S. Martinaitytė: esu dėkinga daugybei žmonių (Metų kaunietės rinkimai)

Palaikymas nustebino

„Aš iš viso nesitikėjau, kad mane kas nors prisimena, o kad tiek žmonių mane palaikys, kiekvieną dieną mane prisiminę balsuos „Kauno dienos“ portale... Didžiausias nustebimas. Man tai atrodo fantastiška. Ačiū visiems už tai“, – dalijosi įspūdžiais S.Martinaitytė.

Paklausta, kaip mano, kas labiausiai lėmė tokį didelį už ją atiduotų balsų skaičių, primadona susimąstė.

„Nesu komunikabilus žmogus ir tikrai nežinau, kas gali mane taip stipriai palaikyti, nes aš – ne gydytoja, per kurios rankas pereina šimtai žmonių, ir ne mokyklos direktorė, kuri išleidžia tūkstančius mokinių, ar kultūros centro vadovė... Mano darbas individualus. Per 30 pedagoginio darbo metų mano klasę baigė virš 50 studentų. Mūsų aplinkoje tai didelis skaičius. Jeigu tai rodo, kad manęs dar nepamiršo operos gerbėjai, aš esu labai sujaudinta. Ir savo buvusiems studentams dėkoju, kad prisimena“, – kalbėjo solistė ir dėstytoja.

Pasiteiravome, ar ji domėjosi, kas yra kitos į rinkimų „Metų kaunietė“ finalą patekusios moterys, kaip vertina jų veiklą. „Jeigu atvirai, tai tik tada, kai gavau jūsų klausimus. Taip buvo ne todėl, kad man neįdomu. Tiesiog dirbu savo mėgstamą darbą ir džiaugiuosi, kad galiu jį dirbti ne nuotoliniu būdu, ir nelabai turiu kada domėtis“, – apie įtemptą dienotvarkę užsiminė S.Martinaitytė.

Jos nuomone, kiekviena moteris, nuoširdžiai atliekanti savo profesines ar visuomenines pareigas, gali būti pasiūlyta šiam garbingam titului laimėti.

Kas yra sėkmė?

Sėkmės lydima solistė ir pedagogė, paklausta, kokia jos sėkmės paslaptis, atsakė klausimu: o kas yra sėkmė? „1989 m., po M.Glinkos konkurso laimėjimo, sužlugusi stažuotė Milano „La Scala“ teatre? 1994 m. atsisakymas pedagoginio darbo JAV universitete? Darbas tuomet ne itin didelį prestižą turėjusiame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre? Kaip kam atrodys. Nesigailiu nieko. Myliu savo profesiją. Su koncertais apkeliavau daug šalių, sutikau fantastiškų žmonių, visur jutau publikos meilę ir pasitikėjimą“, – dėkojo likimui kaunietė.

Mano miestas – Kaunas, kuriame gimiau, užaugau ir su didžiausiu malonumu dirbu čia iki šiol.

Ji į visas koncertines programas įtraukia ir lietuvių kompozitorių kūrinių. „Mano miestas – Kaunas, kuriame gimiau, užaugau ir su didžiausiu malonumu dirbu čia iki šiol“, – didžiuojasi S.Martinaitytė.

Dėl savo pasiekimų ir plačiai atsivėrusių kelių ji labiausiai jaučiasi dėkinga savo mokytojai profesorei Vladai Mikštaitei. „Nesu iš tų žmonių, kurie galvoja, kad sėkmingą profesinę karjerą padarė patys vieni. Tikrai ne. Be profesorės kantrybės, žinių ir tikėjimo manimi niekada nebūčiau galėjusi net svajoti apie pagrindinius vaidmenis teatre, tarptautinius konkursus, festivalius, koncertines sales“, – pasakojo primadona.

Kaunietė iki šiol jaučia ir kai kurių kitų žmonių įtaką. „Juos drąsiai irgi galiu vadinti savo mokytojais. Tai maestro Petras Bingelis, tuometis Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas, leidęs debiutuoti G.Verdi operoje „Traviata“. Jeigu ne jo įžvalgos, ar būčiau daugiau kaip 120 kartų sudainavusi šią partiją? Maestro pasakytus žodžius prisimenu ligi šiol: „Kas gali padainuoti Violetą, neturi dainuoti kačiukų.“ Maestro Gintas Žilys, suteikęs galimybę kurti Džildos, Margaritos, Leonoros, Madalenos ir kitus pagrindinius operų vaidmenis. Maestro Stanislovas Rubinovas, kurio dėka atsirado ne viena koncertinė programa ir, aišku, Bona Sforza“, – vardijo S.Martinaitytė.

Ir šį sąrašą tęsė toliau: „Nepaprastas eruditas ir, drįstu sakyti, draugas maestro Giedrius Kuprevičius, atvėręs šiuolaikinės muzikos pasaulį ir patikėjęs man Bonos Sforzos partiją, „Aštuonių metafizinių romansų“ ir daugybės kitų savo kūrinių atlikimą. Nuostabi aktorė ir šilčiausias žmogus Rūta Staliliūnaitė. Trys kartu sukurtos koncertinės programos su didžiausiu pasisekimu buvo atliekamos Lietuvoje. Griežčiausia kritikė ir palaikytoja, ištikimiausia koncertų partnerė, mano trečioji ausis, talentinga pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Daugiausia kūrybinių projektų gimė jos dėka. Man belieka tik juos įgyvendinti. Ir publika, kurios dėmesys ir pripažinimas skatina dirbti toliau, neleidžia sustoti.“

Netikėta, bet dėsninga

Posūkį į pedagogiką ji vadina netikėtu, bet dėsningu. „Mokytojas, kad ir geriausias, dainuoti neišmokys“, – įsitikinusi S.Martinaitytė.

Anot jos, norint tapti ryškia kūrybinga asmenybe būtina pačiam nepaprastai daug dirbti, nes „dar neišrastas toks instrumentas, kuris leidžia pamatuoti ar aktyvuoti kūrybines galias, slypinčias žmoguje“.

Mokytoją ji lygina su laivo kapitonu, nurodančiu kryptį. „Scenoje solistas turi būti laisvas nuo savo fobijų, kad galėtų paskleisti užkoduotą muzikos kūrinyje žinią“, – mintimis dalijosi kaunietė, be koncertinės ir pedagoginės veiklos, dar vedanti meistriškumo kursus, dalyvaujanti tarptautinių konkursų vertinimo komisijose.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu „MKN XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

PORTALAS: portale kaunodiena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“ (kaunodiena.lt/mk). Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Balsuodami iki gegužės 10 d. 12 val. iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją.

Gegužės 14 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Bosca“, rėmėjams „Baltic Transline“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, partneriams „Clinic DPC“, SDG, renginio draugui LNK.