Nuo laiko gerokai apšepusiems Senamiesčio ir Naujamiesčio pastatams, subtiliems Žaliakalnio medinukams savivaldybė pagaliau tiesia pagalbos ranką – ketinama pakoreguoti paveldotvarkos programą ir jau kitąmet skirti apie 200 tūkst. eurų paveldo objektams atnaujinti.

Pirmosios kregždės šiemet

"Daug skambučių, daug važinėjimo. Net 25 įmonėms skambinau ir važiavau, kol radau, kas imsis tvarkyti mūsų namą. O namas labai gražus ir taip noriu, kad jis išliktų, neišnyktų", – susijaudinusi kalbėjo Aukštaičių g. 36-ojo namo gyventoja Elena Klangauskienė. Moteris neslėpė džiaugsmo, kad vakar rytą darbininkai pagaliau pradėjo darbus – paveldo objektu pripažinto medinio namo fasadas bus nugramdytas ir perdažytas.

Šiemet Kauno miesto savivaldybės biudžete pirmą kartą buvo skirta beveik 30 tūkst. eurų paveldo saugomiems pastatams tvarkyti, o ši suma išdalyta trims statiniams Aukštaičių g., Vydūno al. ir Lopšelio g., įtrauktiems į 2014 m. miesto tarybos patvirtintą paveldotvarkos programą.

"Ne kartą prašiau savivaldybės padėti išsaugoti tokį gražų mūsų pastatą. Daugybė žmonių pro šalį eina į Ąžuolyną, turistai ir fotografuoja, ir filmuoja. Stogą pakeitėme savo lėšomis. Smagu, kad dabar sulaukėme paramos ir iš savivaldybės", – su palengvėjimu atsiduso garbaus amžiaus E.Klangauskienė. Į devintą dešimtį įkopusi moteris nepabūgo biurokratinių sunkumų, sutvarkė visus dokumentus ir nekantriai laukia namo atgimimo. "Sulaukusi 12 metų likau našlaitė. Prie vargo aš pripratusi, tik dažnai žmonės nesupranta, kad gera darau", – prisipažino moteris.

Name iš viso yra septyni butai, tad imtis namo fasado atnaujinimo dar reikėjo įtikinti ir kaimynus. "Pakviečiau į susitikimą su gyventojais savivaldybės specialistus, kad jie viską paaiškintų. Juk čia ir savivaldybės, ir mūsų pinigai. Neduok Dieve, kad koks centas kur nenusimestų. Labiausiai bijojau, kad tik spėtume šiemet panaudoti savivaldybės skirtą paramą ir nereikėtų jos grąžinti atgal", – pasakojo rūpestingoji kaunietė.

Pakeitė ir langus

"Tvarkėme dokumentus, darbai vyksta, bet dar nebaigėme. Aišku, kad gerai, jog savivaldybė skyrė lėšų", – sakė vadinamojoje architekto Antano Jokimo viloje Vydūno alėjoje gyvenantis Stasys Jokimas.

Garsaus architekto sūnus yra vienintelis namo savininkas, tad jam nereikėjo nieko įtikinėti. Ir kaip pats S.Jokimas pripažino, galimybė gauti savivaldybės paramą paskatino greičiau imtis namo tvarkybos. "Keičiame langus, tvarkome namo fasadą", – vyriškai santūriai vardijo namo Vydūno alėjoje šeimininkas.

Lopšelio gatvėje savivaldybė prisideda tvarkant buvusio vaikų namų komplekso sarginę. Tai tarpukario architektūros ansamblis.

Nori pailginti sąrašą

"Matome, kad susidomėjimas gauti savivaldybės paramą paveldo objektams tvarkyti tikrai yra, tik šiemet gal ne visi spėjo susitvarkyti dokumentus, nors ir du kartus pratęsėme terminą. Kitąmet ši schema turėtų įsisukti kaip reikiant", – vylėsi savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis neabejoja, kad kitąmet savivaldybė sulauks daugiau pastatus norinčiųjų atnaujinti paraiškų. Gerokai didesnę sumą pinigų tokiems darbams ketinama numatyti ir 2016-ųjų savivaldybės biudžete. Preliminariais duomenimis, – apie 200 tūkst. eurų, tačiau tai priklausys ir nuo miesto politikų valios.

