Kauno darželinukų tėvai kiekvieną mėnesį moka oficialią rinkliavą – už ugdymo sąlygų tenkinimą. Aiškėja, kad bene pusė sumos savivaldybė išleidžia atlyginimams. Neoficialiais duomenimis, tėvai per metus sumoka apie milijoną eurų. Ir tai ne vienintelis akcentas, šokiruojantis tėvus.

Tenka mažiau nei ketvirtadalis

Dabartinį tėvų sumokamų lėšų už darželį paskirstymo modelį ir esą savanoriškas rinkliavas Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas vadina tiesiog žmonių apvaginėjimu.

Pasirodo, dar 2012 m. savivaldybė nusprendė ir ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų direktoriams nurodė pusę gauto ugdymo sąlygų tenkinimo mokesčio naudoti darbo užmokesčiui ir įnašams socialiniam draudimui.

Ketvirtadalį šios surinktos sumos galima išleisti remonto darbams atlikti ir tik dalis ketvirtadalio lieka tam, kam buvo rinkti šie pinigai – ugdymo, ūkinėms ir higienos priemonėms. "Absurdas, nes ugdymui, ūkinėms ir higienos priemonėms įsigyti skiriama tik ketvirtadalis šio mokesčio, o iš tėvų darželiuose prašoma, kad šie papildomai susimestų tualetiniam popieriui, kitoms higienos priemonėms", – piktinosi pašnekovas.

Daugelis nė neįtaria

A.Murauskas skeptiškai vertino ir savivaldybės deklaruojamą kovą su esą savanoriškomis rinkliavomis darželiuose. Buvo paskelbta, kad higienos priemonėms bus skirtas papildomas finansavimas iš miesto biudžeto, tad tėvams nebereikės rūpintis šiomis priemonėmis.

Pagal įstatymus individualiomis mokymosi priemonėmis vaikus turi aprūpinti tėvai, visa kita, kas reikalinga vaikui ugdymo įstaigose, finansuojama iš miesto biudžeto arba įtraukta į mokestį už darželį.

"Už didžiąją dalį lėšų, tėvų oficialiai sumokamų ugdymo sąlygoms gerinti ir patenkinti, savivaldybė darželių direktoriams nurodžiusi apmokėti daug tiesiogiai su ugdymu visai nesusijusių dalykų, nors tai padengti privalo pati savivaldybė. Tuo pat metu savivaldybės vadovai garsiai skalambija, kad jie tokie dosnūs ir vaidina geradarius, kad tėvams nereikės papildomai rinkti pinigų higienos priemonėms", – stebėjosi A.Murauskas.

"Jeigu neapvaginėtų tėvų, nesisavintų pinigų, kurie surinkti ugdymo sąlygoms gerinti, – tęsė Lietuvos tėvų forumo vadovas. – Jeigu iš tėvų surinkti pinigai būtų naudojami tam, kam ir yra renkami, o ne darbo užmokesčiui ar su juo susijusiems mokesčiams, jų visiškai užtektų ugdymo priemonėms bei higienos prekėms ir iš savivaldybės nereikėtų nė vieno papildomo cento nei tualetiniam popieriui, nei muilui."

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio Kauno skyriaus narė Lina Palaimienė irgi sakė esanti nemaloniai nustebinta.

"Esamą situaciją vertinu labai blogai. Visiška nesąmonė. Jeigu lėšas tėvai sumoka ugdymo sąlygoms gerinti, pinigai tam ir turėtų būti leidžiami, arba oficialiai pervardijama. Tėvai kas mėnesį gali eiti ir klausti, kam naudojamos jų sumokėtos lėšos, bet daugelis nė neįtaria, kad jos gali būti leidžiamos ne tam, kam oficialiai prašoma", – vertino L.Palaimienė.

Reikšminga suma

Kauno lopšelio-darželio "Vaikystė", kurį lanko per 200 vaikų, direktorė Regina Beinorienė pasakojo, kad pernai ugdymo sąlygų tenkinimo mokesčio buvo surinkta 14,330 tūkst. eurų. Iš šios sumos 6,746 tūkst. eurų išleista darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įnašams, 3,360 tūkst. eurų – remontams. Ugdymo, ūkinėms ir higienos priemonėms – 4,244 tūkst. eurų.

