Į pensiją išeinantiems Kauno mokyklų ir vaikų darželių direktoriams išmokamos maksimalios, šešių mėnesių, išeitinės kompensacijos. Kiek per metus taip iššvaistoma pinigų, valdininkai nesuskaičiuoja. Išlaidos gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų.

Nori pagyventi sau

"Užleidžiu vietą jaunimui, užtenka dirbti. Noriu kažkiek dar pagyventi sau", – neslėpė vaikų darželio "Žvangutis" direktorė Zita Bastrakova. Nei savivaldybės administracija, nei miesto taryba neprieštaravo, kad jai būtų išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, o darbo sutartis nutraukiama šalių sutarimu. Darbo vietą Z.Bastrakova užleis balandį.

"Taip sutarėme. Nuėjau, pakalbėjau, pasakiau, kad noriu išeiti ir paprašiau išeitinės kompensacijos. Sprendimą priėmiau niekieno neverčiama, ir mano prašymas buvo patenkintas. Vadovo darbą dirbau 36 metus, šioje įstaigoje – 26 metus. Manau, kad nusipelniau", – įsitikinusi darželio vadovė.

Tai tik vienas pavyzdys, tačiau pastaraisiais metais savivaldybė negaili dosnių išeitinių kompensacijų darželių ir mokyklų vadovų kėdes užleidžiantiems pensinio amžiaus sulaukusiems direktoriams.

Darbo kodeksas numato, kad, nutraukiant darbo sutartį dėl teisės į senatvės pensiją įgijimo, mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, o nutraukiant darbo sutartį šalių sutarimu, darbdaviui nenustatyta pareiga mokėti išeitinę kompensaciją. Ji pagal darbuotojo išdirbtą laiką skaičiuojama ir mokama tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva.

"Jeigu žmogus ilgai išdirbęs, tai kodėl negalima sumokėti išeitinės, jeigu ir įstatymas leidžia? Yra tokios teisinės galimybės, mokinio krepšelio lėšų užtenka, įstaiga nenuskriaudžiama. Ilgai dirbusius direktorius mes tikrai gerbiame, o tuos, kurie dirba blogai, atleidžiame be išeitinių, bet nemeluosiu, tokių nebūna daug", – pripažino savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.

Vedėjo nuostata, kad solidžios išmokos išeinantiems vadovams įstaigų nenuskriaudžia, priverčia suklusti. Ar tikrai miesto mokyklos ir darželiai tokie turtingi ir viskuo aprūpinti, kad dešimtys tūkstančių litų joms – ne pinigai?

Kyla klausimas, kodėl tuomet Kauno vaikų darželiai dalį mokesčių "Sodrai" už darbuotojus dengia iš ugdymo reikmėms skirtų pinigų, kuriuos sumoka vaikų tėvai savo atžalų ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo priemonėms įsigyti?

Įprasta praktika

"Yra toks bendras sutarimas su savivaldybės administracijos direktoriumi ir taryba, o mano kaip vedėjo pareiga, jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus ir dar turi problemų, pasiūlyti jam išeitinę kompensaciją ir eiti į poilsį. Kodėl su išeitine? Todėl, kad šalių sutarimu. Mes pasiūlome, jie sutinka, o išeitinės mokamos pagal darbo kodeksą – nuo 2 iki 6 mėnesių, atsižvelgiant į tai, kiek žmogus išdirbo", – savo versiją bandė pateikti A.Bagdonas.

Vaikų darželio "Žvangutis" direktorė neslėpė, kad jai bus sumokėta tiek, kiek ji ir paprašė. Ar savivaldybė neturėtų pasiderėti siekdama sutaupyti pinigų? "Tas derėjimasis... Deramės. Negalvokite, kad lengva ranka numeta tuos pinigus, bet mes įvertiname, kaip direktorius dirbo, ką gero padarė miestui, įstaigai, ir nemanau, kad tie šeši mėnesiai (vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija – aut. pastaba) dėl kartų kaitos kelia kokių nors problemų", – dėstė A.Bagdonas.

Jis pridūrė žinantis, kad ir kitose savivaldybėse tokia praktika yra, o Kauno miesto taryba dar nė karto neatmetė administracijos parengtų sprendimo projektų, kuriuose buvo siūloma švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams išmokėti maksimalias išeitines kompensacijas.

Apie atestaciją pamiršo?

A.Bagdonas sunkiai galėjo prisiminti atvejį Kaune, kai mokyklos ar darželio direktorius išeina iš darbo savo noru be jokios išeitinės kompensacijos, kaip tai numato darbo kodeksas.

"Turėčiau atsiversti sąrašą ir pasižiūrėti. Nebent toks žmogus kitur pereina dirbti, į aukštesnes pareigas. Tokių altruistų, ar kaip pavadinti tokius žmones, nelabai pasitaiko. Paprastai visi siūlo šalių susitarimu", – neslėpė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Jis pripažino, kad tai yra savotiškas būdas atsisveikinti su pensinio amžiaus sulaukusiais vadovais, kurie neskuba užleisti savo pareigų jaunesniems.

"Jeigu žmogus siūlo šalių sutarimu, savivaldybės administracija ir taryba į tai atsižvelgia. Personalo atjauninimas yra viena iš prerogatyvų, nes šiandien su vadybos iššūkiais ne bet kas susitvarko. Nė vienas su saule negyvensime, ir antrai gyvenimo pusei turime ruoštis, kad prasmingai ją praleistume, o ne laikytis įsikabinus ir įstaigą vos ne prieglauda paversti. Gal negražiai pasakiau, bet kartais taip nutinka", – šyptelėjo A.Bagdonas.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas neslepia, kad kitų būdų, kaip atleisti pensinio amžiaus sulaukusius ir ne visada dirbti jau sugebančius direktorius, nebandoma ieškoti.
"Yra įvairių instrumentų. Yra atestacija, tik nelabai mes tuo naudojamės, ir nežinau, kad Lietuvoje kas nors labai tuo naudotųsi – neatestuoti ir atleisti. Aš siūlyčiau direktoriaus pareigas prilyginti valstybės tarnybai, kai suėjo 65 metai, ir viskas", – svarstė A.Bagdonas.

Pasak jo, pernai pasikeitė aštuoniolika Kauno šveitimo ir ugdymo įstaigų vadovų, tačiau esą ne visiems jiems buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos. Šiemet 24 mokyklų ir darželių direktoriams jau bus sukakę 65-eri ar daugiau metų.

Savivaldybė pasveria

"Savivaldybė laikosi pozicijos, kad vyresni žmonės turi eiti ilsėtis ir auginti anūkų, o dirbti reikia priimti jaunus, perspektyvius vadovus", – teigė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Jis neįžvelgė nieko blogo, kad užtarnauto poilsio išeinantiems mokyklų ar darželių vadovams išmokamos solidžios išeitinės kompensacijos. "Savivaldybė deda ant svarstyklių ir sprendžia, kas geriau: ar palikti vyresnio amžiaus direktorių dirbti, ar išmokėti jam išeitinę ir atsisveikinti", – palygino administracijos vadovas.
Anot D.Ratkelio, savivaldybė nesiūlė vaikų darželio "Žvangutis" direktorei mokėti išeitinę. "Ji pasiūlė, ar savivaldybė norėtų tokiu būdu nutraukti darbo santykius, ir paprašė šešių mėnesių išeitinės. Mes sumokame ir priimsime į darbą jauną žmogų", – dėstė administracijos vadovas.
Postus užima lojalūs
"Tai mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, bet jeigu žmogus išdirbo daug metų, nemanyčiau, kad tai kriminalas. Iš mokesčių mokėtojų pinigų visi gyvena – biudžetą sudaro mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai", – savaip išeitinių kompensacijų mokėjimą bandė traktuoti savivaldybės Švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Valys Venslovas.

