2015-ieji jau baigiasi. Daugelis Naujųjų išvakarėse darbuojasi trumpiau. Tačiau daugybė medikų ir šventes praleidžia ligoninėje. Ar jiems neapmaudu?

Mūsų miesto gydytojams pateikėme šį ir dar kelis klausimus, į kuriuos jie mielai sutiko atsakyti.

Taigi, klausimai buvo šie:

1. Kuo jums buvo ypatingi 2015-ieji?

2. Kokie jūsų pacientai labiausiai įsiminė ir liko jūsų širdyje?

3. Kas daugiausia suteikė džiaugsmo nelengvame jūsų darbe?

4. Kaip suderinate šventes su mediko misija pulti į pagalbą ligoniui bet kuriuo paros metu?

5. Kokias viltis siejate su 2016 metais?

Vaidotas Gurskis, Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus ir Urgentinės pediatrijos sektoriaus vadovas

1. 2015-ieji buvo didelių permainų metai. Kauno klinikose pradėjo veikti Traumų ir skubios pagalbos centras. Jame pagalba teikiama ir vaikams. Sutelktu daugelio specialistų darbu pavyko išgelbėti nemažai labai sunkiai meningokokiniu sepsiu, plaučių, inkstų, itin retomis įgimtomis ligomis sirgusių vaikų. 2015 m. rezidentūrą baigė nemažai gabių jaunų gydytojų, kurie liko dirbti mūsų kolektyve. Su jais siejame ateities viltis. Mūsų vaikų sveikatos priežiūros patirtis ir  nuomonė vertinama užsienyje. Teko su UNICEF mokymo misija dirbti Kirgizijoje, kur mūsų Vaikų ligų klinikos komandos darbas buvo įvertintas labai gerai.

2. Labiausiai įsiminė du ligoniai, kurių nepavyko išgelbėti, tačiau jie tapo organų donorais. Ačiū jų artimiesiems už supratimą. Pagalba kenčiančiajam visada įmanoma, kad ir kaip sunku būtų tam pasiryžti.

3. Daugiausia džiaugsmo kasdieniame darbe suteikė ligonių artimųjų laiškai ir padėkos bei visuomenės įvertinimas. Tai yra stimulas siekti profesinių aukštumų, gydant sunkiai sergančius vaikus.

4. Renkantis mediko profesiją žinai, kad teks pulti į pagalbą ligoniui bet kuriuo paros metu. Tapus gydytoju privaloma su tuo susitaikyti. Jei per vienas šventes dirbame, tai kitos būna skirtos šeimai, draugams, artimiesiems.

5. Norėčiau, kad ateinančiais 2016-aisiais visuomenė skirtų daugiau dėmesio vaikų sveikatai ir sveikai gyvensenai. Taip pat norėčiau matyti daugiau abipusės pagarbos ir supratimo, o visa kita bus gerai!

Jolanta Vaškelytė, gydytoja kardiologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė

1. 2015-ieji išsiskyrė darbingumu ir veiklos intensyvumu. Darbai taip vijo vienas kitą, kad dienos, savaitės ir metai pasirodė labai trumpi.

2. Turbūt būtų sunku išskirti vieną labai sudėtingą ar įdomų pacientą – jų būta tikrai daug, kai reikėjo modernių diagnostinių metodų, gydymui – keliolikos specialistų patirties ir žinių sankaupos ar sudėtingų chirurginių intervencijų. Permąsčius besibaigiančių metų darbus, labai malonu prisiminti tuos klinikinius atvejus, kai atliktas širdies ultragarsinis (echokardiografinis) tyrimas padėjo nustatyti neaiškią diagnozę, o nustatyti diagnozuoti pakitimai padėjo ar palengvino kardiochirurgams atlikti operaciją. Taip pat nepaprastai malonu prisiminti pacientų ar jų artimųjų šypsenas, šiltą žvilgsnį, nuoširdų žodį "ačiū". Ypač sujaudino vieno paciento artimųjų žodžiai, kad jie nepaprastai dėkingi likimui, kuris lėmė sutikti mus – Kauno klinikų gydytojus.

3. Metai ir darbai tikrai nebūtų visiškai aptarti, jei nepaminėčiau to didžiulio darbų sūkurio, kuris apima darbus su studentais, rezidentais, doktorantais, besitobulinančiais gydytojais. Šiemet Kauno klinikose stažavosi nemažai gydytojų iš įvairių Lietuvos miestų, Vilniaus – taip pat. Kolegos iš Kazachstano ir Moldovos mūsų Kardiologijos klinikoje mokėsi echokardiografijos paslapčių. Labai malonu prisiminti du jaunus gydytojus rezidentus iš Kišiniovo, kurie pusę metų mokėsi mūsų Klinikoje, buvo labai motyvuoti, entuziastingi, kūrybingi – pavyzdys kitiems rezidentams.

Pasakojimas apie mano darbą būtų nebaigtas, jei nepaminėčiau mokslinės veiklos. Šiais metais itin džiaugiuosi doktorantų darbais: bebaigiama disertacija, straipsniais prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, skaitytais pranešimais Šiaurės-Baltijos šalių, Europos kardiologų, Amerikos širdies asociacijos ir kituose kongresuose.

4. Į klausimą, kaip suderinti šventes su gydytojo misija, atsakyti sunku. Mums toks klausimas nekyla, nes gydytojas visada (ir per šventes) yra gydytojas. Jei mėgsti savo darbą, neabejoji savo pasirinkimu, myli savo pacientus, nebūna tokių klausimų.

Norėčiau sau ir kitiems priminti dvasinių dalykų vertę, gydant pacientus. Mes, gydytojai, visada analizuojame konkrečius situacijas, ieškome aiškių priežastinių ryšių ir tame materialiame pasaulyje taip užsisukame, kad pamirštame, jog šiltas įdėmus žvilgsnis, rankos paspaudimas, draugiškas atviras pokalbis ar palinkėjimas yra tai, kas pagelbės ir virs stebuklu bendraujant ir su pacientu, ir su kolega.

5. Na, o 2016-aisiais norėčiau palinkėti ir gydytojams, ir pacientams, ir ne gydytojams, ir ne pacientams stebuklų arba, kitaip sakant, gerų neįtikimų, nepamirštamų įvykių, nutikimų,  sutapimų, kurie primintų mažus ar didelius stebuklus! Būkite sveiki, saugokite savo širdį ir mylėkite savo artimuosius!

Rūta Jolanta Nadišauskienė, LSMU profesorė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė

1. Vienas pačių reikšmingiausių 2015 m. mūsų darbų buvo 40 nacionalinių akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikų parengimas. Neabejoju, kad tai ypač svarbūs dokumentai, kurie labai pagerins nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros kokybę visoje Lietuvoje, padidins pacientų saugumą ir, tikiuosi, pasitikėjimą pagalbą teikiančiais medikais.

Rengiant šiuos moters sveikatą reglamentuojančius dokumentus dirbo didelis būrys specialistų iš visos Lietuvos. Pirmą kartą šioje didelėje komandoje labai svarbus ir svarus buvo pačių moterų – mūsų buvusių ir būsimų pacienčių – balsas. Jų klausimai, pastabos ir patikslinimai buvo ypač reikšmingi ir svarbūs geresniam tarpusavio supratimui ir bendro tikslo – sveikos mamos ir naujagimio, siekiui. Nuoširdžiai dėkojame šioms aktyvioms, smalsioms moterims, leidusioms mums, medikams, geriau suprasti mūsų pacientų lūkesčius. Mūsų kolegos neonatologai taip pat parengė 30 metodikų, aiškiai reglamentuojančių sveikatos priežiūrą naujagimiams. Šis ypač svarbus didžiulis darbas buvo viena iš Šveicarijos – Lietuvos bendradarbiavimo programos dalių. Visus dokumentus, o svarbiausia – mokslo įrodymais ir gera akušerine praktika paremtą informaciją pacientams galima rasti SAM tinklalapyje ttp://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/programos-ir-projektai/sveicarijos-paramos-programa.

2. Labiausiai įsiminusi pacientė – A.M. Jai išsivystė neprognozuojama sudėtinga komplikacija – embolija vaisiaus vandenims. Tai vienas iš vadinamųjų "arti netekties atvejų", kai dėl medikų komandos profesionalumo ir sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pavyko išgelbėti jaunos moters gyvybę. 2015 m. tokių labai sunkių atvejų turėjome 13. Deja, ne visada mus lydi sėkmė... Medicinoje, kaip ir aviacijoje, atominėje energetikoje ar kitoje ypatingo saugumo reikalaujančioje srityje ekstremalių situacijų atvejais sėkmės galima tikėtis, tik dirbant skirtingas funkcijas atliekančių, bet siekiančių bendro tikslo komandos narių sklandaus darbo dėka.

Visuomenei ir mums įsimintinas ketvertuko gimimas.

3. Džiaugsmo buvo daug. Visų pirma – tai laimingos sveikos mūsų pacientės, išvykstančios iš mūsų Klinikos, objektyvūs mūsų darbo rezultatai, atsispindinys sveikatos statistikoje. Pažymėtina, kad kūdikių, nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas – vieni iš nedaugelio Lietuvos sveikatos rodiklių, prilygstantys geriausiems Europos  rodikliams.

Džiaugiuosi, kad mūsų Klinikoje gydomąjį, pedagoginį ir mokslinį darbą dirba net šeši profesoriai, dešimt docentų, viso 26 mokslo daktarai. Tai neabejotini mūsų profesijos lyderiai.

Džiaugiuosi, kad Europos akušerių ir ginekologų taryba aukštai įvertino ir akreditavo mūsų akušerijos ir ginekologijos rezidentūros programą, beje, pirmuosius Baltijos šalyse. Tai ilgamečio sistemingo visų vyresniųjų kolegų darbo rezultatas. Džiaugiamės, kad mūsų rezidentūros programą pabaigusių jaunųjų specialistų noriai laukia Lietuvos gydymo įstaigų vadovai, o išvykusieji dirbti į svečias šalis garsina Lietuvos ir Kauno vardą.

Džiaugiuosi, kad 2015 m. LSMU ligoninėje įsteigtas Vaisiaus medicinos centras (vad. dr. Eglė Machtejevienė), bendrai dirbti suburiantis daug specialistų – akušerių ginekologų, genetikų neonatologų, radiologų, neurochirurgų, neurologų ir t.t. Neabejoju, kad prenatalinė vaisiaus diagnostika tik gerės, kad mes galėsime vis anksčiau, tiksliau diagnozuoti ir geriau gydyti vaisiaus ir naujagimio ligas.

Kitas jau seniai veikęs, bet 2015 m. oficialiai įvardytas LSMU Onkologinekologijos centras (vad. prof. Daiva Vaitkienė). Jame dirba multidisciplininė aukščiausios kvalifikacijos akušerių ginekologų, patologų, radiologų, chemoterapeutų, spindulinės terapijos, slaugos specialistų komanda. Šiame centre gydoma beveik du trečdaliai šalies onkoginekologinėmis ligomis sergančių pacienčių.

4. Pagalba ligoniams per šventes? Toks mūsų darbas, tokia pareiga. Mums keista, kai prieš didžiąsias šventes kai kurių profesijų atstovai ima skųstis padidėjusiu darbo krūviu švenčių metu.

5. Tikiuosi, kad 2016–ųjų rudenį bus baigtas mūsų Klinikos kapitalinis remontas, nors jam vykstant dirbame tuo pačiu ritmu. O remontui pasibaigus kartu su pacientėmis bei jų artimaisiais galėsime džiaugtis jų verta aplinka. Labai noriu tikėtis, kad neturėsime didelių nelaimių – pacienčių netekčių, nes tai mums labai skaudu, dėl to labai išgyvename. Tikiuosi, kad kolegos Klinikoje ir Universitete bus sveiki ir laimingi. To nuoširdžiai linkiu.

Ilona Joneliūnienė, Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė

1. Smagu, kad ligoninėje gimė jau per 1100 naujagimių, sulaukėme šešių porų dvynių. Įvykus struktūriniams pokyčiams Akušerijos ir ginekologijos skyriuje visuose padaliniuose pradėjo dirbti akušerės. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta Medicinos norma joms suteikia teisę rūpintis moters sveikata visais jos gyvenimo amžiaus tarpsniais. Ligoninės administracijos, vykdančios teigiamus pokyčius akušerių darbe, dėka pradėjo veikti konsultacijų ir diagnostikos kabinetas. Jame ne tik konsultuoja gydytojai akušeriai-ginekologai, bet ir nuolat dirba akušerė.

