Perskirstė lėšas

"Visi kalba, kad reikia didinti atlyginimus. Profsąjungos, Lietuvos medikų sąjūdis nori, kad būtų didinami atlyginimai. Vyriausybė irgi nori, kad būtų keliami medikų atlyginimai. Visi nori, o mes darome", – sakė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Nuo kovo 1 d. šios poliklinikos, į kurią nuo sausio 1-osios sujungtos visos penkios savivaldybei priklausančios poliklinikos, gydytojams atlyginimas pakilo 80 eurų, slaugytojams – 40 eurų, registratorėms – 30 eurų. "Darbo užmokestis didėja visiems be išimties medicinos darbuotojams. Vidutiniškai 7 proc.", – teigė P.Kibiša.

Kauno miesto poliklinikoje dirba apie 1,7 tūkst. darbuotojų. Algoms didinti šiais metais papildomai prireiks 1 mln. eurų. Tiek leis sutaupyti reforma, po kurios buvo sujungtos penkios poliklinikos, atsisakyta dalies vadovaujančio personalo, etatų, nesusijusių su medicinos paslaugomis.

Paskata geriausiesiems

P.Kibiša teigė, kad viskas vyksta pagal numatytą planą ir lėšų atlyginimams didinti įstaiga tikrai turės iš savo vidinių resursų.

Jis sakė, kad įstaiga nelabai gali planuoti, kaip dar kis atlyginimai šiais metais, nes tebėra svarstomi įvairūs profsąjungų pasiūlymai Vyriausybėje. "Poliklinikos darbo taryba yra patvirtinusi naują užmokesčio kitimo tvarką. Profsąjungos derasi su Sveikatos apsaugos ministerija dėl šakinės sutarties. Kokia ji bus, ir kada ji įsigalios, kol kas neaišku, tad apie kitą atlyginimų auginimo etapą tikslinga bus kalbėti tik tuomet, kai jau bus aiškumo dėl šakinės sutarties punktų", – dėstė P.Kibiša.

Jis kalbėjo apie didelį atlyginimų skirtumą tarp tokių gydytojų, kurie turi daugiau pacientų, ir gydytojų, kurie nėra tokie populiarūs ir kurių darbo krūvis yra mažesnis.

Vyriausybė irgi nori, kad būtų keliami medikų atlyginimai. Visi nori, o mes darome.

"Anksčiau buvo lygiava, kai gydytojams buvo mokamas beveik vienodas atlyginimas, tačiau tokia sistema demotyvuoja pačius geriausius ir darbščiausius specialistus. Dabar patys populiariausi šeimos gydytojai Dainavos padalinyje uždirba apie 25 proc. daugiau. Didesnį diferencijavimą esame įtraukę į naująją darbo užmokesčio sistemą, tačiau kol kas negalime ja vadovautis, nes nežinome, kokia bus šakinė sutartis, kiek ji leis diferencijuoti medikų atlyginimus pagal jų darbo krūvį, populiarumą, įgūdžius", – kalbėjo P.Kibiša.

Pokyčiai keliais frontais

Atlyginimų dydis – ne vienintelis dalykas, kuris keičiasi Kauno miesto poliklinikoje. "Vien tuo tikrai neapsiribosime. Darbuotojai tikrai nusipelno didesnio darbo užmokesčio, atlyginimo dydis yra svarbus faktorius, bet tikrai ne vienintelė motyvuojanti priemonė išlaikyti geriausius darbuotojus ir pritraukti naujų. Pavyzdžiui, 2016 ir 2017 m. viena poliklinika išsiskyrė didesniu darbo užmokesčiu, tačiau gydytojų ir slaugytojų kaita joje taip pat buvo didžiausia, kaip ir prarastų, tai yra perėjusių į kitas gydymo įstaigas, pacientų skaičius", – pateikė pavyzdį poliklinikos direktorius.

P.Kibiša teigė, kad medikų trūkumo įstaiga kol kas nejaučia. "Džiaugiamės, kad pas mus nori dirbti ir jauni gydytojai", – sakė poliklinikos vadovas ir pridūrė, kad vykdomi pokyčiai yra ir darbuotojų, ir pacientų labui.

"Norime išlaikyti darbuotojus, siekiame, kad jie būtų įsitraukę į įstaigos veiklą, tad kalbama ne tik apie jų atlyginimų didinimą, bet ir darbo sąlygų gerinimą, darbo organizavimo kokybės kėlimą. Orientuojamės ir į pacientų aptarnavimo gerinimą", – kalbėjo P.Kibiša.

