Sekmadienio popietę Santakos parke gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863.Už mūsų ir jūsų laisvę“ pasiekė savo kulminaciją - čia buvo atvaizduota Rusijos imperijos baudžiamoji misija prieš lietuvių ir lenkų sukilėlius.
Įsikūrė nuo ryto
Jau vakar Santakos stadiono šone, medžių paunksmėje, įsikūrė sukilimo dalyvių palapinių miestelis - prieš 150 metų vykusį partizaninio pobūdžio mūšį atkurti čia susirinko daugiau nei 80 rekonstruktorių iš įvairių Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos istorijos rekonsstrukcijos klubų.
Nuo pat ryto iš sukilėlių stovyklos sklido degančio laužo, dumplių ir arklių žvengimo garsai.
Keliasdešimt iš baltos medžiagos, kelios iš eglišakių padarytos palapinės ano meto rūbais vilkintiems sukilėliams tapo laikinais jų namais.
Nuo 10 valandos ryto į stovyklą galėjo užsukti kiekvienas norintis. Didžioji dalis sukilėlius vaidinančių dalyvių – lenkai. Apie 11 valandą keliasdešimties sukilimo rūbais vilkinčių žmonių procesija patraukė link Šv.Jurgio bažnyčios.
Priekyje žygiavo vaikai, vienuolis, o už jų – lenkų sukilėliai, nešini ištiesintais dalgiais ir muškietomis. Paskui vyrus sekė ano meto rūbais persirengusios moterys, procesijos pabaigoje žygiavo lietuvių sukilėliai.
Užsukę bažnyčion, sukilimo inscenizacijos dalyviai klausėsi mišių. Savo ginkluotę jie paliko prie bažnyčios durų – ją saugojo vienas sukilėlių.
Tuo metu palapinių stovykloje spragsėjo laužas, kalvis kaitino dumples, kuriose bus tiesinami dalgiai, žolę rupšnojo arkliai, o prie pažymėto pagaliais mūšio lauko stovėjo išrikiuotos patrankos bei keletas senovinių vežimų.
Portalo kaunodiena.lt žurnalistams užsukus stovyklon buvo galima įsitikinti, kad iš Lenkijos atvykę žmonės nusiteikę rimtam vaidinimui – vienas stovyklos vadų greitai sušaukė sukilėlius, pastarieji išsiskaičiavo ir drausminga kuopa nužygiavo bažnyčios link.
Baudžiamoji ekspedicija
Saugiai aptvertoje teritorijoje susirinko gerokai mažiau žmonių, nei į pernai vykusį Napoleono perskilėmo inscenizaciją, vykusią pernai - čia jų tebuvo keli šimtai.
Kaip sakė renginį vedęs Vytauto Didžiojo Karo istorijos muziejaus Karybos istorijos vyriausiasis muziejininkas Algimantas Daugirdas, siekiama parodyti žmonėms, dėl ko kildavo konfliktai dėl imperinės Rusijos ir Abiejų tautų respublikos gyventojų.
„Reiktų pastebėti, kad Kauno gubernijoje mūšių vyko beveik du kartus daugiau nei Vilniaus“, - sakė jis.
Mūšyje susirinkę kauniečiai galėjo išvvysti situaciją, kai rusų kareiviams prievarta iš kaimų imant lietuvių ir lenkų rekrūtus, juos miške užpuola sukilėliai. Išsigelbėję rusų raitininkai prašo pastiprinimo ir kariuomenės vadovai pasiunčia baudžiamąją ekspediciją, kuri po išdaviko pranešimo apsupa lietuvių stovyklą.
Patenkinti ne visi
Nors renginyje dalyvavo itin nedaug žmonių, jie sakė likę patenkinti tokiu istoriniu spektakliu. Nors kaip sakė renginyje sutikta kaunietė Kristina, ji šiek tiek nusivylusi oranizatorių darbu.
„Kad rengiamas mūšis tai puiku, tačiau buvo galima pagalvoti ir apie tai, kad stovint ant kaitrios saulės norėsis atsigerti ar užkasti. Deja, norint ko nors nusipirkti, teko eiti iki senamiesčio kavinių. O kas gali ateiti į tokį renginį per ilgąjį savaitgalį, aki topks oras? Manau, data parinkta tikrai netinkamai“, - už rankos mažametį sūnų laikydama kaunietė.
Daugelis kalbintų žmonių sakė, kad pačiam renginiui labai trūko reklamos. Savivaldybė šiam renginiui skyrė 50 tūkst.litų.
1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) – buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnogafinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Sekmadienį ir pirmadienį vyks pramoginės-pažintinės ekskursijos po senamiestį, Senosios prieplaukos amfiteatre organizuojami įvairūs koncertai, edukaciniai užsiėmimai, atlikėjų pasirodymai.
1863-1864 m. vykusi nuožmi kova baigėsi pralaimėjimu, tačiau tauta nepalūžo, užsigrūdino tolimesnei kovai už laisvę. Sukilimo metu subrendo idėja, kad Lietuvai reikia atskiros valstybės.
GYVOSIOS ISTORIJOS FESTIVALIO „KAUNAS 1863. UŽ MŪSŲ IR JŪSŲ LAISVĘ" PROGRAMA
SEKMADIENIS, BIRŽELIO 23 d.
SENAMIESTYJE
15, 17, 19 val. Pažintinės-pramoginės ekskursijos po Senamiestį su senoviniu autobusu nuo Maironio paminklo. Šią nemokamą paslaugą dovanoja prekybos miestelis URMAS. (www.kaunastic.lt)
10-20 val. Tautodailės mugė.
SANTAKOS STADIONE
10-10.30 val. Mūšio dalyvių eisena į Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčią.
10-12 val. Stovyklos lankymas. Lankytojai susipažįsta su to meto karyba, fotografuojasi su mūšio dalyviais.
14 val. Sukilėlių dalgių tiesinimas stovyklos kalvėje.
15 val. Sukilėlių priesaika.
16 val. Mūšio inscenizacija. 1863 m. manifesto paskelbimas.
17-19 val. Stovyklos lankymas. Lankytojai susipažįsta su to meto karyba, fotografuojasi su mūšio rekonstruotojais.
KAUNO ŠV. JURGIO KANKINIO BAŽNYČIOJE
10.30 val. Šv. Mišios.
SANTAKOS PLIAŽE
Visą dieną Vaikų žaidimo aikštelė: „Pramogų guru„ ir „Batutų šalis“ atrakcijos, jodinėjimas poniu.
16-18 val. Geros nuotaikos šou grupės „Mylimas klounas" programa.
17-19 val. Didžiųjų muilo burbulų šou.
KAUNO SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRE
15.30 val. Kauno statybininkų rengimo centro ir Lapių pagrindinės mokyklos gitaristų grupės.
16 val. Grupės „Svajonių gija" koncertas.
17.30 val. Krikščioniškojo šokio teatro spektaklis „Nematomas regėtojas".
19 val. „Lietuvos jaunimo dienų 2013„ programa. Dalyvaus „Thundartale“, „Sacerdos„, Tomekas ir draugai, „Rieka Zivota“ (Slovakija) ir kiti.
21 val. Rasų ir Joninių tradicijos su Kauno krašto ansambliu „Ant ežero kranto".
22 val. Joninių šventė su populiariaisiais atlikėjais. Dalyvaus Povilas Meškėla, Martynas Kavaliauskas, Linas Adomaitis.
Šventinis fejerverkas.
PIRMADIENIS, BIRŽELIO 24 d.
SANTAKOS STADIONE.
12 val. Katalikiškų šeimų piknikas.
KAUNO ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE
11 val. Šv. Jono Krikštytojo iškilmės.
SANTAKOS PLIAŽE
Visą dieną Vaikų žaidimo aikštelė: „Pramogų guru„ ir „Batutų šalis“ atrakcijos, jodinėjimas poniu.
KAUNO SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRE
19 val. „Lietuvos jaunimo dienos 2013„ programa. Dainuojamosios poezijos vakaras. Dalyvaus Gediminas Storpirštis, kun. Erastas Murauskas, Darius Žvirblis, „Rieka Zivota“ (Slovakija) ir kiti.
Naujausi komentarai