Finansų ana li ti kai kons ta tuo ja, kad ša lies eko no mi ka yra iš bri du si iš kri zės, o ir da lies gy ven to jų pa ja mos ūg te lė ju sios, de ja, įmo nės dar ir šian dien su si du ria su sko li nin kais. Mo ku mo pro ble ma – del si mas lai ku at si skai ty ti už par duo tas pre kes ar su teik tas pa slau gas vis dar eg zis tuo ja. Vers lui šio je si tua ci jo je reikš min gas tam pa ne tik sėk min gas (pre kių, pa slau gų, dar bų) par da vi mas, bet ir už mo kes čio už juos su si grą ži ni mo pro ce sas.
Piktybiš ki liks be van dens
Bendrovės „Kau no van de nys“ va do vai ir spe cia lis tai bend rai nu ta rė, kad pik ty biš kai ven gian tie siems at si skai ty ti už su var to tą šal tą van de nį šie met bus nu trauk tas pa slau gos tei ki mas. Mat yra to kių klien tų, ku rie sko los bend ro vei ne grą ži na pen ke rius ir dau giau me tų. 2015 m. 37-io se pri va čio se val do se įmo nė at jun gė šal tą van de nį.
Pasak įmo nės ge ne ra li nio di rek to riaus Li no Balt rė no, kai ku rios sko los – įspū din go dy džio. Štai vie no kau nie čio sko la sie kia dau giau kaip 8 tūkst. eu rų. Bend rai įmo nei iki šių me tų va sa rio 1 d. gy ven to jai yra sko lin gi apie 1,7 mln. eu rų, iš jų 1,3 mln. eu rų teis mas jau yra pri tei sęs iš sko li nin kų įmo nei. L.Balt rė no tei gi mu, kai ku riais at ve jais ne lie ka ki to ke lio, kaip tik nu trauk ti pa slau gos tei ki mą, kad sko la ne be di dė tų.
Daugiausia skolingi gyventojai
Įmo nės „Kau no van de nys“ va do vas L.Baltrė nas tei gia, kad sko li nin kų, ven gian čių mo kė ti už su teik tą pa slau gą, yra ir dau gia bu čiuo se na muo se, ir nuo sa vo se val do se. Štai dau gia bu čių na mų gy ven to jų sko li nin kų są ra še – be veik 3 000, o nuo sa vų val dų šei mi nin kų, ne su si mo kė ju sių už pa slau gą, yra 450.
Pasak Abonentų sky riaus vir ši nin kės Ele nos Šva žie nės, di džio ji da lis ven gian čių jų su si mo kė ti už ge ria mo jo van dens tie ki mą gy ve na so cia li niuo se būs tuo se.
Ne tik gyventojai, bet ir įmo nės
Įmo nės „Kau no van de nys“ di džio ji da lis sko li nin kų yra gy ven to jai, ta čiau to kiuo se są ra šuo se eg zis tuo ja ir įmo nės sko li nin kės. Tie sa, jų nė ra daug – tik pen kio li ka Kau ne vei kian čių ar vei ku sių bend ro vių vis dar yra sko lin gos už su teik tą pa slau gą. Su kai ku rio mis jų sko lų išieš ko ji mo pro ce sas ne pir mą die ną jau vyks ta ir teis muo se.
Skolininkų gre tos ma žė ja?
Bendrovės „Kau no van de nys“ va do vas L.Balt rė nas sa ko, kad sko li nin kų gre tos ne di dė ja, nes įmo nės spe cia lis tai tiks lin gai dar buo ja si ne tik sko lų pre ven ci jos sri ty je, bet ir sko las išieš kant.
Anot juridinio skyriaus vadovo Mindaugo Mizgaičio, tiks lin gai dir bant išieš ko ta 17 pro c. sko lų dau giau nei 2014 m. Be to, ly gi nant 2015 m. su 2014 m., iš vi so sko li nin kų, su ku riais dir ba tei si nin kai, su ma žė jo 12 pro c.
Galima grą žin ti da li mis
Kalbė da mas apie įmo nės sko li nin kus, „Kau no van de nys“ va do vas L.Balt rė nas už si me na, kad bend ro vė je tai ko ma ir ki ta me to di ka, ne tik pa slau gos tei ki mo nu trau ki mas. Jei klien tas ne no ri, kad jam dėl sko lų bū tų nu trauk tas ge ria mo jo van dens tie ki mas, siū lo ma pa si ra šy ti sko los ap mo kė ji mo su tar tį, nu sta tant jos mo kė ji mo gra fiką ir ter mi ną.
Klientas, be to, turi susimokė ti ir už per mė ne sį su var to ja mą ge ria mą jį van de nį. Sko li nin kui ne vyk dant pa si ra šy tų įsi pa rei go ji mų ir ne pa sie kus ge ra no riš ko su si ta ri mo, ruo šia mi do ku men tai teis mui, o vė liau, su lau kus spren di mo, jie per duo da mi ant sto lių kon to rai, kad ši išieš ko tų sko lą.
Kelio galas – teis mas ir ant sto lis
Procesas su skolininkais, anot bendrovės „Kau no van de nys“ va do vo L.Balt rė no, nė ra trum pas ir leng vas. Su du mė ne sius ar dau giau už pa slau gą ne mo kė ju siu klien tu bend rau ja ma ir žo džiu, ir raš tu. Su si sie kia ma te le fo nu, siun čia mi įspė ji mai, ra gi ni mai, dir ba mas pre ven ci nis dar bas.
Deja, bet bū na ir to kių at ve jų, kai sko li nin kas neap mo ka sko los grą ži ni mo su tar ty je nu ma ty tos su mos, kau pia si ir nau ja sko la. Tuo met bend ro vės tei si nin kai pri vers ti pra ver ti Te mi dės rū mų du ris – do ku men tus ati duo ti į teis mą.
Bendrovės va do vas ti ki na, kad kiek vie no klien to at ve jis ana li zuo ja mas at ski rai: „Ar ga li žmo gus su si mo kė ti sko lą, ar rei kia im tis ki tų prie mo nių?“
Skolininkai reaguoja skirtingai
Abonentų sky riaus va do vės E.Šva žie nės tei gi mu, bū na ir ku rio zi nių at ve jų. „Dėl su si da riu sios sko los ra gi ni mus ig no ra vę klien tai at sku ba tik tuo met, kai į jų du ris pa si bel džia spe cia lis tai ir pra ne ša, kad at vy ko nu trauk ti ge ria mo jo van dens tie ki mą. Vie ni bū na, kad sko lą su si mo ka iš kar to, ki ti pa si ra šo su tar tį ir ją mo ka da li mis.
Dar labai stebina, sako E.Šva žie nė, kad žmo nės, tu rin tys sko lų, ne pa gal vo ja, jog vė liau tu rės dau giau iš lai dų. Už sko las nu trau kus pa slau gos tei ki mą, o vė liau ją at nau ji nus, teks mo kė ti be veik 170 eu rų at jun gi mo ir įjun gi mo mo kes tį. Jei do ku men tai išieš ko ti sko lą po teis mo spen di mo bus per duo ti ant sto lių kon to rai, iš lai dos bus tik rai ne men kos.
Naujausi komentarai