Šeštadienio ritualas turgelyje: pokalbiai, rudens gėrybės ir vainikai

Prie Kauno pilies veikiančiame ūkininkų turgelyje šeštadienio rytą – didžiausias šurmulys. Nemažai kauniečių čia atvyksta ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti – prisipažįsta atliekantys tam tikrą šeštadienio ritualą.

„Gyvenam Lampėdžiuose. Kiekvieną šeštadienį čia su žmona atvažiuojame, apsiperkame, paskui einame gert kavos – toks mūsų šeštadienio ritualas“, – pasakojo lampėdiškis Viktoras Gasiūnas, šįkart į turgų užsukęs tik su metukų dukrele Viktorija.

Kol mažylė ramiai sėdėjo vežimėlyje, tėtis pirko šakočio, daržovių. „Čia perkame visas reikalingas daržoves, vištieną. Parduotuvėje maisto labai mažai perkame. Čia ieškome kokybės, ir šiaip smagu – savotiška pramoga išeina. Turime savo pardavėjus, visi pažįsta, žino, ką perkame. Pavyzdžiui, vištieną pas tą pačią moterį perkame, tai ji mūsų visą laiką laukia, jei vėluojam – mums atideda vištą“, – pasakojo pašnekovas.

Ant rankos užsimetęs medinę pintinę produktams, po turgų vaikštinėjo ir Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas. „Kai tik galiu, čia šeštadieniais užsuku. Ne dėl maisto, ne dėl geresnių produktų – dėl susitikimų. Man turgus – susitikimų vieta. Bendravimo gyvenime man nestinga, kartais net norėtųsi izoliuotis, bet čia prekiauti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos – juk dažniausiai patys jie ir augina parduodamus produktus, – kalbėjo E. Stancikas. – Visada smagu pasikalbėti su Teodoru, kuris iš Panevėžio atveža duoną, su dzūkais, atvežusiais sūrius ir jogurtus, Dalia nuo Širvintų atveža ožkos sūrius, Audronė iš Ariogalos – mėsos produktus. Mes jau beveik kaip giminės – vieni kitus pažįstam, kreipiamės vardais. Man tie žmonės gražūs, jie patys augina, kuria tuos produktus. Bendrauji su jais, ir jų pagamintus produktus valgydamas jauti kažką pozityvaus ir inspiruojančio kūrybai“.

Jis prisipažino su šio turgelio prekeiviais pakalbantis ne tik apie perkamus maisto produktus – ir apie darbus, atostogų kryptis, politiką.

Prie įėjimo į turgų vainikais ir kapams puošti skirtomis puokštėmis, kuriose puikavosi į kopūstus panašios gėlės, prekiavo pusamžis vyras. „Čia ne šiaip kopūstai, čia – dekoratyviniai kopūstai, vadinamoji brasika. Tai atspari šalčiui gėlė, stovi ilgiau nei chrizantemos, apie mėnesį išsilaiko tikrai – atlaiko šalčius iki –10 laipsnių“, –  sakė Jurbarko rajone gėles auginantis Vitalijus Timofejevas.

Nors nedideli vainikai kainavo nepigiai – 14–18 eurų, tačiau, pašnekovo žodžiais, jis turįs savo pirkėją. Pats vainikų prisipažino negaminantis – tai daro žmona.



NAUJAUSI KOMENTARAI

saulė

saulė portretas
Šalia (ne)savo produktų garantuotai pasideda ir pirktinių importinių. Nesutikrins nieks tų pomidorų, agurkų, kriaušių, obuolių. Žaliakalnio turguje TĄ patį gali nusipirkt ir pigiau. O dar ir šykštumas kai kurių! Centą į centą, gramą į gramą. Nusibodo eit, nieko nepraradau ir be jų, kitų vietų yra.

viciunia iš Šančiu

viciunia iš Šančiu portretas
Taip p. Vladai-brangūs tie turgeliai,brangūs.Prigalvoja visokiausių fokusų,kad tik daugiau nulupti.Dievo dovana buvo evro įvedimas .Dabar prašo tiek pat kiek ir prašė litais.Asmeniškai stengiuosi atsisakyt turgaus paslaugų.Jei kartą nueinu,tai įvertinęs kainas,ilgokai ten neinu.Ilgam gaunu neigiamą užtaisą,antipatiją ypač pastoviems pardavikams.Pinigas žmogų gadina.Nieko nesakau,jei žmogus įdeda daug rankų darbo,meilės,rūpestingumo gaminiams.Bet pvz surenka krituolius obuolius ir prašo kaip už egzotinius vaisius?Atsiprašau-einu šalin,tegu juos valgo pats.Dar sanitarija.Iš bet kokio žmogaus neperku.Dabar geriausias variantas pasirinkti padoresnę parduotuvę.Geriau brangiau ir mažiau bet kokybiškiau.Tai tiek.

San. higiena

San. higiena portretas
Žalia žuvis kartu su rūkyta; Žalia mėsa prie rūkytų mėsos gaminių. Apsikrėsti parazitais lengviau nebūna.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių