Iki pat pavakarės Nepriklausomybės aikštėje dalyvių laukė pramogos ir edukacijos: automobilių saugos diržų, vertimosi bei vairuotojų reakcijos simuliatoriai, atšvaitų klijavimas, šaulių pirmosios pagalbos mokymai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos edukacijos apie civilinę ir gaisrinę saugą, gesintuvų panaudojimą bei daugybė kitų.
Realios istorijos
Tačiau pagrindiniu šių metų renginio akcentu buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų paroda apie nelaimingų atsitikimų su paspirtukais padarinius – kaukolės ir stuburo lūžius, kraujavimus ir ilgą reabilitaciją.
Lakstantys, staigiai manevruojantys, savęs ir pėsčiųjų nesaugantys elektrinių mikrojudumo – paspirtukų, riedžių, vienračių – priemonių vairuotojai yra rimtas iššūkis visiems eismo dalyviams. Toks elgesys dažnai pasibaigia skaudžiomis nelaimėmis.
Parodą pristatė Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė ir pacientų saugos entuziastė Vilma Traškaitė-Juškevičienė.
„Dirbu ir Skubios pagalbos skyriuje, todėl gerai žinau situaciją apie traumas patyrusius paspirtukininkus. Išbarstyti dantys, lūžusios galūnės – dažniausiai pasitaikančios paspirtukų mėgėjų traumos, tačiau būna ir gerokai rimtesnių sužalojimų“, – būtent tokias pacientų istorijas gydytoja pristatė visuomenei.
Kai į Skubios pagalbos skyrių patenka traumą patyręs paspirtuko vairuotojas, į skyrių lekia įvairių sričių specialistai. Kiekvienu atveju paspirtukininkams atliekama galvos kompiuterinė tomografija, per kurią nustatoma, ar į smegenis neišsiliejo kraujas.
„Galvos smegenys yra lyg dėžutėje, kurioje vietos yra tik smegenims, smegenų skysčiui ir ten esančiam kraujui. Jei po patirtos traumos kraujas išsilieja į smegenis, prasideda spaudimas, nes tam išsiliejusiam kraujui nėra numatyta vietos, gali užspausti smegenis, o blogiausia – smegenys gali žūti“, – kompiuterinės tomografijos svarbą išskiria gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė.
Kas dažniausiai vienija traumas patyrusius paspirtukininkus? Dažniausiai jie važiuoja be šalmo ir būna vartoję alkoholį.
Gydytoja papasakojo kelias istorija, kai po traumų pacientai į Skubios pagalbos skyrių buvo pristatyti sąmoningi, tačiau atlikti tyrimai parodė kraujo išsiliejimą. Jie skubiai buvo operuoti, gydyti, jiems buvo skirta reabilitacija, tačiau į gyvenimą grįžo jau ne tokie kaip iki susižalojimo riedant paspirtuku.
Gydytoja papasakojo ir tragiškai pasibaigusios 36-erių pacientės istoriją – moteris važiavo paspirtuku ir pateko į eismo įvykį su automobiliu. Nors pacientės kraujotaką pavyko atstyti, tačiau patirta trauma – lūžęs ir atitrūkęs stuburo slankstelis – buvo nesuderinama su gyvybe.
„Kas dažniausiai vienija traumas patyrusius paspirtukininkus? Dažniausiai jie važiuoja be šalmo ir būna vartoję alkoholį. Negalima garantuoti, kad šalmas pilnai apsaugos nuo traumos, tačiau tikrai sušvelnins traumos pobūdį“, – saugoti save ragina gydytoja.
V. Traškaitė-Juškevičienė šypteli nenorinti pasakyti, kad paspirtukas – kažkokia baisi transporto priemonė ir geriau ja nevažiuoti. Priešingai, gydytoja ir pati važinėja paspirtuku, tačiau renkasi saugų važiavimą su šalmu ir protingą greitį.
Simono Baltušio nuotr.
Pasigendama sąmoningumo
„Miestas kuria patogią infrastruktūrą visiems eismo dalyviams. Tvarkomos gatvės, plėtojami ir atnaujinami dviračių takai kasmet pritraukia vis daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų. Atšilus orams šių transporto priemonių entuziastų skaičius tik didėja. Tai įpareigoja imtis papildomų atsargumo priemonių“, – sako Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Deja, kaip rodo statistika, minėto sąmoningumo pritrūksta. Neretai lygi dviračių tako danga ir atvira tiesioji tampa patrauklia vieta išbandyti greičio galimybes. Ir tai – ne vienintelis potencialus nusižengimas.
Staigus manevravimas tarp žmonių, važiavimas neleistinomis zonomis, pavartojus alkoholio ar keliems asmenims vienu paspirtuku – tik keletas ryškesnių neleistino vairavimo atvejų, kurie matomi kone kasdien. Tokio neatsargaus vairavimo pasėkmės gali būti tragiškos. Siekiant tam užkirsti kelią, nuo šių metų Kelių eismo taisyklėse elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi nauji reikalavimai, už kurių nesilaikymą gresia baudos.
Simono Baltušio nuotr.
Taisyklės saugumo didinimui
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko Ramūno Kemzūros teigimu, elektriniais paspirtukais gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o dviem metais jaunesni – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Asmenys iki 14 metų elektriniu paspirtuku gali naudotis tik gyvenamųjų namų kiemuose ir prižiūrimi suaugusiųjų.
„Nepilnamečiai, važiuodami paspirtuku, visada turi dėvėti šalmą, suagusieji – važiuodami kelkraščiu. Riedant kelkraščiu taip pat privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba būti įjungus šviesos signalus. Šis reikalavimas galioja ir tamsiuoju paros metu.
Elektrinėms mikrojudumo priemonės leidžiama važiuoti dviračių bei mišriais takais, o jiems nesant kelkraščiu. Jeigu šių kelio elementų nėra, tuomet leidžiama važiuoti šaligatviu. Maksimalus leistinas greitis – 20 km/val, o važiuojant pro pėsčiąjį – ne daugiau kaip 7 km/val. Per pėsčiųjų perėją transporto priemonę reikia vestis greta“, – svarbiausias taisykles primena Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas R. Kemzūra.
Pasak jo, dviračiais, paspirtukais ar riedžiais draudžiama važiuoti šaligatviu, jeigu šalia yra tam pritaikyti dviračių takai, vežti keleivius, krovinius, būti įsikibus į kitą transporto priemonę. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti piniginę atsakomybę nuo 20 iki 200 eurų.
Naujausi komentarai