Rašytojos I. Simonaitytės namas toliau nyksta – pradėjo byrėti tinkas

Susitiko teisme

Namą Žaliakalnyje, Dainavos gatvėje, nesunku identifikuoti kaip buvusį rašytojos I.Simonaitytės. 1992 m., minint 95-ąsias jos gimimo metines, ant vadinamojo rašytojų namo buvo atidengta memorialinė lenta su horeljefu: „Šiame name 1940–1963 m. gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė“.

„Kauno diena“ rašė, kad prastos būklės namas reikalauja šeimininkiško dėmesio. 1/3 namo priklauso Irenai Giedrienei, o 2/3 namo – bendrovei „Longrent“. Jos atstovų teigimu, garbaus amžiaus namo bendraturtė piktybiškai neprisideda prie pastato priežiūros ir būtinų remonto darbų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

2019 m. rudenį Kultūros paveldo departamentas patikrinimo metu nustatė, kad namo sienos kenčia nuo neigiamo aplinkos poveikio, dažai lupasi, tinkas byra. Ypač blogos būklės pastato pamatai, kur susiformavę deformacinių plyšių, trūkinėja tinkas, pažeistas plytų mūras. Paveldosaugininkų teigimu, namo lietvamzdžiai susidėvėję, ant fasado sienų palikti atviri laidai. Blogos būklės – ir terasa.

Dar 2010 m. ankstesnių savininkų samdytos VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktos statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad namas yra avarinės būklės ir būtinas remontas.

Tačiau remontui turi pritarti visi bendraturčiai. Čia ir kyla konfliktas. I.Giedrienė, pasak bendraturčių, niekada su niekuo nesutiko ir jokiems darbams nepritarė. Dar 2017-ųjų rudenį bendrovės atstovai nusprendė daugiau nedelsti ir pradėjo namo paprasto remonto darbus – tvarkė stogą, remontavo balkoną, atnaujino elektros instaliaciją, montavo santechniką, pakeitė avarinės būklės vamzdynus. I.Giedrienė prie šių darbų neprisidėjo, o 2019 m. inicijavo teisminį procesą.

Kol vyksta bylinėjimasis, nuskilo dar vienas namo kampas. Reikia fasadą tvarkyti, o ji vis tiek nesutinka. Galų gale tai yra paveldosauginis namas ir jį būtina tvarkyti.

Inicijavo ir pralaimėjo

I.Giedrienės inicijuotas teismo procesas jai buvo nepalankus, nors atsakovais byloje buvo tiek dabartinis namo bendraturtis – bendrovė, tiek ankstesnis – Vytautas Matusevičius.

Iš bendrovės moteris reikalavo beveik 8,5 tūkst. eurų turtinei žalai ir 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš V.Matusevičiaus – 16,6 tūkst. eurų turtinei žalai ir 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Moteris taip pat reikalavo suremontuoti namo šildymo sistemą, šilumos punktą, pateikti jai „Kauno energijos“ sudarytą šilumos sistemos apžiūros aktą, leidžiantį jai prisijunti prie centralizuotos Kauno miesto šildymo tiekėjo sistemos.

Teismas pernai atmetė I.Giedrienės ieškinį. Teismo sprendimu, I.Giedrienė bendrovei turi sumokėti per 8 tūkst. eurų, kurie buvo apskaičiuoti jos valdomai daliai namo už jau atliktus remonto darbus ir apie 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas įpareigojo I.Giedrienę apmokėti ir V.Matusevičiaus išlaidas, apie 2,5 tūkst. eurų, advokatui.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bene svarbiausias, namo priežiūros atžvilgiu, momentas, kad teismas leido bendrovei be I.Giedrienės sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo Dainavos gatvėje paprasto remonto darbus.

Beje, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus duomenimis, pastatas Dainavos gatvėje į Kultūros vertybių registrą įtrauktas dar 1993 m., tačiau nebuvo nustatytos jo vertingosios savybės ir neapibrėžtos teritorijos ribos su apsaugos zonomis. 2021 m. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryba nusprendė pritarti namo Dainavos gatvėje patikslintoms vertingosioms savybėms ir teritorijos riboms.

Sumokėjo, bet apskundė

Regis, teismo sprendimas uždegė žalią šviesą, kad rašytojai I.Simonaitytei skirtais metais namas, kuriame ji gyveno daugiau nei 20 metų, bus suremontuotas. Tačiau žalią šviesą netruko pakeisti raudona. „Mes nesutikome su teismo sprendimu ir jį apskundėme. Teismų darbas vyksta, rutuliojasi, ir ką čia prikomentuosi“, – I.Giedrienės advokatė Kristina Česnauskienė patvirtino, kad kreiptasi į Kauno apygardos teismą.

