Bute gyvenančio kauniečio kaimynystėje visą šiltąjį sezoną gyveno širšės, bet tik pradėjus šalti orams jas pavyko pamatyti – nors visi langai su tinkleliais, patalpoje prie langų kas rytą prie lango išgirsdavo zvimbesį.

Ūžesys ventiliacijoje

Istorija su skrajojančiomis geltonai dryžuotomis širšėmis Kaune, naujos statybos daugiabutyje, gyvenančiam Egidijui prasidėjo prieš gerą mėnesį. Vieną rytą namuose pamatęs skraidančią širšę pernelyg nesusimąstė, iš kuri ji atsirado – pagavęs vabzdį į stiklainį, pravėrė langą ir išleido jį. Vizitai nesiliovė, o viešnių skaičius ėmė gausėti.  Kartą jis prie lango suskaičiavo aštuonias širšes, kai kurios iš jų gulėjo ant grindų negyvos.

Kadangi naujos statybos namas netoli miško, buto šeimininkas pasirūpino apsauga nuo uodų – ant varstomų langų užsisakė specialius tinklelius. Tada kilo klausimas – pro kur į vidų įskrenda širšės?

Vieną rytą Egidijus pastebėjo ant lubų prie gartraukio ropojančią širšę ir tada suprato, kad jos patenka pro ventiliacijos kanalą. Geriau įsiklausęs, jis girdi ne vieno vabzdžio zvimbesį. Tas pats garsas girdimas ir vonios kambaryje, prikišus ausį prie ventiliacijos. Kurioje vietoje gali būti širšių lizdas, vyras nenutuokia. Butas yra keturių aukštų namo trečiajame aukšte.

"Laimė, kol kas širšes randu tik virtuvėje, o ne lovoje", – šyptelėjo kaunietis, nusprendęs ieškoti specialistų pagalbos. Aplinkiniai jam dalijo ne itin patikimus patarimus. Pavyzdžiui, užlipti ant stogo, pro ventiliacijos angą nuleisti pririštą svarelį ir juo numušti lizdą. Vyras baiminasi, kad šios nepageidaujamos kaimynės liks čia visam laikui.

Lįsdavo ties lubų šviestuvu

Kenkėjus naikinančios bendrovės "Dezinfa" specialistai, išklausę Egidijaus situaciją, nė kiek nenustebo. "Tikrai dažnai širšės lizdus susisuka žmonių būstuose. Mėgstamos palėpės, garažai, laisvos ertmės kad ir daugiabučiuose namuose, pavyzdžiui, ventiliacijos angose", – komentavo "Dezinfos" paslaugų vadovas – biologas Liutauras Grigaliūnas.

Jam įsiminė pernykštis atvejis Vilniuje, kur senos statybos devynaukštyje, radusios plyšį tarp blokų, širšės įsiveisė lizdą. Gyventojai apie tai sužinojo, kai vidiniais blokų kanalais širšės išropodavo į butą per lubų angą, pro kurią iškišti elektros laidai šviestuvui.

L.Grigaliūno pastebėjimu, aukštuose pastatuose širšės įsiveisia nedažnai, dažniausiai tai būna mažaaukščiai, individualūs namai. "Žinoma, jos kuriasi ir natūraliose gamtos buveinėse – medžių drevėse, netgi žemėje, pelių urvuose. Lizdo vieta priklauso ir nuo širšių rūšies", – pridūrė specialistas.

Užsitęsusi šiluma nenumarina

L.Grigaliūnas nuramino, kad lizdas sulipdomas tik vienam sezonui: "Žiemą širšių lizdai lieka tušti, pavasarį motinėlės pradeda rūpintis nauju būstu."

Tai, kad širšės kauniečio bute skraido dar ir dabar, lėmė užsitęsęs šiltas ruduo. "Šis laikas širšėms jau yra vėlyvas, tačiau orai dar pakankamai neatšąla, kad dauguma širšių žūtų. Jei šachtoje girdisi dūzgesys ir skraido ne po vieną širšę, vadinasi, jų kolonija dar yra gyvybinga", – komentavo biologas.

Jis paaiškino, kad žiemoti lieka tik apvaisintos širšių patelės, vadinamosios motinėlės. Tačiau jos žiemoja ne sename lizde, o kažkurioje kitoje joms saugioje vietoje. Pavasarį motinėlė ieško vietos naujam lizdui. Žinoma, ji gali tai daryti ir netoli senojo lizdo, bet ne jame.

