Radijo eteris tarpukariu buvo operatyviausiai skleidžiamų žinių erdvė, tačiau kauniečiai neskubėjo žengti koja kojon su technikos progresu.

Lemtingieji 1926-ieji

Į laikinojoje sostinėje veikusias užsienio firmų atstovybes bei Lietuvos firmas, prekiavusias radijo aparatais, taip pat radijo aparatų gamybą Kaune leidžia pažvelgti Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Senųjų ir retų spaudinių skyriuje parengta paroda „Radijo aparatų bei jų dalių gamyba ir prekyba Kaune 1924–1940 m.“.
Radijo aparatų bei jų dalių gamyba ir prekyba Kaune tiesiogiai priklausė nuo radijo paplitimo, o iki 1924 m. tokio poreikio Lietuvoje nebuvo. Lietuvos kariuomenės 1919 m. liepos 9 d. perimta carinės Rusijos ir per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių naudota radijo telegrafo stotis Vytauto kalne negalėjo užtikrinti radijo programų transliavimo. Ji buvo naudojama radijo telegrafo reikalais.

Radijo aparatų paklausos nebuvo nei 1923 m. įkūrus Kauno radijo stotį, nei pradėjus transliuoti radijo laidas. 1925 m. radijo abonentų skaičius truputį išaugo – nuo simbolinių 7 iki 172, o 1926 m. – iki 323 radijo abonentų. Tai, visų pirma, sietina su Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės veikla. Ši bendrovė ne tik pirmoji pabandė transliuoti lietuvišką muziką (tai atsitiko Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje), bet ir reklamavo radijo aparatus.

1923-iųjų rugsėjį Žaliakalnyje ėmė kilti naujos Kauno radijo stoties sienos – tuo pasirūpino prancūzų firma SFR. Statybos darbai užsitęsė iki 1926 m. ir tų pačių metų birželio 12-ąją Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti radijo laidas lietuviškai. Tuomet atsirado ir didesnis radijo aparatų poreikis.

Grumtynės dėl pirkėjų

1924–1940 m. Kaune veikė apie 50 radijo aparatais prekiaujančių firmų parduotuvių, neskaitant smulkių prekybininkų, epizodiškai prekiavusių radijo aparatais. Radijo aparatų rinką Kaune taip pat formavo čia įsikūrusios garsių užsienio radijo gamintojų atstovybės, pvz. brolių Vichmanų Vokietijos firmos „Dr. Georg Seibt“ generalinė atstovybė Lietuvoje, Vokietijos „Telefunken“ atstovybė Lietuvoje – firma „Viskas biurui“ ir kt.

Tiesa, sąlygos radijo aparatų gamybai Kaune nebuvo palankios. Net ir išaugusi radijo aparatų paklausa nebuvo tokia didelė, kad naujas gamintojas galėtų atlaikyti garsių užsienio firmų konkurenciją. Tik ketvirtąjį dešimtmetį dėl pasaulinės ekonomikos krizės išaugus muitams, bandyta išnaudoti sąlyginai mažesnius muitus radijo mazgams ir detalėms bei surinkti iš jų radijo aparatus Kaune.

1931 m. lapkritį STD radijo sekcijos, buvusios Laisvės al. 19 (dabar Laisvės al. 33), reklamoje skelbiama apie jų surenkamus specialiai provincijai pritaikytus radijo aparatus. C.Schütze muzikos ir radijo namų 1932 m. reklamoje taip pat minimas šios firmos radijo aparatas, sujungtas su elektriniu patefonu.

STD radijo, perkūnsargių ir elektrotechnikos sekcija, įsikūrusi Laisvės al. 23A, priešais kino teatrą „Forum“ (dabar Laisvės al. 41), 1934 m. skelbėsi gaminanti savo specialiai provincijai pritaikytus radijo imtuvus „Stedyn“.

1935–1936 m. bendrovė „Radiotechnika“ taip pat gamino (surinko) provincijai pritaikytus vienos lempos garsiakalbinius radijo aparatus, juos vadindama liaudies imtuvais. Tokie radijo imtuvai kainavo 110 litų, o su 100 voltų baterija ir 2 voltų akumuliatoriumi 165 litus, išsimokant dalimis per ilgesnį laiką. Bendrovė buvo įsikūrusi Laisvės al. 36 (pastatas neišlikęs).

