Kepti duoną pagal senovinius receptus galima išmokti Pyplių kaime įsikūrusioje privačioje kepykloje „Kepa kepa“, į kurią noriai atvyksta mokiniai, šeimos, įmonių kolektyvai.

Grįžta prie savo šaknų

„Nesitikėjome tokio didžiulio susidomėjimo“, – pasakojo kepimo mokyklos šeimininkė Dalia Rainienė. Vos metus veikiančią įstaigą aplankė ir su kaimiškos duonos kepimo paslaptimis susipažino beveik 8 tūkstančiai žmonių.

Kasdien kepyklos duris varsto mokiniai, čia jie atvyksta organizuotai, su mokytojais. Tačiau daugėja ir suaugusiųjų kolektyvų, šeimų. Senovinėje troboje, prie jaukios duonkepės krosnies, smagu švęsti giminės, šeimos šventes.

Jauniausias pamokos dalyvis buvo trejų metų, o vyriausia kepėja – 89-erių. „Tąsyk ne mes mokėme kepti duoną, o ji mus mokė“, – šypsojosi duonos kepimo meistrė Olga Afonenkova.

„Kompiuterių amžiuje gimę vaikai dažniausiai būna nutolę nuo tradicijų, todėl suprantamas tėvų noras parodyti, kaip gyveno jų seneliai ir proseneliai, kaip jie dirbo, ką valgė“, – pastebėjo D. Rainienė.

Žinias perduoda anūkui

Prisiminti senąsias duonos kepimo technologijas panoro ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su žmona Aurelija, marčia Evelina ir anūku Tauru. „Pamenu, kaip kepdavo duoną mano močiutė. Užuosti po namus sklindantį šviežios duonos kvapą - neapsakomas, visam gyvenimui įsiminęs jausmas“, – kalbėjo meras.

Įdomiausias duonos kepimo procesas pasirodė trejų metų Taurui: berniukas kartu su seneliais pylė miltus, raugą, maišė tešlą, ją minkė. Bendro darbo rezultatai – vienas didelis kepalas ir vaikiškas „pagrandukas“ netrukus buvo pašauti į iškūrentą krosnį.

„Džiaugiuosi, kad Kauno rajone yra vieta, kur galima iš kartos į kartą perduoti duonos kepimo tradiciją“, – gyrė mokyklos šeimininkus V. Makūnas.

Pakaunės krašte duonos kepimas – populiarus amatas. Čia veikia daugiau kaip 20 mažų kepyklėlių ir kelios didesnės kepyklos. Bene žinomiausia – „Garliavos duona“, kurios produkcija keliauja ne tik į Lietuvos prekybos centrus, bet ir į Vokietiją, Latviją.

Geros energijos užtaisas

D. Rainienė tvirtino, kad net paprasčiausia duona – stebuklinga, jei tik iškepta su meile. „Labai svarbu, su kokia energija ir mintimis žmogus duoną kepa. Jei nuotaika gera – ir duona bus skanesnė. Jei esi piktas, paniuręs – gardžios duonos tikėtis sunku“, - kalbėjo kepyklos šeimininkė.

Įprastai ruginei duonai tereikia raugo, miltų, vandens, šiek tiek kmynų, druskos bei cukraus. Norintiems ypatingos duonos į tešlą patariama įberti įvairiausių priedų – džiovintų vaisių, įvairiausių sėklų, įdėti medaus. Artėjant Kalėdoms, mero šeima panoro išsikepti riešutų duonos.  „Riešutai – vienas seniausių ir populiariausių Kūčių vakaro patiekalų“, – teigė A. Makūnienė.

Senesnė už piramides

Spėjama, kad duona pradėta naudoti maistui prieš 15 tūkstančių metų. Tai buvo kieti iš grūdų ir vandens išminkyti paplotėliai.

Raugintos tešlos duona atsirado senovės Egipte prieš 5-6 tūkstantmečius. Ant vieno faraono kapo kažkas įmažino visą duonos kepimo procesą. Seniai ji kepama ir Europoje. Šveicarijoje, Ciuricho muziejuje, saugomas maždaug 6 tūkst. metų duonos kepalas, rastas ežero dugne.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos teritorijoje ruginė duona buvo kepama dar neolito laikais (8 tūkst. – 5,5 tūkst. m. per. Kr.).  Ji buvo kepama žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Vėliau pagonys duoną aukojo ugnies deivei Gabijai bei žemės deivei Žemynai.

Kaip pasigaminti raugo

Pirma diena – į valgomąjį šaukštą ruginių miltų įpilti kambario temperatūros vandens, kol gausis grietinės tirštumo masė. Uždengti ir laikyti šiltai.
Antra diena – į vakarykštį raugą pridėti dar šaukštą miltų ir vandens.
Trečia diena – pakartoti tą pačią procedūrą
Ketvirtą dieną raugas paruoštas, galima kepti duoną.