Zoologijos sode visu pajėgumu zuja buldozeriai: prakalbo apie didžiausius iššūkius

Važinėjantys buldozeriai, griaunantys pastatus, zujantys darbininkai, teritoriją apjuosusios tvoros ir nė vieno lankytojo – toks vaizdas Lietuvos zoologijos sode prasidėjus rekonstrukcijai.

Pastatai, kuriuose laikyti gyvūnai, jau nugriauti. Statytojai sako, kad pirmomis dienomis pasipylė iššūkiai. „Po žeme daug visko netikėto yra, tai kaip tik kasame, tai taip dažniausiai kažką vis surandame. Yra kažkokių nepažymėtų tinklų, kažkokių pamatų, kur kažkada kažkas stovėjo “, – pasakojo Statybos direktorius Darius Vičiūnas.

Teritorijoje, kur bus statomas didžiausias pastatas – egzotariumas, reikėjo išpjauti daugiau nei 200 medžių. Egzotariumas laikomas projekto pasididžiavimu, nes bus itin modernus. Sodas pasikeis radikaliai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Jau pradėtos egzotariumo žemės nukasinėti, bus liejami pamatai. Jau yra pastatyti pamatai ir meškų bei vilkų voljeras“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Dalis gyvūnų perkelta į karantiną. Kitų narvai uždengti, kad jie kuo mažiau pajustų statybas. Direktorė atskleidė, kas į sodą atvažiuos naujo.

„Iš tokių įdomesnių – raganosis turėtų atvažiuoti, tai jis – retas, nykstantis. Tinginiai – tai irgi tokie įdomesni gyvūnai. Bus daug gyvūnų kitokių nei, kad buvo“, – teigė G. Stankevičė.

Tačiau nemažai gyvūnų nebegrįš. „Išvažiavo zebrai, antilopės Gnu, snieginiai leopardai, nykštukinis hipopotamas ir ruonis į Kaliningradą“, – dėstė vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis.

Kol visas Lietuvos zoologijos sodas griaunamas, kai kas ir atidaroma. Oficialiai baigti darbai veterinarijos ir karantino pastate. Iki šiol Lietuvos zoologijos sodas neturėjo vietos gydyti gyvūnams – tekdavo vežti į Veterinarijos akademiją.

„Ankstesnės patalpos buvo labai ribotos – procedūrinis kambarėlis, maža laboratorija ir kabinetai, o dabar mes turime ir operacinę, priešoperacinę patalpą, procedūrinį kambarį. Laboratoriją, naują diagnostinę įrangą terapijai, gydymams, rentgeną“, – vardijo vyriausiasis biologas.

Čia taip pat yra ir karantinas. Anksčiau gyvūnai būdavo karantinuojami savo voljeruose – dabar turės atskiras patalpas. „Karantinuojama gali būti ir daug smulkių gyvūnų, kur bandą gali sudaryti net ir 100. Aišku, mes galime laikyti kanopinius, plėšrūnus“, – teigė B. A. Noreikis.

Kauno Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorė Daiva Švelnienė sako, kad svarbiausia, jog gyvūnui susirgus jo nebereikės niekur vežioti, o pagalba bus suteikta iš karto.

„Kad nebūtų pažeista jo gerovė, nes, kaip ir minėjau, jog jis pasakyti negali, kur jam nepatogu, ir kur jam skauda. Tai čia būtent ir yra žmonių pagalba, jei mes norime džiaugtis gyvūnais ir matyti juos sveikus, tai turime savalaikiai suteikti kiek galima komfortiškesnes sąlygas“, – akcentavo D. Švelnienė.

Sodo rekonstrukcijos ambicijas dešimt metų klaidžiojant biurokratijos džiunglėse teko sumažinti trigubai – darbams liko tik 18 mln. eurų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų turėtų užtekti. Nors Lietuva paskutinę minutę ir vos spėjo į Europos Sąjungos finansavimo traukinį. 

„Visada atsiranda papildomų darbų. Ypač, kai sena statyba, na, bet norisi tikėti, kad projektas kokybiškas – nebus kažkokių netikėtų atradimų. Na, žinote, – medžiagos brangsta, medžiagos pinga. Aš tikiuosi, kad statybų sektorius susibalansuos“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos zoologijos sodą planuojama atidaryti 2023-iųjų vasarą – švenčiant 85-metį.