Jau kurį laiką Kaunas – ne tik krepšinio, bet ir kultūros sostinė. Tiesa, tai liudijančią vėliavą miestiečiai su kultūros ambasadoriais priešakyje iškels 2022-aisiais. "Žinote, jei pandemija mus labai smarkiai suveržtų ir nepavyktų įgyvendinti visų tikslų, kuriuos iškėlėme, manau, kultūros sostinę laikyčiau sėkminga jau šiandien", – vienas organizatorių ir vėliavnešių R.Zemkauskas reziumuoja metus, kuriuos, anot jo, paženklino ne tik epidemiologinė situacija.

Gebėjimas apriboti save dėl kitų – kultūra. Mūsų pilietiškumas ir visa tai, kas dabar labiausiai reikalinga, kad išliktume, – kultūra.

Tai ir "Fluxus" su tradiciniu kopimu į Parodos kalną, šimtais istorijų apipintas atminties festivalis ar Europos kultūros sostinės forumas, šiemet persikėlęs į virtualiąją erdvę.

"Vien jau šie, tradiciniais spėję tapti renginiai, žymi gana svarbų lūžį – kultūra ateina į bendruomenes. Taip įtraukiami visi žmonės, kurie anksčiau buvo atskirti ar atsiskyrę", – R.Zemkauskas pabrėžia, kad ne profesionalusis menas, o bendruomeniškumas yra tikroji kultūra. Jis, anot pašnekovo, ne tik jungia, bet konkrečiai šiuo metu dar ir gelbsti gyvybes.

"Gebėjimas apriboti save dėl kitų – kultūra. Mūsų pilietiškumas ir visa tai, kas dabar labiausiai reikalinga, kad išliktume, – kultūra", – žinomas kaunietis viliasi, kad artimiausiu metu visuomenės požiūris į kultūrą keisis ir žmonės supras, kad kultūrai nereikia paramos kaip išmaldos gavėjai, jai reikia finansavimo kaip gyvybiškai svarbiam organizmui.

Atraskime Kauną

Kultūra kaip ir bet kokia kita sritis kurstė, kursto ir kurstys karštas diskusijas. Kažkam netiko naujai išdygęs pastatas miesto centre, kažkam – kultūros įstaigos vadovas, o dar kažkam ilgus metus miesto centre stovėjęs paminklas. Būtent taip nutiko su prieštaringai vertinamo rašytojo Petro Cvirkos biustu, šaknis įleidusiu viename K.Donelaičio gatvės kiemų. Nors galutinis sprendimas dar nepriimtas, dalis miesto politikų pritarė, kad P.Cvirkai Kaune – ne vieta. Ką apie tai mano R.Zemkauskas? Giliai įkvėpęs, o tada iškvėpęs orą, žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris, filmų garsintojas ir rašytojas tą patį kvietė padaryti likusiuosius.

"Siūlau nieko negriauti ir nestatyti, o atsikvėpti. Valstybė žengia į priekį ir tikrai nemanau, kad yra daug žmonių, kurie nežino, kad P.Cvirka buvo kvislingas. Na, o kalbant apie būsimas kartas, tai tą objektą – biustą, reiktų kažkaip pažymėti, bet ne naikinti", – R.Zemkauskas kviečia mažiau sureikšminti simbolius. Jo įsitikinimu, verčiau daugiau dėmesio skirti savo gyvenimui, apie kurį kino juostas norėtų sukti ne tik vietos kūrėjai, bet ir pasaulio gigantai.

"Kaunas, kinas… mes esame ideali filmavimo aikštelė tokiam serialui kaip "Puaro" ar kitam panašiam. Smagu, kad tai vyksta ir duoda impulsą. Mes atrandame savo miestą", – R.Zemkauskas džiaugiasi garsiausių kino kūrėjų dėmesiu Kaunui, tačiau pabrėžia, kad pirmiausia miestas turi būti patrauklus čia gyvenantiems. Savo praeitimi ir dabartimi, savo visuma ir atskiromis detalėmis – ornamentu ant vieno iš daugybės balkonų V.Putvinskio gatvėje, durų rankena ar kur kas didesnio kalibro objektais. Tarkim, Mykolo Žilinsko dailės galerija, kuri šiuo metu neveikia.

Miestui svarbu turėti kuo daugiau įvairių žmonių, tada jis gyvuoja.

"Mums tai – veiklos apsunkinimas, nes Kaune ir taip trūksta erdvių parodoms. Kita vertus, gerai, kad ją tvarko. Kauniečiai yra publika, nusipelniusi geriausios kokybės meno ir parodų", – esamoje situacijoje R.Zemkauskas bando įžvelgti kuo daugiau pliusų ir viliasi, kad ateityje miestą užpildys naujos erdvės. – Linkiu, kad būtų kuo daugiau Žilinskų. Duodančių bendruomenei ir nesitikinčių grąžos."

Misija – būti šviesuliu

Kuo daugiau ryškių asmenybių, tuo stipresnis kultūrinis miesto pamatas. Netekęs bent kelių šviesuolių, jis šiemet ėmė siūbuoti. Metų pradžią savo išėjimu pažymėjo kompozitorius Vidmantas Bartulis. Netrukus paskui jį iškeliavo poetas Kęstutis Navakas, tada – muziejininkas Osvaldas Daugelis, aktorė Gražina Balandytė. Galiausiai – maestro Petras Bingelis ir Kaune dramatiškiausią gyvenimo etapą išgyvenusi profesorė Irena Veisaitė.

"Aš manau, kad miestas stiprus, kai jame yra daug stiprių žmonių. Daug Žilinskų, daug Bartulių, daug Bingelių. Tokios asmenybės būtinos bendruomenei, o kai jos miršta, tai mes truputį nuskurstame. Todėl kaskart, kai išgirstu apie netektį, pagalvoju, kas bus tas kitas, kuris užims jo vietą?", – tai, anot "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ambasadoriaus, lemia ne tik susiklosčiusios aplinkybės ar vidinis pasiryžimas, bet ir mes – supantys žmonės. Todėl labai svarbu apsisprendusiojo nepulti kritikuoti, o pastūmėti, padrąsinti jį.

"Būtent todėl jaunus žmones akinu prilygti stiprioms asmenybėms, o kartu ir suprasti, kokios komplikuotos ir nevienareikšmės jos yra ar buvo. Bet tai yra labai gerai! Miestui svarbu turėti kuo daugiau įvairių žmonių, tada jis gyvuoja. Kai visi vienodi, su tuo pačiu simboliu – nėra gerai, – nepaisant netekčių temos, R.Zemkauskas pokalbį baigia pakiliai. – Mes turime išmokti vienas kitą palaikyti, padrąsinti, įkvėpti. Tai yra svarbu. Tai yra asmenybės kalibro požymis. Tokių žmonių mieste mums labai reikia."