Darbo organizavimui gerinti vyksta reguliarūs darbuotojų mokymai, kursai visų lygių vadovams. Poliklinikos administracija darbuotojams pristatė atnaujintas viziją, misiją, važiavo per poliklinikas, susitiko su medikais. "Labai svarbu, kad būtų bendrumas, kad visi suprastume, kur einame, kokia kryptimi, į ką turime orientuotis", – dėstė P.Kibiša.

Ilgainiui planuojama įdiegti veiklos vertinimo sistemą, kuri apimtų ne tik aptarnautų pacientų skaičių, kiek suteikta konsultacijų, bet ir kitus dalykus, pavyzdžiui, aptarnavimo kokybę, pacientų pasitenkinimo lygį.

Pavyzdžiui, pacientams jau siūloma išreikšti savo nuomonę registratūrose esančiais pulteliais, tai neturi jokių analogų tarp visų šalies viešųjų įstaigų. Šiais pulteliais pacientai gali anonimiškai įvertinti, kaip jie buvo aptarnauti ir apibūdinti silpnas aptarnavimo vietas, jeigu tokių įžvelgė, pavyzdžiui, gal reikėjo ilgai laukti savo eilės.

Darbo krūvių paskirstymas

Vienas visų be išimties gydymo įstaigų iššūkių – kaip sumažinti eiles prie gydytojų kabinetų. Jos labai erzina ir vargina pacientus bei kelia daug streso, įtampos medikams ir lemia jų pervargimą, kai tenka priimti net ir dvigubai daugiau pacientų.

"Pavyzdžiui, užsiregistravus ir atėjus laiku, labai vargina, kai reikia dar laukti apie valandą ar net dvi. Užsibrėžėme tikslą, kad pacientams laukti tektų ne ilgiau kaip 15 min. po paskirto laiko. Sumažinti laukimo prie gydytojo kabineto laikui visuose padaliniuose įsteigėme Neplaninės pagalbos kabinetus, kuriuose teikiama skubi pagalba. Tai labai pasiteisino prasidėjus gripo epidemijai. Juose priimami iš anksto neužsirašę pacientai, kuriems, pavyzdžiui, staiga pakilo temperatūra, o jų šeimos gydytojas dar nedirba", – sakė P.Kibiša.

Į šį kabinetą siunčiami ir pacientai, kuriems reikia pratęsti receptą vaistams įsigyti, pametė siuntimą pas specialistą arba pasibaigė siuntimo galiojimas.

Rasa Šnapštienė, Kauno vicemerė

Miesto poliklinikos anksčiau buvo tarpusavyje konkuruojančios ir neefektyviai veikiančios įstaigos. Esminis reformos tikslas buvo pakeisti poliklinikų darbą taip, kad jos dirbtų maksimaliai efektyviai ir kokybiškai. Dėl to taupomos lėšos, didėja atlyginimai darbuotojams ir gerėja sąlygos pacientams. Savivaldybė taip pat prisideda prie poliklinikų infrastruktūros gerinimo – šįmet planuojame sutvarkyti Dainavos, Kalniečių ir Šančių padalinių automobilių aikšteles. Šįmet taip pat pradėsime projektą, kurio metu bus atnaujinta poliklinikos įranga, o patalpos pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Bus plečiamos slaugos paslaugos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė

Be abejonės, SAM vykdys įsipareigojimą kelti medikams algas, kaip ir buvo sutarta su medikų bendruomene pasirašant bendradarbiavimo susitarimą. Didesnių algų nusipelno visi medikai, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba viešojoje, ar privačioje gydymo įstaigoje, tad algos bus keliamos visiems medikams, dirbantiems gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis dėl gydymo paslaugų teikimo. Šiuo metu ministerijos ligonių kasų ir medikų atstovų darbo grupė, vadovaujama ministro A.Verygos, sprendžia algų medikams kėlimo klausimą. Darbo grupei baigus darbą, bus galima suteikti daugiau informacijos.

Kiekviena gydymo įstaiga gali savarankiškai nuspręsti didinti medikams algas ir tam tikrai nereikia gauti ministerijos pritarimo. Tad kiekvienos įstaigos vadovybės pasiryžimas mokėti darbuotojams didesnes algas yra sveikintinas ir juo sekti turėtų ir kitos gydymo įstaigos.