Socialinė sutartis sveikatos apsaugos srityje visada buvo paprasta ir visiems aiški: gyventojai moka privalomąjį sveikatos draudimo mokestį ir mainais iš valstybės gauna jiems reikalingų paslaugų. R. Lingienė priversta konstatuoti, kad šiandien ši sutartis paprasčiausiai nebeveikia. Gyventojai tebemoka mokesčius, bet nebegali būti tikri, kad gaus reikalingų paslaugų.
Nesibaigiančių sveikatos sistemos reformų rezultatas – tolstančios nuo žmonių sveikatos priežiūros paslaugos, absurdiškai menkas slaugytojų atlyginimas, uždaromos poliklinikos, ligoninių skyriai regionuose, begalinės eilės pas gydytojus.
„Negalima palikti už slenksčio žmonių, kurie visą gyvenimą mokėjo mokesčius. Ištikus bėdai valstybė jiems atsuka nugarą. Lietuvoje mirštamumas nuo onkologinių ligų yra antras didžiausias po širdies ir kraujagyslių ligų. Sprendimų priėmėjai stengiasi nutylėti, kaip sparčiai vystosi farmacijos mokslas, sukuriama naujų pažangių vaistų, kurie, deja, Lietuvą pasiekia trejais–penkeriais metais, o kartais ir vėliau nei absoliučią daugumą ES šalių. Inovatyvūs vaistai gelbsti gyvybes arba bent jau reikšmingai pailgina kokybiško gyvenimo trukmę, be to, jie yra daug mažiau toksiški“, – problemą kelia R. Lingienė.
Statistika atskleidžia problemos mastą
2023 m. duomenys parodė, kad inovatyvių onkologinių vaistų laukimo laikotarpis Lietuvoje, kol jie patenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, trunka vidutiniškai 924 dienas, t. y. apie 2,5 metų. Per šį laikotarpį dauguma pacientų nespėja sulaukti reikalingo gydymo. Europos vaistų agentūra pastaraisiais metais įregistravo apie 50 naujų vaistų onkologinėms ligoms gydyti, tačiau Lietuvoje iš jų kompensuojami tik treji.
Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje šio vėžio diagnozę išgirsta apie 1,5 tūkst. moterų.
Gydymo ir prognostiniu požiūriu skiriamos trys šios onkologinės ligos rūšys – labiausiai paplitęs yra hormoninis krūties vėžys, jis sudaro apie 60–70 proc. visų krūties vėžio atvejų. Ši onkologinės ligos forma yra mažiau agresyvi, dažnai gali būti ilgai ir sėkmingai gydoma. Antroji krūties vėžio rūšis – HER teigiamas. Tai agresyvesnė, dažniau metastazuojanti vėžio forma, ji pasireiškia iki penktadalio šia liga susirgusių moterų.
Agresyviausia šio vėžio forma – trigubai neigiamas krūties vėžys, kuris diagnozuojamas apie 10–20 proc. moterų. Dažnu atveju šios rūšies vėžiu suserga jaunesnės moterys, ši ligos forma greičiau metastazuoja, gydant vystosi atsparumas chemoterapijai, neretai toms ligonėms nustatomos paveldimos mutacijos.
Visų trijų rūšių krūties vėžiui gydyti, be įprastų senesnių gydymo metodų, svarbūs nauji biologiniai vaistai. Ypač tai aktualu agresyviausiems krūties vėžio atvejams gydyti, būtent čia yra didžiausias ir neatidėliotinas pažangių vaistų poreikis.
R. Lingienė pasakoja apie susitikimą su viena onkologine liga sergančia moterimi, kuri pateko į farmacijos kompanijos „Vilties programą“ ir jai buvo skirta inovatyvių vaistų: „Vilija man sakė: „Grįžau iš kito pasaulio.“ Moteris 2019 m. išgirdo diagnozę – ketvirta agresyvaus vėžio forma – HER2.
Negalime leisti, kad žmonės mirtų dėl biurokratijos ar nepakankamo finansavimo.
Treji pirmi alinantys gydymo metai įprastomis gydymo priemonėmis nesuteikė jokių prošvaisčių, liga ne tik nesitraukė – ji plito. Visgi per „Vilties programą“ moteriai buvo skirta inovatyvių vaistų išplitusiam HER2 teigiamam vėžiui gydyti. Šie medikamentai mūsų šalyje nekompensuojami. Po metų gydymo pažangiais Lietuvoje nekompensuojamais vaistais atlikti tyrimai parodė, kad auglio neliko visai, tik keli nedideli židiniai. Iki šiol Vilijos gyvybę palaiko būtent minėti vaistai. Tai moteris vadina stebuklu.