Jis įžvelgė, kad neretai darbo santykių nutraukimas šalių sutarimu reiškia, jog darbuotojas yra priverstas išeiti iš darbo. "Ne visada toks išėjimas būna geranoriškas: gal neišėjus bus imtasi sankcijų. Tokiu atveju darbuotojas reikalauja išeitinės kompensacijos ir jam sumokama – imk, eik iš čia ir nesimaišyk po kojomis", – situaciją modeliavo V.Venslovas.

Pasiteiravus, ar ir savivaldybė taip elgiasi su mokyklų bei darželių direktoriais, politikas suskubo tai neigti: "Ne, bet gyvenime tokių pavyzdžių yra."
Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius atkreipė dėmesį, kad taip ne tik valdiškais pinigais pamaloninami išeinantys direktoriai, bet jų vietas akimirksniu užima "lojalūs saviškiai". "Išmetė į gatvę 200 sargų, kurių tikrai mokykloms reikėjo, o dešimtys tūkstančių ar net daugiau švaisto abejotinoms kompensacijoms. Pažiūrėkite, kas užima atsilaisvinusius direktorių postus. Vyksta žaidimas už valdiškus pinigus. Paskui tie naujieji direktoriai patenka į vienos partijos rinkimų sąrašus. Apie realias permainas ir švietimo kokybę niekas negalvoja", – piktinosi politikas.

Kas yra išeitinė kompensacija?

Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos išeitinės išmokos tikslas – finansiškai paremti tuos asmenis, kurie praranda darbo pajamas, kai su juo nutraukiama darbo sutartis ne dėl jų kaltės. Išeitinė išmoka yra garantinio pobūdžio, ji nėra atlyginimas už darbą ir skirta įstatymų nustatytais atvejais atleistam iš darbo darbuotojui, kad šis turėtų lėšų pragyventi, kol įsidarbins kitoje darbovietėje.

Sargus atleido, bet kiek sutaupė, nežino?

Pernai savivaldybė skelbė, kad pavyks sutaupyti nemažai pinigų mokyklose įrengus signalizacijas ir atleidus iki šiol mokyklų pastatus saugojusius sargus. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems sargams taip pat buvo mokamos išeitinės kompensacijos, tačiau jau aišku, kad nemažai jų ir toliau dirba mokyklose kaip budėtojai.

"Jeigu atleido sargą, vis tiek mokyklai reikia kažkokį budėtoją turėti, nes sporto salės nuomojamos iki beveik 22–23 val. Kažkas turi įjungti signalizaciją. Žmogus juk nedirbs po 15–16 val. per dieną, paprastai dirba du žmonės: vienas nuo ankstaus ryto, nes kartais vaikai atvažiuoja anksčiau, kiti – iki 22 val.", – aiškino savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.

Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėja Rimantė Juodenienė patvirtino, kad pernai iš darbo buvo atleista apie 140 mokyklų sargų, išmokant jiems išeitines kompensacijas. "Daugeliui sargų buvo pasiūlyta dirbti budėtojais, kad nereikėtų mokėti kompensacijų, nes įstaigos nėra pinigais pertekusios", – priešingai nei A.Bagdonas dėstė R.Juodenienė.

Paklausta, kiek savivaldybei pavyko sutaupyti atleidus sargus ir įrengus signalizacijas, R.Juodenienė sakė tikslių skaičių negalinti įvardyti. "Ekonomija tikrai jaučiama. Dabar įstaiga saugos tarnybai kas mėnesį sumoka iki 200 litų, o sargams išlaikyti reikėdavo kelių tūkstančių litų", – palygino Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėja.

"Kauno diena" rašė, kad signalizacijų įdiegimas ir įjungimas mokyklose gerokai užstrigo dėl darbus turėjusio atlikti rangovo, laimėjusio savivaldybės skelbtą konkursą, kaltės. R.Juodenienė prasitarė, kad šešiose Kauno mokyklos saugos ir priešgaisrinės signalizacijos neįrengta iki šiol, tačiau taip esą nutiko dėl pačių mokyklų kaltės. Savivaldybės specialistė atsisakė įvardyti, kurios tai mokyklos.