"Iš pradžių motinėlė dirba viena, lipdo lizdą ir deda kiaušinius. Vėliau darbą perima išperėtos suaugusios širšės. Pati didžiausių jų kolonija būna vasaros pabaigoje ir rudenį, kol jis dar šiltas. Tada vadinamieji tranai apvaisina būsimas motinėles. Jei patelės neapvaisinamos, prieš žiemą jos miršta, kaip ir tranai", – šių vabzdžių ciklą trumpai nupasakojo L.Grigaliūnas.

Nereikia laukti, kol užaugs

Kauniečio Egidijaus bute širšės netrukus turėtų nustoti skraidyti, tačiau, apsidraudžiant nuo vis dar galimų įgėlimų, jis galėtų pasikviesti parazitus naikinančios įmonės specialistą. "Jei pavyktų pro plyšį į šachtą įpūsti specialių miltelių, dar gyvybingos širšės galėtų būti sunaikintos. Rezultatas priklauso nuo to, kokio ilgumo šachta ir kurioje vietoje širšės įsitaisiusios, kurioje vietoje susuktas lizdas", – svarstė "Dezinfos" atstovas.

Kaip apsisaugoti nuo širšių kaimynystės, išganingų receptų nėra. Vienas kelias – užsandarinti angas arba uždengti jas tinkleliais, pro kuriuos šie vabzdžiai nepralįstų.

"Pavasarį pastebėjus, kad apie namus sukasi vieniša širšė – motinėlė, galima ieškoti lizdo. Jei lizdas atviras ir dar tik vaiko kumščio dydžio, širšės dar būna neišsiritusios ir naikinti jį dar ne taip pavojinga – galima tiesiog numušti į maišą ir sunaikinti", – aiškino L.Grigaliūnas.

Jei lizdas sukamas kur nors plyšyje, iš pradžių jį pastebėti ir sunaikinti sunku. Širšių gyvenamoji vieta pasimato tada, kai kolonija tampa gausi.

"Patiems naikinti ūžiantį lizdą yra pavojinga, gali baigtis ne tik skausmingai, bet ir liūdnai. Būna, kad žmonės nuo širšės įgėlimo miršta", – perspėjo pašnekovas.

L.Grigaliūno teigimu, specialistai, naikinantys širšes, būna apsisaugoję ir naudoja efektyviausias jų naikinimo priemones. Parenkamas tinkamiausias paros laikas – kai  visos širšės sulindusios į lizdą.

Jei naikinant lizdą dalis gyventojų būna išskridusios, grįžusios jos gali būti labai susierzinusios ir įgelti. Reikia sulaukti vėlyvo vakaro arba ankstyvo ryto.

Pasak L.Grigaliūno, galima ir patiems naudoti prekybos centruose siūlomas aerozolines priemones nepageidaujamiems skraidūnams naikinti. Apipurškus ja, ant lizdo reikia užmauti maišą, nukrapštyti lizdą ir maišą su turiniu sunaikinti.

"Ne visada purškiama srovė pajėgi pasiekti lizdą. Nepatarčiau patiems lįsti prie  širšių, jei lizdas didelis ir sunkiai prieinamas", – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, specializuotos įmonės naudoja specialius miltelius, kurie užpurkšti nusėda ant lizdo. Keblumų gali kilti ir jiems, jei lizdas nematomas ir nežinia kokiu atstumu yra nuo artimiausios angos.

Sulig krepšinio kamuoliu

Išnaikinus pačias širšes, gali tekti vis tiek krapštyti ir patį lizdą. Jei jis yra vėdinimo angoje, gali pablogėti oro cirkuliacija. Per kiek laiko jis suyra pats, neaišku.

"Kartais širšių lizdai būna tikrai nemaži, prieš savo akis ant stalo turiu beveik krepšinio kamuolio dydžio lizdą", – kalbėdamas telefonu stebino pašnekovas. Tai, pasak jo, didžiųjų širšuolų lizdas. Tiesa, jie ne visada širšių lizdai būna apvalūs, kartais jie tiesiog prisikabina prie vidinės ertmės sienelių ją užpildydami.

Išsikvietus parazitus naikinančius specialistus, jų paslaugų kaina priklauso nuo darbų sudėtingumo. Kartais netgi gali prireikti samdyti bokštelį, ardyti konstrukcijas, tuomet kaina didėja. Vien situacijos įvertinimas, patarimas, patikino L.Grigaliūnas, nekainuoja.