Kauno rajono daugiabučio pirmininkas aprodydamas rūsį sako, kad norint įrengti priedangas daug darbo čia nebūtų.

Visgi sandėliukų daug ir visi jie užgrūsti rakandais. Kam daiktai netelpa, juos palieka ir koridoriuose.

Pirmininkas sako, kad iš gyventojų iniciatyvos imtis darbų nėra.

„Judėjimo nėra. Gal nesupranta kam priedanga reikalinga, ką ji duos ir taip toliau“, – pasakojo daugiabučio pirmininkas Algimantas Patašius.

LNK stop kadras.

Kauno rajono savivaldybė rūsių pritaikymui ekstremalioms situacijoms vienam namui skiria iki 5 tūkst. eurų. Iš viso metams programoje – per 100 tūkst. eurų.

„Pagrindinis dalykas – sandarumas: durys, langai, kitos priemonės nuo gesintuvo iki kitų ūkinių prekių, kurios galėtų užtikrinti saugumą“, – teigė Kauno rajono savivaldybės Administracijos direktorius Mantas Rikteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau tokio gyventojų abejingumo, net ir gaunant nemokamus pinigus, nesitikėjo. Iki šiol gautos trys paraiškos, viena įgyvendinama. Jeigu prireiktų, dabar Kauno rajone įvairiose priedangose pasislėptų 46 proc. gyventojų. 

„Gyventojai galėtų labiau atkreipti dėmesį į saugumą. Mus tai liūdina ir norėtume, kad aktyvumas būtų didesnis“, – atviravo M. Rikteris.

Kaunas irgi siūlo susitvarkyti rūsius tik čia darbų apimtys didesnės.

„Avarinių išėjimų įrengimas, jeigu to nėra, elektros sistemos sutvarkymas, įrengimas, kad būtų galima pajungti generatorių“, – sakė būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Jei tik būtų norinčių, kompensuotų ir 100 proc. darbų.

„Jeigu reikia rengti projektą, rangos darbams, techninio prižiūrėtojo darbams kompensuotume iki 100 proc. Intensyvumas yra didelis, bet žmonių baimės yra didelės“, – kalbėjo K. Sakalauskienė.

Jau kone metai, kai Kauno savivaldybė laukia norinčiųjų įsirengti slėptuves, bet nesulaukia.

„Nuo balandžio esame gavę tik penkias paraiškas. Nėra intensyvus domėjimasis šia programa, bet tikimės, kad išjudėsime“, – vylėsi būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja.

LNK stop kadras.

Daugiabučio pirmininkas sako, kad gyventojų aktyvumą padidintų seniūnų mokymai.

„Pirmininkus galėtų pamokyti, kokias priemones rengti, kurios geros, veiksmingos ir efektyvios. Tada ne tik sutaupytume laiko, bet ir pinigus“, – patarimais dalinosi A. Patašius.

Kol gyventojai nenori nemokamų pinigų, savivaldybės ieško būdų, kaip pasiekti Vyriausybės keliamą reikalavimą – priedangose sutalpinti 60 proc. gyventojų. Kaunas šiemet surado dar kelias savivaldybės vietas, bendrai mieste pasislėptų 40 proc. žmonių.

„Ištaisėme netikslumus. Poliklinika patikslino patalpų kvadratūras bei švietimo skyrius pateikė švietimo įstaigų padidintas kvadratūras“, – teigė viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Jonas Tarasevičius.