"Nuogąstavimų dėl disponavimo savo nekilnojamuoju turtu, namų remontais neturėtų būti, nes šioje srityje, kas iki šiol buvo leidžiama, savivaldybė formaliai negalėtų uždrausti", – sako M.Kruopis. Urbanisto teigimu, kurortinėje teritorijoje bus siekiama mažinti įvairią taršą, tam tikri apribojimai gali būti taikomi naujų gyvenamųjų teritorijų plėtrai.

– Paaiškinkite, kur driekiasi Kauno rajone esančios kurortinės teritorijos ribos?

– Kulautuvoje ir Kačerginėje kurortinės teritorijos riba sutampa su šių seniūnijų administracinėmis ribomis, o Zapyškio seniūnijos ji apima tik dalį. Šioje seniūnijoje kurortinės teritorijos požymių turi tik Nemuno apatinė terasa su Nemuno pakrante, joje esančia senąja Zapyškio bažnyčia. Viršutinė miestelio dalis į kurortinę teritorija neįeina. Kurortinės teritorijos riba Zapyškyje eina kelio Kaunas–Šakiai šiaurine puse, tai yra arčiau Nemuno pakrantės esančia kelio puse.

– Ar yra pagrindo gyventojams nerimauti, kad kurortinėje teritorijoje jie nieko negalės keisti, statyti savo gyvenamosiose valdose? Ar dabar bus ribojama Kulautuvos, Kačerginės, Zapyškio plėtra?

– Tokią plėtrą reguliuoja ir reglamentuoja ne kurortinės teritorijos žemėlapis, o Kauno rajono bendrasis planas. Šis planas apsprendžia, kur galima gyvenamųjų namų, gyvenamųjų teritorijų plėtra. Iš principo kurortinėse teritorijose negali būti planuojama intensyvi naujų gyvenamųjų teritorijų plėtra dėl to, dėl ko jos ir tapo kurortu: jos daugiau orientuotos į rekreaciją, aktyvų poilsį ir panašiai.

Nuogąstavimai, kad žmonės negalės renovuoti, rekonstruoti gyvenamųjų namų, yra nepagrįsti, nes tokių apribojimų kurortinėje teritorijoje nėra. Kurortinės teritorijos suteikimo taisyklėse yra išvardyta, kokius požymius turi atitikti teritorija, pretenduojanti į tokį statusą. Tie požymiai – rekreaciniai ištekliai, miškai ir kita. Taip pat kurortinėse teritorijose ribojama tarša – ir akustinė, elektromagnetinė. Čia neturi būti įmonių, aplinką teršiančių sveikatai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, šią teritoriją turi aplenkti tranzitinis krovininis transportas. Taigi atsiranda tam tikri saugikliai žmonėms. Vadinasi, kurortinės teritorijos gyvenamojoje aplinkoje neatsiras – sieksime, kad neatsirastų – taršių įmonių, triukšmo. Tai lemia palankesnę socialinę ir emocinę aplinką gyventojams ir turistams.

Žmonės, gyvenantys kurortinėje teritorijoje, neturėtų nuogąstauti. Priešingai – jie turėtų jaustis saugesni, nes čia bus daug sudėtingiau atsirasti diskomfortą keliantiems objektams.

Nuogąstavimų, susijusių su disponavimu savo nekilnojamuoju turtu, namų remontais, neturėtų būti, nes šioje srityje, kas iki šiol buvo leidžiama, savivaldybė formaliai negalėtų uždrausti. Tačiau šiuo metu vis dėlto svarstome galimybę nustatyti tam tikrus saugiklius. Galbūt nustatyti tam tikrus, pavyzdžiui, architektūros bruožus, kuriuos reikėtų išsaugoti. Kol kas viskas yra svarstymų stadijos – vyksta darbiniai pasitarimai, ką daryti, kad kurortinė teritorija įgytų savo atpažįstamą braižą. Galbūt naujai formuojamiems sklypams, gyvenamiesiems kvartalams turėtų būti ribojamas sklypų dydis, kad neatsirastų nedidelių sklypų su tankiu užstatymu, daugiabučių, nes tai yra visiškai svetima kurortinei teritorijai. Galbūt visa kurortinė teritorija turėtų būti rezervuojama rekreacijai, poilsiui.

Žmonės, gyvenantys kurortinėje teritorijoje, neturėtų nuogąstauti. Priešingai – jie turėtų jaustis saugesni, nes čia bus daug sudėtingiau atsirasti diskomfortą keliantiems objektams. Kurortinėje teritorijoje sieksime išsaugoti tinkamą poilsiauti ir gyventi aplinką.

Mindaugas Kruopis. Kauno rajono savivaldybės nuotr.

– Kokia vizija vadovaujatės: kokia Kulautuva, Kačerginė turėtų tapti dabar, kai jos tapo kurortinės teritorijos dalimi?

– Kurortinė teritorija yra vientisa, ji apima ir Kulautuvą, ir Kačerginę, ir dalį Zapyškio. Ji turi tam tikrus išteklius, kuriuos mes siekiame eksploatuoti. Tai pušynas, kuriame gali kurtis gydymo, reabilitacijos įstaigos. Yra Nemunas, Kulautuvoje – karjeras, kur galėtų būti siūlomos aktyvaus poilsio, sporto paslaugos.

Siekiame orientuotis į rekreaciją, reabilitaciją, aktyvų poilsį, kurti su tuo susijusią infrastruktūrą, su tuo susijusiam verslui palankią aplinką.

– Kurortams ir kurortinėms teritorijoms skiriama papildomų investicijų. Kam bus panaudojamos šios lėšos?

– Vienas motyvų siekti kurortinės teritorijos statuso buvo galimybė lengviau pritraukti lėšas infrastruktūrai gerinti. Atsiranda galimybės pretenduoti į veiklos sąnaudų kompensacijas, dotacijas iš valstybės biudžeto infrastruktūrai, keliams ir pan. Tai kuria pridėtinę vertę.

– Ar bus pasirūpinta mediniu buvusių tarpukario kurortų paveldu? Galbūt bus ieškoma lėšų senosioms medinėms viloms autentiškai restauruoti?

– Tarpukario medinės vilos labiau būdingos Kulautuvai, Kačerginėje jų išliko kur kas mažiau. Vienas iš šios kurortinės teritorijos savitumą kuriančių veiksnių yra unikali, tai teritorijai būdinga architektūra. Yra siekis pastatus, kuriančius tą unikalumą, išsaugoti, puoselėti ir kažkokiu būdu pritaikyti.

Jei tai yra privati nuosavybė, mūsų galios labai ribotos. Iš kitos pusės, visada yra galimybė kalbėtis, ieškoti būdų, kuriais savivaldybė galėtų prisidėti puoselėjant, kuriant aplinką, tvarkant tam tikrus statinius.