Ligoninei jau daugiau nei prieš dešimtmetį suteiktas Naujagimiui palankios ligoninės vardas. Nuo liepos pirmos dienos įsteigtas vyresniojo žindymo specialisto etatas. Vyresnioji žindymo specialistė, akušerė Valerija Perminaitė kiekvieną ketvirtadienį nuo 12 valandos moko nėščiąsias žindymo paslapčių ligoninėje veikiančioje Nėščiųjų mokyklėlėje, konsultuoja visas mamas, kurios patiria su žindymu susijusių problemų.

Atvėrėme svetainės mamai duris, kad moterys bendrautų ne tik su medikais, bet ir tarpusavyje, dalytųsi žindymo ir apskritai vaiko auginimo patirtimi. Siekiame globalesnio požiūrio į ekologiją, norime prisidėti prie vartojimo mažinimo, sąmoningumo ugdymo.

Skyriuje jau tapo gražia tradicija šventiniu laikotarpiu gimusiems kūdikiams dovanoti megztas vilnones kojinytes. Jas su didele meile ir išmone kuria buvusi pedagogė Irena Stonkienė. Tikimės rasti ir daugiau iniciatyvių moterų, ilgais žiemos vakarais mezgančių mažiesiems taip reikalingus pirmuosius batukus.

2. Labiausiai įsimena laimingos, švytinčios iš ligoninės išvykstančiųjų akys ir šypsenos, parašyti ar tiesiog išsakyti nuoširdūs žodžiai su pažadu vėl sugrįžti.

3. Džiaugsmą teikia sėkmė darbe. Akušerė atsakinga už dvi, o kartais net tris gyvybes. Darbuojamės su moterimis įvairiais amžiaus tarpsniais: nėštumo metu, visą ilgą gimdymo laiką, siaučiant hormonų audrai ar sveikstant po sudėtingų ginekologinių operacijų. Problemas įveikus užplūsta palengvėjimas.

4. Šventės medikams – įprastos bemiegės naktys prie gimstančiojo ar sergančiosios, kuriems reikia pagalbos, dėmesio ir šilumos.

5. 2016–aisiais sau ir kolegoms linkiu visada rasti padrąsinantį, kupiną atjautos ir supratimo gerą nuoširdų žodį, šiltą šypsnį. Akušerės darbas – tai visų pirma pašaukimas, kurio kartais net žodžiais negali nusakyti.

Alfredas Bagdonas, Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas

1. Metai įsiminė tuo, kad buvo daug ir sunkių ligonių.

2. Sunkiems ligoniams gydyti reikėjo sutelktų gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pastangų.

3. Džiugu, kad užteko tiek materialinių, tiek ir žmogiškųjų išteklių profesionaliai įveikiant iššūkius.

4. Prasmės ir džiaugsmo darbe teikia pasiektas rezultatas – išgelbėta gyvybė, pagerėjusi sveikata, sugrąžinta sielos ramybė ir viltis. Tai kompensuoja šventes.

5. Viltys 2016-iesiems? Yra tokie posakiai: "Hanibals ad portas" (Hanibalas prie vartų, tai yra pavojus čia pat) ir "Fac et spera" (dirbk ir neprarask vilties).

Artūras Šulnius, Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus (traumatologijos punkto) vedėjas

1. Besibaigiantys metai buvo ypatingi tuo, kad pačiam teko patirti trauminio paciento dalią. Supratau, kad ir nedidelė trauma smarkiai pakeičia gyvenimą. Ypač pradedi vertinti artimųjų dėmesį ir pagalbą. Dar ypatingi tuo, kad gimė antras anūkas, darbe paaukštino pareigas.

2. Įsiminė viena pacientė, atvežta į Priėmimo skyrių dėl blauzdos kaulo lūžio. Kai pradėdamas apžiūrą paklausiau, kas atsitiko, ji atsakė klausimu: o koks tavo reikalas? Buvo vėlus vakaras, pacientė akivaizdžiai vartojusi alkoholinių gėrimų.

3. Man darbe daugiausia džiaugsmo suteikia paciento šypsena.

4. Per šventes dažnai tenka dirbti, bet tai nereiškia, kad mes puolame į pagalbą bet kuriuo paros metu. Kai pagal grafiką dirba kolegos, pagalbą teikia jie.

5. Viltys? Kuo mažiau traumų, kuo daugiau džiaugsmo.