"Šios lėšos įstaigai – labai reikšmingos. Labai svarbu, kad grupių aplinka, baldai būtų estetiški. Tad po truputį, pagal išgales, keitėme stalus ir kėdutes. Keitėme drabužinių spinteles, vaikų lovytes", – pasakojo R.Beinorienė.

Iš minėto mokesčio atlyginimams pernai skirti beveik 7 tūkst. eurų, anot direktorės, labai ženkli suma. Ją galėjus skirti ugdymo, ūkinėms ir higienos priemonėms arba remontams, darželio aplinkoje tai labai pasijaustų. "Nėra malonu prašyti prisidėti tėvų, nors jie aprūpina geranoriškai", – neslėpė R.Beinorienė.

Iš ūkinių ir higienos prekių darželis pernai įsigijo įvairių valymo priemonių (langams, koridoriams, indams ir pan.), santechnikos, elektros prekių, ritininių užuolaidų, žaliuzių, patalynės, kanceliarinių prekių ir pan. Ugdymo aplinkai gerinti pirkta žaislų lentynų, kėdžių, stalų ir pan.

Tvarka bus keičiama

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika "Kauno dienai" bandė aiškinti, kad toks tėvų mokesčių paskirstymo modelis gimė ne iš gero gyvenimo.

"Tada, kai buvo priimta ši tvarka, buvo ypač sudėtinga miesto biudžeto situacija, dideli įsiskolinimai už šildymą", – sakė V.Mažeika.

Anot jo, artimiausiu metu bus sprendžiama, kaip kitaip būtų galima skirstyti ugdymo sąlygoms tenkinti renkamas lėšas. Būtų logiška, jeigu jos ir būtų skiriamos tik ugdymo sąlygoms tenkinti, tačiau V.Mažeika sakė negalįs patvirtinti, kad jokia jų dalis nebus skiriama atlyginimams.

Reikia išsiaiškinti viduje

Kalbinti tėvų atstovai akcentavo, kad didžiulė bėda yra ta, kad įvairūs sprendimai, susiję su nepilnamečių ugdymu, dažnai rengiami ir priimami neatsiklausiant tėvų nuomonės, neįtraukiant jų į diskusijas, darbo grupes.

Paklaustas, ar į diskusijas bus kviečiami tėvų atstovai, V.Mažeika bandė įrodinėti, kad jos nebus uždaros, tad galės prisijungti ir tėvai. Deja, realybė visai kita.

Artimiausias susirinkimas dėl mokesčio už darželius, dėl neoficialių vienkartinių rinkliavų, kiek reikia papildomų lėšų higienos priemonėms, vyks jau šiandien Kauno vicemero Vasilijaus Popovo, atsakingo už švietimą, kabinete.

Į jį tėvų atstovai vis dėlto nebuvo kviesti. "Šiame pasitarime jų nebus. Iš pradžių turime viduje išsiaiškinti, kas čia darosi ir kas čia vyksta. Aiškinsimės visas tas aplinkybes. Kyla daug klausimų", – praėjusią savaitę sakė V.Popovas.

Jis teigė, kad mokesčio už darželį didinti neplanuojama. "Bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Kas žino, kas bus rytoj? Gyvenimas yra toks dalykas, kad sunku prognozuoti. Tačiau mokesčių kelti mes neketiname, kaip tik norime, kad tėvai mokėtų kuo mažiau ir tiesiogiai, ir netiesiogiai", – aiškino V.Popovas.

Kas saugos nuo vandalų?

Vaikų darželių bendruomenės ne tik nuolat suka galvas, kaip išsiversti su esamomis lėšomis, bet ir nerimauja dėl teritorijos ir pastatų saugumo. Visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos buvo įpareigotos iki praėjusių metų pabaigos parengti priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijų įrengimo techninius projektus.

"Vieno tėvelio iniciatyva esame įsirengę darželio teritorijos vaizdo stebėjimo kameras. Tai, kas vyksta lauke, monitorių ekranuose matydavo sargas. Kas stebės tuos vaizdus, kai bus atleisti sargai, nežinia", – nerimavo darželio "Vaikystė" vadovė.

Neaišku, kaip operatyviai bus reaguojama į įsilaužėlius į pastatus ar įsibrovėlius į žaidimo aikšteles. Lauko žaidimų įrangos darželiai turi daug, į ją investuota daug lėšų.