Šių naujų vaistų veiksmingumas įrodytas ir patvirtintas kompetentingų kitų šalių organizacijų. Taip, jie yra brangūs, tačiau ar įmanoma įkainoti pinigais žmogaus gyvybės vertę? Įrodyta, kad inovatyvūs vaistai gali padėti tada, kai kitos tradiciškai taikomos priemonės nebeveikia, sergant trečios ar net ketvirtos stadijos vėžiu, kai liga jau būna stipriai pažengusi. Jie yra ne tik veiksmingi, bet ir gerokai mažiau toksiški.
R. Lingienė įsitikinusi, kad pažangūs vaistai neturi būti pasiekiami tik vilties programų dalyviams. Mūsų ligoniai neturi dalyvauti loterijoje dėl savo gyvybių. Inovatyvus gydymas jiems turi būti prieinamas lygiai taip pat, kaip kitiems Vakarų Europos gyventojams.
Lietuva – inovatyvių vaistų prieinamumo sąrašo gale
Lietuva pagal visų inovatyvių vaistų prieinamumą atsilieka nuo daugelio Europos šalių. Iš 167 naujų ES registruotų vaistų Lietuvoje šių metų pradžioje kompensuojama buvo vos keturiolika, o Vokietijoje – net 147. Tai liudija didelę biurokratinę problemą.
„Vokietijoje nauji vaistai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukiami per 47 dienas, o Lietuvoje pacientams tenka laukti beveik 800 dienų. Daugelis per tą laiką nebesulaukia pagalbos“, – liūdnai konstatuoja gydytoja.
Kai kurie pacientai, negavę kompensuojamųjų inovatyvių vaistų, juos perka patys, tačiau toks gydymas kainuoja tūkstančius eurų per mėnesį ir dažniausiai turi būti taikomas net ne vienus metus. R. Lingienė tęsia, kad nauji vaistai reikalingi ne visiems, tačiau ypač svarbūs tiems, kurie serga pažengusia agresyvios formos onkologine liga, kai reikia visomis galimybėmis kovoti už gyvenimą, jo kokybę. Paskirti efektyvų vaistą tokiu atveju yra gyvybiškai būtina.
Remiantis naujausiu tyrimu, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Europoje – sąrašo gale, o pirmauja Vokietija, Italija, Šveicarija, Austrija, Danija. Gerokai atsiliekame ir nuo ES šalių vidurkio, kuris yra 72 inovatyvūs medikamentai.
Pasak R. Lingienės, būtina spartinti naujų vaistų vertinimo procesus Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vaistų vertintojams neretai netinka farmacijos kompanijų pateikti duomenys apie vaistus, nors tų pačių medikamentų reikšmingumas jau kuris laikas pripažintas Vokietijoje, Prancūzijoje ar, pavyzdžiui, Suomijoje: „Privalu mažinti biurokratiją ir maksimaliai naudotis kitų šalių patirtimi, nes mūsų perteklinė biurokratija kainuoja žmonių gyvybes.“
Būtini realūs veiksmai
Pasak gydytojos epidemiologės, svarbiausias prioritetas turėtų būti žmogus ir jo sveikata. „Sveikatos apsaugos sistema turi būti orientuota į žmogų ir jo gerovę. Tik tuomet, kai valstybė supras, kad žmonių sveikata yra aukščiausias prioritetas, galėsime tikėtis realių pokyčių“, – pabrėžia R. Lingienė.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema šiandien susiduria su rimtomis problemomis, kurios kelia grėsmę ne tik pacientų sveikatai, bet ir jų gyvybei. Inovatyvių vaistų prieinamumas, lėta biurokratija ir nepakankamas finansavimas yra tik keletas iš pagrindinių iššūkių, kuriuos reikia spręsti skubiai.
R. Lingienė ragina nedelsti ir imtis realių veiksmų siekiant pagerinti pacientų sveikatos priežiūrą ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas už slenksčio. „Sveikatos apsauga turi būti pagrindinis valstybės prioritetas. Negalime leisti, kad žmonės mirtų dėl biurokratijos ar nepakankamo finansavimo“, – reziumuoja R. Lingienė.
Politinė reklama apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ PK sąskaitos. Užs. 1899314.
Naujausi komentarai