Kitą savaitę miesto tarybai teikiamas sprendimo projektas koreguoti 2014 m. birželį patvirtintą paveldotvarkos programą. Joje smarkiai išplečiamas galinčiųjų pretenduoti į dalinę savivaldybės paramą sąrašas.

"Pastatas turi turėti kultūros paveldo objekto statusą arba patekti į savivaldybės saugomą kultūros paveldo vietovę. Šiuo metu tokių pastatų yra apie 100. Jeigu miesto taryba pritars pakeitimams, jų padaugės iki maždaug 500", – paaiškino S.Rimas. Jis paragino abejojančius kauniečius kreiptis į savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, kurio specialistai išaiškins, ar pastatas tikrai gali pretenduoti į savivaldybės paramą.

Anot jo, parama teikiama tyrimams atlikti, projektams parengti ir patiems darbams atlikti, tačiau negali viršyti 50 proc. visos reikalingos sumos. Likusia pinigų dalimi turi pasirūpinti pastato savininkas arba valdytojas. Jeigu tai daugiabutis gyvenamasis namas, gyventojai turi patys išsirinkti įgaliotą asmenį, kuris teiks prašymą savivaldybei.

Dėmesys iš Europos

"Pagal skambučių geografiją paveldo objekto statusą turinčių namų atnaujinimu labiausiai domėjosi Senamiesčio gyventojai arba verslininkai, nes Senamiesčio bendruomenė labai operatyviai tarpusavyje pasidalijo informacija. Sulaukėme daug skambučių ir iš Naujamiesčio zonos", – labiausiai atsinaujinimo siekiančius kauniečius įvardijo S.Rimas.

Jo manymu, pirmiausia ir reikėtų imtis centrinės miesto dalies. "Atnaujinimo labiausiai reikia reprezentacinėms erdvėms – Laisvės alėjai, Vilniaus gatvei, Nepriklausomybės aikštei, kur didžiausi kauniečių ir turistų srautai ir kur nesutvarkyti pastatai labiausiai bado akis", – pridūrė S.Rimas.

Anot jo, paveldotvarkos programa suteiks galimybę iš dalies finansuoti ir Europos paveldo ženklą gavusių Kauno tarpukario modernizmo architektūros statinių tvarkybą.

Šį pavasarį Europos Komisija paskelbė suteikianti Kauno architektūrai Europos paveldo ženklą pagal Kauno miesto savivaldybės paraišką "1919–1940 m. Kaunas". Oficiali ženklo suteikimo ceremonija balandį vyko Briuselyje. Į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 36 Kauno pastatai arba jų kompleksai. Architektūrinę vertę liudijančios lentelės su užrašu "Europos paveldo ženklas" kol kas yra vos ant kelių, bet kitąmet turėtų papuošti visus 36.

Europos paveldo ženklo sąrašas kuriamas nuo 2006 m. Į jį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes ir istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies bei Europos istorijos ir kultūros raidoje.

Tik gera pradžia

"Kai pernai buvo patvirtinta paveldotvarkos programa, išlindo ir tam tikri jos netobulumai – pamatėme, kad gana nedaug pareiškėjų kreipėsi dėl dalinio finansavimo, todėl ir nusprendėme sąrašą išplėsti, kad kuo daugiau kauniečių ta parama galėtų pasinaudoti", – sakė vicemeras Simonas Kairys. Anot jo, šiemet skiriant lėšas nebuvo didelio pasirinkimo, kuris objektas svarbesnis, tačiau tikimasi, kad tai – tik gera pradžia.

"Dabar kaip tik vyksta pirmasis Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapas. Norime kitąmet pasiūlyti paveldo objekto statusą turinčių pastatų savininkams dalinį finansavimą šiems statiniams atnaujinti", – aiškino S.Kairys. Jis tik pabrėžė, kad pinigai bus skiriami ne bet kokiems darbams, o paveldui tvarkyti.

"Norime, kad miesto veidas taptų šviesesnis, todėl ir darbams skirta suma kitąmet bus didesnė ir daugiau norinčiųjų galės ją gauti", – pridūrė vicemeras.