Tačiau įdomu tai, kad Kauno apylinkės teismo skirtus įpareigojimus sumokėti atitinkamas sumas dabartiniam ir buvusiam bendraturčiams I.Giedrienė įvykdė. „Tiek, kiek prašėme – ir teismo išlaidas, ir mokesčius – viską susimokėjo ir vis tiek padavė apeliacinį skundą“, – stebėjosi bendrovės advokatas Raimondas Lignugaris.

Jis neslėpė, kad buvo susidaręs įspūdis, jog moteris lyg ir buvo susitaikiusi su Kauno apylinkės teismo sprendimu, tačiau, pasitarusi su kažkuo, persigalvojo. Kol nėra neskundžiamos teismo nutarties, negalimas ir namo remontas, nes I.Giedrienė raštu nėra patvirtinusi savo sutikimo.

„I.Giedrienės nuomone, ji norėtų ir galėtų prisidėti prie namo remonto, bet norėtų viską žinoti. Nėra taip, kad ji nenori ir nedalyvauja, bet ji nori žinoti, kas, kaip, už kiek būtų daroma. Ne taip, kaip dabar, kad pastatoma prieš faktą, kai viskas jau padaryta ir lieka tik pinigų paprašyti. Ji nieko nematė, nieko nežinojo, o paskui jau buvo reikalavimas teisme sumokėti pinigus“, – namo Dainavo gatvėje bendraturtės poziciją dėstė advokatė.

Bendrovės atstovas dėl tokios pozicijos tik atsiduso. „Jai siųsta daugiau nei 20 registruotų laiškų, buvo bandoma susitikti, bet ji nieko neėmė, nieko nepasirašė. Tai gal jai ir neatidavė kažko. Galų gale visi dokumentai I.Giedrienei buvo įteikti teisme – darbų pagrindimas dokumentais, sąmata. Kol vyksta bylinėjimasis, nuskilo dar vienas namo kampas. Reikia fasadą tvarkyti, o ji vis tiek nesutinka. Galų gale tai yra paveldosauginis namas ir jį būtina tvarkyti“, – dėstė R.Lignugaris.

Įpareigoja rūpintis

I.Giedrienė name negyvena nuo 2009 m. Bendrovė dalį namo nusipirko 2016 m., tačiau  konfliktų čia būta ir su buvusiu bendraturčiu.

Anot I.Giedrienės, tai įvyko tada, kai namą pardavęs V.Matusevičius vykdė remonto darbus, savo dalį pastato atjungė nuo centrinio šildymo sistemos. Paskui ir moters gyvenamojoje dalyje esą buvo nutrauktas šildymas.

Tačiau Kauno apylinkės teismo sprendime išdėstyta ir „Kauno energijos“ pozicija, kad dar 2010 m. pavasarį I.Giedrienė buvo informuota, jog po tą žiemą įvykusio termofikacinio vamzdyno trūkimo padariniai likviduoti ir šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo momentu pagal vartotojo pageidavimą. Tačiau tokio pageidavimo nebuvo, tad konstatuota, kad šilumos tinklas nenaudojamas nuo 2010 m. gegužės.

Teismo sprendime išdėstyta ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pastebėjimas, kad I.Giedrienei ne kartą buvo išaiškinta, jog ji turi kreiptis į šilumos tiekėją, kad šilumos energija į pastatą gali būti pradėta tiekti bet kuriuo momentu esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą.

Kol vyksta teismai, architektūriniu paveldo objektu pripažinto namo, kuriame gyveno I.Simonaitytė, negalima tvarkyti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kultūros paveldo departamentas teisme patvirtino dar 2017 m. teikęs reikalavimus pastato bendraturčiams sutvarkyti pastato fasadus ir užtikrinti, kad pastato stogas būtų sandarus. Tai bendrovė ir padarė. Po poros metų ir vėl surašytas reikalavimas pašalinti ant kai kurių namo dalių augančius želdinius, įrengti laikiną STOP juostą, įspėjančią praeivius apie sutrūkinėjusį ir krentantį tinką.

Kauno savivaldybės administracija teismui nurodė, kad 2021 m. balandį pastatas pripažintas architektūriniu paveldu, o tai lemia didesnę bendraturčių atsakomybę jį saugant.