"Šiais laikais visai kitaip suprantama lauko edukacijos reikšmė. Darželių bendruomenės tam skiria daug dėmesio. Organizuojamos talkos. Turime futbolo aikštelę, naujas pavėsines. Ar negrįš vandalai, kurie mėgsta jose leisti laiką, šiukšlina, niokoja teritoriją? Iki šiol džiaugėmės, kad turime naktinius sargus, kurie bet kada gali iškviesti policiją", – kalbėjo R.Beinorienė.

Vicemeras V.Popovas aiškino, kad pagrindinė idėja – viską padaryti centralizuotai. "Kaip visada, yra dvi medalio pusės. Viena gera, kita – nelabai gera. Saugos bendrovė, kuri saugos darželius, ir atsakys. Prisiims atsakomybę ir turės kompensuoti nuostolius, jeigu pastatas bus išplėštas, teritorija – nuniokota", – kalbėjo V.Popovas.

Jis ramino, kad šių permainų darželių bendruomenėms baimintis nereikėtų. "Nuo visko neapsisaugosi, tačiau tai yra žingsnis į priekį. Aišku, visokių dalykų yra. Ir bankus išplėšia. Ir su sargais atsitinka visko. Turime tam tikros patirties, kai mokymo įstaigas ėmė saugoti saugos tarnybos. Galų gale viskas stabilizavosi. Iš mokymo įstaigų nusiskundimų nebegauname", – sakė V.Popovas.

Jo skaičiavimais, realu, kad saugos tarnybos darželiuose karaliaus jau nuo ateinančio rudens.

Komentarai

Rimantas Mikaitis, Kauno miesto tarybos narys

Tai, kad higienos priemonėms įsigyti iš biudžeto šiemet numatoma skirti apie 400 tūkst. eurų, yra veiksmas, rodantis, kad yra pasiryžimas keisti daug metų galiojusią tvarką. Lygiagrečiai yra rengiama nauja Ugdymo sąlygų tenkinimo mokesčio paskirstymo tvarka, kuri pakeis dar ekonominiu sunkmečiu priimtą ir iki šiol galiojančią tvarką. O kalbant plačiau apie didesnį darželių prieinamumą ir geresnių ugdymo sąlygų sudarymą, reikėtų paminėti nemažai priemonių: papildomoms vietoms darželiuose ir daugiafunkciuose centruose įrengti šiemet numatoma skirti apie 800 tūkst. eurų, darželiui S.Žukausko gatvėje rekonstruoti – 1 mln. eurų, dar numatoma lėšų darželių šilumos mazgams pakeisti, naujoms tvoroms. Reikėtų paminėti, kad tėvams, kurių atžalos nepateko į valstybinius darželius ir kurie vaikus veda į privačius darželius, yra kompensuojama dalis mokesčio. Tam  numatoma skirti beveik 500 tūkst. eurų.

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto tarybos narys

Jei jau žengiamas žingsnis, jis turi būti tvirtas ir įtikinamas, nes darželinukų tėvai moka skaičiuoti. Miesto biudžetas dar nepatvirtintas, tad, ar valdančiųjų žodžiai atitinka realybę, nėra kaip įvertinti. Jei biudžete bus numatyta atitinkamų lėšų, valio! Bet, pasakius A, reikia pasakyti ir B – kad kol kas vaikų tėvų sąskaita daroma politinė reklama. Mano vaikai irgi lankė darželius ir niekas nereikalavo už kažką mokėti, tačiau kuris iš tėvų nenori prisidėti prie vaikų gerovės? Kalbu apie išvykas ir pažintinius užsiėmimus, kurie neįtraukti į oficialias programas, tačiau bendruomeniški tėvai patys imasi iniciatyvos dėl jų, net solidariai sumoka už negalinčiuosius mokėti. Supraskime, kad nors savivaldybė ir dengia tris ketvirtadalius darželio išlaidų, tačiau atsiranda ir nenumatytų. Kitas dalykas, kad dabartiniai valdantieji yra glaudžiai susiję su verslu, todėl jiems nesvetima nauda ir noras nupirkti higienos priemones urmu iš X bendrovės. Todėl ir siūlomas magiškas būdas: tėvai, duokite tuos pačius pinigus, mes nupirksime pigiau urmu, o paskui galbūt grąžinsime arba suorganizuosime savireklamą už juos.