"Konsultuoju nuotoliniu būdu. Studijos nariai atsiunčia savo darbo nuotrauką, o aš pakomentuoju, patariu. Taigi, užsiėmimai vyksta, bet dažnas pasiskundžia, kad labai trūksta gyvo pabendravimo, mat tie suėjimai turi savo energiją, yra kūrybinis variklis", – sakė R. Juodžbalienė.

Ruošiasi būsimoms parodoms

Taurakiemio kultūros centro tautodailės studija vienija per 30 narių. "Piliuona" ne tik savo pavadinimu garsina seniūniją, bet ir paveiksluose fiksuoja šios vietovės vaizdus. Tiek vadovė, tiek studijos nariai yra daugelio parodų laimėtojai, "Aukso vainiko" regioninių turų nugalėtojai. Piliuonoje nutapyti paveikslai eksponuoti tarptautinėse parodose Katovicuose (Lenkija), Čekijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Belgijoje, Izraelyje, Brazilijoje, Rumunijoje.

Tema 1: du vardus – Regina Elžbieta – turinti Juodžbalienė, nutapė savo globėją.

Nors dėl pandemijos tvyro neaiškumas ir nežinia, ar bus rengiamos parodos kitų šalių galerijose ir muziejuose, studijos nariai nestokoja kūrybinio polėkio. Netrūksta jo ir R.Juodžbalienei, moteris yra apmetusi ne vieną eskizą, tačiau rimčiau prisėsti prie tapomo darbo net karantino metu ji neturi laiko. Jį suryja visiškai nekūrybiškas darbas su kompiuteriu: rengiantis parodoms užsienyje, tenka nufotografuoti darbus, sukelti nuotraukas, paruošti dalyvių biografijas.

"Artimiausia paroda turėtų vykti Rumunijoje. Ir mes jau esame jai pasirengę: paveikslai supakuoti, sudėti į dėžes, sutvarkyti dokumentai. Jei tik bus leidžiama, visa tai išsiųsime", – planais dalijosi studijos vadovė. Šiemet "Piliuonos" vadovė ir jos vadovaujamos studijos lankytojai planavo dalyvauti dar šešiose parodose užsienyje.

Dirba intensyviau nei pernai

Paprastai per metus nutapanti apie 20 darbų, šiais metais R.Juodžbalienė jau yra užbaigusi šešis. "Tai palyginti daug. Šiemet dirbu intensyviau nei pernai. Praėjusieji metai man nebuvo geri: palaidojau vyrą ir brolį. Tai turėjo įtakos ir kūrybai", – neslėpė moteris.

Rezultatas: studijos nario Vytauto Lazausko (nuotraukoje su gėlėmis) parodos uždarymas Piliuonos bibliotekoje.

Naiviojo meno atstovė neslėpė, kad sau kelia labai aukštus reikalavimus, siekia, kad kiekvienas naujas darbas būtų geresnis už ankstesnį. Ypač reikliai į savo kūrybą žiūri dabar, kai rengiasi rudenį vyksiančiai Monikos Bičiūnienės parodai.

Šios vienos pirmųjų lietuvių primityviosios tapybos atstovių darbai, kurių, nors teptuko ėmėsi palyginti vėlai, būdama 51 metų, spėjo nutapyti per 2 tūkst., menininkei iš Taurakiemio seniūnijos yra artimiausi. "Be to, spalį tradiciškai vyksta ir respublikinis "Aukso vainikas", pernai aš į jį taip pat patekau, regione laimėjusi pirmąją vietą. Dabar juokauju: gerai, kad respublikiniame ture negavau "karūnos", dabar ją gali gauti už dyką", –  šmaikštavo pašnekovė.

Piešė ir ant sienų

O štai Taurakiemio seniūnijos menininkė, skirtingai nei jos mūza, piešė nuo mažens. "Mano pirštukai niekada nenurimdavo, vis krutėdavo, paišydavau, kur papuola, net ant sienų. Antrasis tėtis, nes pirmojo aš net neprisimenu, drožė iš medžio, mama labai gražiai siuvinėjo ir mezgė, mane su broliu išmokė lipdyti molio dirbinius. Iš tėčio pusės beveik visi prie meno: vieni – muzikantai, kiti – šokėjai, dvi mano pusseserės iki šiol lanko studiją", – vardijo menininkė.

Mano pirštukai niekada nenurimdavo, vis krutėdavo, paišydavau, kur papuola, net ant sienų.

R.Juodžbalienė tapyti pradėjo nuo 18 metų, mokėsi Kauno "Vaivorykštės" studijoje, o 2012 m. baigė VDU menotyros specialybę. 1997 m. subūrė "Piliuonos" studiją ir jai vadovauja iki šiol. Šio krašto naiviojo meno atstovė yra tapusi respublikinių parodų: Adomo Varno, Monikos Bičiūnienės, Kazio Šimonio, "Bažnyčios ir vienuolynai", "Kryžiai, koplystupliai ir koplytėlės", "Pilys ir piliakalniai" premijų laureate. Šioje gausoje, kaip tvirtina R.Juodžbalienė, jai pati svarbiausia ir mieliausia yra Monikos Bičiūnienės premija ir, žinoma, "Aukso vainikas". "Labiausiai džiaugiuosi, kai įvertinami mano studijos nariai", –  tvirtino moteris.

Vyksmas: studijoje verda darbas, visi tapo natiurmortą.

Aplinkinių vietovių vaizdai, gamta yra ne pagrindiniai tapybos darbų motyvai. Gamta, tiksliau, metų laikai, daro didžiulę įtaką R.Juodžbalienės produktyvumui. "Rudens pabaigoje, kai dienos sparčiai pradeda trumpėti, iki pat Kalėdų, Naujųjų metų nėra noro darbuotis teptuku. Jei ir tapau, tai per prievartą. Po Naujųjų metų tos prievartos reikia mažiau, o geriausias laikas – pavasaris ir vasara. Ne mažiau svarbus ir paros laikas: nuo vienuoliktos jau galiu tapyti iki vakaro", – prisipažino naiviojo meno atstovė.