Skirta Lietuvos rinkai

1935 m. liepos 15 d. Kęstučio g. 36 (dabar Kęstučio g. 56) buvo įsteigtas Lietuvos radijo aparatų fabrikas „Karadi“, kurio savininkas buvo Isakas Kaplanas. Pirmieji lietuviški radijo aparatai pasirodė 1935 m. rudenį.

Vienoje žinutėje apie radijo aparatų fabriko „Karadi“ įsteigimą buvo teigiama, kad 75 proc. visų radijo aparatų dalių bus gaminama Kaune. Atrodo, kad tai tebuvo reklaminis teiginys, siekiant pritraukti pirkėjų. Tuo pačiu tikslu kai kuriose „Karadi“ reklamose buvo skelbiama: „Pirkite savo krašto gaminius.“ Iš tiesų „Karadi“ radijo aparatai buvo lietuviški tik sąlyginai, o fabriką tiksliau būtų vadinti radijo aparatų surinkimo įmone.

Išsamiame straipsnyje apie „Karadi“ fabriko veiklą radijo aparatų kolekcininkas ir žinovas Zenonas Langaitis teigia, jog visi 15 (šiuo metu jau žinomi 17) „Karadi“ radijo aparatų modelių nuo 1 lempos „Tautofono“, dviejų lempų „Liaudies imtuvo“ iki brangesnių 3–7 lempų radijo aparatų buvo pagaminti Anglijoje, tikriausiai „Markoni“ firmoje, ir atskirais mazgais buvo atvežami į Kauną surinkti.

Be to, ir surenkant radijo aparatus Kaune buvo naudojamasi kvalifikuotų inžinierių iš Anglijos pagalba. „Karadi“ radijo aparatų gamyba Anglijoje buvo specialiai orientuota į Lietuvos rinką bei vykdoma „Karadi“ savininko užsakymu, patobulinant tuo metu jau negaminamus radijo aparatus, kad jie būtų patrauklūs Lietuvos kaimui („Tautofono“, „Liaudies imtuvo“ pavyzdžiai).

Apeliuota į patriotizmą

Kauno patriotams galbūt norėtųsi „Karadi“ pavadinimą kildinti iš „Kauno radijas“, tačiau reikėtų tikėti Zenono Langaičio nuomone, kad pavadinimas kilęs iš „Kaplano radijas“ (savininkas Isakas Kaplanas).

Iš „Karadi“ fabriko radijo aparatų reklamų sužinome, kad unikalusis vienos lempos „Tautofonas“, galėjęs dirbti ir be baterijų, 1936 m. kainavo 58,50 lito (baterijos 10 litų), Liaudies imtuvas – 162 Lt (baterija ir akumuliatorius dar 40 Lt), trijų lempų „Karadi“ B 37 imtuvas – 226, 80 lito (baterijos ir akumuliatorius dar 45 litus).

Beje, dar vienoje reklamoje pabrėžiama, kad minėti „Liaudies imtuvas“ ir „Karadi“ B 37 yra taupiausi ir tinkamiausi mūsų sąlygomis bei apdovanoti aukso medaliu 1936 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje. Tačiau viltis, kad pigumu, funkcionalumu, patriotiniais jausmais „Karadi“ užkariaus neturtingą kraštą, nepasiteisino. „Karadi“ neatlaikė ilgametės gamybos ir prekybos tradicijas turinčių užsienio firmų konkurencijos bei bankrutavo (buvo uždarytas 1939 m. liepą).

Vis dėl to „Karadi“ radijo fabriko veikimas yra pozityvus dalykas, leidžiantis teigti, jog tarpukariu būta radijo pramonės – tik nepasidalyta rinkos. Ji, nors ir smarkiai išaugusi, vis tiek buvo per maža (1939 m. pabaigoje Kaune buvo 20450, o visoje Lietuvoje 77562 radijo abonentai), atsižvelgiant ir į radijo aparatų kainos santykį su vidutiniu uždarbiu bei senų radijo aparatų keitimo naujais tendencijas.