušo, energijos ir užsidegimo, jis visuomet sugebėjo išlikti kuklus, tai atsispindi ir jo kūriniuose, tarp kurių – ir bažnyčios.

"Jam buvo įdomu viskas. Atnašauti vienai architektūrinei temai – ne jo temperamentui. Jo buvo pilna visur. Bet kad ir kokios buvo skirtingos architektūrinės sritys, visur už jų stovėjo užsakovas – žmogus, su kuriuo buvo vystomas dialogas", – apibūdino G.Kančaitė.

(Nuotraukoje – G. Kančaitė)

Pajus, kai tik įsikurs

Projektą įgyvendinančios nekilnojamojo turto objektų vystytojos "Urban Inventors", priklausančios SBA koncerno įmonių grupei, vadovas Lionginas Šepetys teigė, kad geresnės vietos verslo centrui nei ši vargu ar rastum.

"Šalia – upė, pilis, santaka, dviračių takas. Argi gali būti geresnė vieta? Jokių trūkumų, vieni pranašumai. Juos nuomininkai, partneriai pajus iš karto, kai tik įsikurs", – kalbėjo L.Šepetys.

Upė pastatui, jame dirbančiam ar šiaip besilankančiam žmogui suteikia neįtikimo šarmo. "Keista, kad iki šiol niekas nebandė pasinaudoti tokia Kauno – upių miesto – istorija", – stebėjosi "Urban Inventors" vadovas.

Jis pridūrė, kad darbdaviams ir darbuotojams ši vieta patraukli dar ir tuo, kad yra netoli svarbiausių Kauno aukštųjų mokyklų, "Kauno doką" lengva pasiekti ir pėsčiųjų, ir dviračių takais.

Yra nemažai klientų, kuriems labai svarbu, kad būtų patogus susisiekimas su oro uostu. Patogu privažiuoti iš autostrados – tai dar vienas "Kauno doko" pranašumų.

"Atsiranda vis daugiau užsienio bendrovių, kurios ateina į Kauną, nes atsirado erdvių, kur jos gali įsikurti. Jos į miestą ateina per modernius biurus", – dėstė L.Šepetys.

Tarp partnerių, kurie jau yra rezervavę vietą "Kauno doke", yra daug tokių, kurie mieste bus naujokais – iki šiol kai kurios bendrovės veikė tik Vilniuje, bet nusprendė plėstis įsikurdami Kaune.

Aktyvaus laisvalaikio zona

"Kauno dokas" – išskirtinis centras ne tik dėl jam pasirinktos vietos. Jis statomas vadovaujantis žaliojo pastato koncepcija, kurios pagrindas – sveika ir motyvuojanti darbo aplinka.

Viena svarbiausių užduočių architektui, anot jo, buvo pastato estetika, santykis su upe, ekologija ir funkcionalumas. Tad šis A klasės verslo centras bus moderniausias Kaune.

Nurodoma, kad bus užtikrinama vidaus patalpų oro kokybė, daug dienos šviesos patalpose, žemas triukšmo lygis, ypač spartus internetas, naudojamos gamtai nekenkiančios technologijos, dušai ir persirengimo patalpos, elektromobilių įkrovos vietos.

Verslo centre įsikurs restoranas, sporto klubas, bus patogus 300 vietų automobiliams, motoroleriams, motociklams ir dviračiams skirtas parkingas. Juo galės naudotis ne tik šio biurų centro darbuotojai.

Be to, šalia verslo centro bus įrengta poilsio ir aktyvios veiklos zona, skirta tiek pastato naudotojams, tiek visiems miestiečiams. Šioje zonoje, pavyzdžiui, veiks darbo vietos lauke, pakrantėje bus galimybė ir parungtyniauti, kitaip gerai praleisti laiką.

"Tai bus nestandartinio laisvalaikio zona", – pasakojo L.Šepetys.

Projekto plėtotojai svarsto galimybę prisijungti prie laivininkystės atgaivinimo Kaune, kad atsirastų galimybė verslo centrą iš Senamiesčio pasiekti ir vandeniu.

Įkurtuvės "Kauno doke" planuojamos jau šį rudenį.

Lūžio taškas

Architektė G.Kančaitė apgailestauja, kad miestas upėms iki šiol yra atsukęs nugarą. Dėl to daug prarado ir miestas, ir jo gyventojai, ir svečiai.

"Nuojauta kužda, kad lūžio taškas jau visai čia pat. Matome, kaip intensyviai mieste dygsta administracinės paskirties objektai, skelbiamas konkursas koncertų rūmams prie Nemuno", – vardijo pašnekovė.

Garsėjo savo uostu

1855 m. Krymo karo metais dėl britų laivyno blokados likusiuose Rusijos imperijos uostuose Kauno uostas buvo bene vienintelis visoje Rusijos imperijoje, palaikantis prekybą su užsienio uostais.

Tada iš Kauno nenutrūkstamai vyko krovinių judėjimas į Prūsijos uostus, per metus čia apsilankydavo apie 5 000 laivų, o keliautojų memuaruose Kaunas net vadintas jūrų uostu.

Išskirtinė asmenybė

Architektas A.Kančas, kurį liga pasiglemžė pernai spalį, buvo išskirtinio optimizmo, tryško tikėjimu savo idėjomis, savo miestu. Jis kūrė, mylėjo ir gyveno su humoru ir išmintimi, nuolat troško žinių, pasaulinėmis tendencijomis domėjosi iki pat mirties ir labai mokėjo džiaugtis gyvenimu.

(Nuotraukoje – A. Kančas)

Jo mirtis – netektis ne tik artimiesiems, draugams ar kolegoms, bet ir visai Lietuvai. A.Kančas buvo tapęs itin ryškia ir svarbia atsinaujinančio modernaus, bet gerbiančio savo istoriją Kauno bei visos šalies architektūrinio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. Tai dar ilgai bylos įgyvendinti jo darbai, projektai, pilietinės iniciatyvos.