Senosiose miesto kapinėse – barbariškų poelgių serialas

Kauno senosiose kapinėse asfaltuojant takus, nuskelta Veronikos Podėnaitės, pirmosios lietuvės, dainavusios Milano operos teatre "La Scala", antkapinio akmens dalis. Tačiau tai – ne vienintelis barbariškas poelgis.

Pirmoji "La Scaloje"

Kas ta V.Podėnaitė, dėl kurios paminklo taip susirūpinę skambinusieji į redakciją vyresnio amžiaus kauniečiai? Žinių apie V.Podėnaitę redakcijai pateikė M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje dirbanti Vida Bingelienė.

V.Podėnaitė gimė 1902 m. Rygoje, o po aštuoniolikos metų atvyko į Kauną, kur muzikos mokykloje mokėsi dainavimo. 1920 m. dainininkės premjera įvyko pirmajame Lietuvos operos teatro spektaklyje – Giuseppe Verdi operoje "Traviata", kur ji dainavo Floros partiją. Lietuvių meno kūrėjų draugijos pastangomis V.Podėnaitė gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Italiją, kur koncertavo, dainavo Romos karališkajoje operoje, o 1931–1932 m. – garsiojoje "La Scaloje". Ji buvo pirmoji lietuvių dainininke šio teatro scenoje. Tik po metų "La Scaloje" sužibo ir Kipras Petrauskas.

Nebuvo perlaidota

Anot V.Bingelienės, 1932 m. V.Podėnaitė grįžo į Kauną, kur spėjo sukurti tris pagrindinius vaidmenis Valstybės teatre (Lietuvoje ji turėjo atidirbti už valstybinę stipendiją). Tačiau staigi 31 metų talentingos dainininkės mirtis nutraukė jos karjerą. Solistė buvo palaidota Senosiose miesto kapinėse. Kai pokariu sovietų valdžia, išgąsdinta antisovietinių mitingų šiose kapinėse, nutarė jas uždaryti, ne visi čia palaidotieji buvo pervežti į kitas kapines.

Kaip sakė Kauno muziejuje dirbantis istorikas Simonas Jazavita, V.Podėnaitės palaikai nebuvo perkelti, o jos kapą ženklinęs paminklas sunaikintas. 1997 m. dainininkei būtų sukakę 95-eri. Ta proga garsiojo skulptoriaus, grafiko, medalisto Petro Rimšos sūnėno Aido Rimšos iniciatyva pagal 1938 m. nuotrauką buvo atstatytas V.Podėnaitės antkapinis paminklas. Jį prie storiausio kapinių ąžuolo, netoli paminklo "Žuvusiems dėl Tėvynės", atstatė ne pelno įmonė "Palikimas". Buvusią kapo vietą nurodė ją žinojęs žmogus. Rodos, tais pačiais metais ant Gedimino gatvės 20 namo pakabinta memorialinė lenta, bylojanti, kad čia 1932–1933 m. gyveno Lietuvos operos solistė Veronika Podėnaitė.

Dokumentas ignoruojamas

Pasak architekto Stasio Pūtvio, jis kreipėsi ir į miesto savivaldybę dėl "Kaunas tvarkosi" darbų padarytos žalos paminklui, tačiau atsakymo nesulaukė.

Į "Kauno dienos" klausimą ta pačia tema Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis atsakė, kad antkapinis V.Podėnaitės akmuo bus sutvarkytas. Kas jį sugadino, nustatyti nepavyko. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus (KPD KS) vyr. valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas patikino, kad paminklinis V.Podėnaitės akmuo nėra nekilnojamoji kultūros vertybė. Klausimai, susiję su šiuo objektu, nėra KPD KS kompetencija.

Tačiau, pasak S.Pūtvio, Senosiose miesto kapinėse tęsiasi barbariškų poelgių serialas.

"Dabar asfaltuojami takai tik išryškina sovietinį parko planavimą, kuris visai nesusijęs su čia buvusių kapinių raida ir istoriniu paveldu. Tad takai asfaltuojami ten, kur jų neturėtų būti – tai akivaizdu, pažvelgus į patvirtintą Senųjų kapinių regeneracijos projektą, kuriame visi dabar atnaujinami takai buvo numatyti naikinti. Beje, viešame stende, Senųjų kapinių teritorijoje, pateiktas būtent 2010 m. parengto minėtos teritorijos regeneracijos techninio projekto pagrindinis brėžinys", – tikino architektas.

Kauno senosiose kapinėse asfaltuojant takus, nuskelta Veronikos Podėnaitės, pirmosios lietuvės, dainavusios Milano operos teatre "La Scala", antkapinio akmens dalis. Tačiau tai – ne vienintelis barbariškas poelgis.Anot S.Pūtvio, dabartiniai ir ankstesni darbai Senųjų kapinių teritorijoje atliekami, ignoruojant jo minėtą dokumentą.

"Pavyzdžiui, pavasarį buvo drastiškai pasielgta, išklojant šaligatvio plytelėmis dalį kapinių teritorijos, prigludusios prie Vytauto prospekto. O juk žinoma, kad būtent ten palaidoti Pirmojo pasaulinio karo kariai – tai pažymėta ir minėtame Kapinių atnaujinimo plane. Be to, savivaldybė niekaip nereaguoja į būtinybę kapinėse sutvarkyti žuvusių Lietuvos savanorių Pirmąjį sklypą" – teigė S.Pūtvis.

Jo nuomone, toks Senųjų miesto kapinių "tvarkymas" prilygsta nusikalstamai veiklai. Architektas ketina kreiptis į teismą, gindamas šį kultūros paveldo objektą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
pirmasis komentaras labia taiklus o,kas del zydu palaidojimo parke tai mintis puiki gal tuomet ju bendruomene padetu iteisint [internacionalinio skandalo baime] ramybe musu senosiose kapinese .kad nebetraiskyti kauliukus musu mirusiuju

kauniete

kauniete portretas
taip,prie busimo 1x to forto tik priartejus [jokiu kapu nejudinant] zydu benruomene eme grasinti pasauliniu!!! skandalu;o stai Senosiose Kauno kapinesia musu tevynainiai neturi ramybes [kauliukus iskniso ,ishniekino , po to sutrype ir uzasfaltavo ; ir trypia musiskiu kauliukus ir ATMINTI kojos rusiskos zydiskos,lietuviskos ir einam pamirsdami [ir pasauliniu skandalu negrasindami] ,nes tai musu kantriu ,tolerantisku ,negrasinanciu lietuviu mirusiuju RAMYBE_NEBERAMYBE

posakis

posakis portretas
Kas negerbia praeities, tas neturi ateities. Teisingas straipsnis. Reikia džiaugtis, kad nematome iškeltų nykščių.
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių