Pavieniai reliktai

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas „Kauno dienai“ teigė, kad mieste sovietinis palikimas pradėtas naikinti nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų.

„Nuo gatvių, aikščių, mokymo įstaigų pavadinimų iki sovietinės simbolikos ant statinių fasadų. Mūsų laikus pasiekė tik pavieniai tarybinių laikų ideologiniai reliktai, kuriuos saugo kultūros paveldo statusas. Šiuo metu ir dėl jų likimo priimami sprendimai“, – teigė specialistas.

Jis nurodė, kad Aukštųjų Šančių karių kapinėse, Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, stovi K.Bogdano skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“. Tiesa, ant jų sovietinės simbolikos nėra pavaizduota.

„2016 m. Aukštųjų Šančių sovietinių karių kapinės įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas (KPD) tokiu būdu siekė apsidrausti nuo Rusijos mėginimų kapinėse statyti naujus ar perdaryti, pakoreguoti esamus paminklus, pakeisti užrašus“, – sakė S.Rimas.

Pozicija: S.Rimas teigė, kad Kaunas siekia apsivalyti nuo sovietinių simbolių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ nėra saugomos kaip kultūros paveldas, tačiau jų vertingoji savybė – vieta kapinių plano struktūroje. Pačios Aukštųjų Šančių karių kapinės nuo 2016 m. – kultūros paveldo objektas. Tokį patį statusą turi ir Aleksote esanti belaisvių palaidojimo vieta.

„Karo belaisvių palaidojimo vieta prie VI forto nėra įrašyta į Kultūros paveldo registrą. Tačiau tai savotiškas paribio objektas – jis egzistuoja, palaikai neperkeliami ir kapai nenaikinami“, – apie dar vieno sovietinio objekto apsaugą užsiminė savivaldybės atstovas.

Akcentas: Šančių karių kapinėse stovi paminklas „Motina tėvynė“. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, K.Baršausko g., Kauno tvirtovės gynybinio reduto teritorijoje, stovi paminklinis akmuo, žymintis keturių komunarų sušaudymo vietą, o Aleksote, Europos prospekte, – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą. Dar vienas paminklinis akmuo, žymintis karo belaisvių palaidojimo vietą, yra šalia VI forto teritorijos.

„Sovietinėms asmenybėms skirti paminklai ar skulptūros iš Kauno aikščių iškelti ir didžioji dauguma perduota į Grūto parką. Pernai iš mirties taško pajudėjo ir Petro Cvirkos paminklo klausimas. Nepaisant P.Cvirkos literatūrinės veiklos, aktyviai su sovietine valdžia kolaboravusio autoriaus biustas pašalintas iš Vaikų literatūros muziejaus kiemo“, – pasakojo S.Rimas.

Užkampis: gynybiniame redute galima atrasti ir atokiai stovintį akmenį, kuris žymi keturių komunarų sušaudymo vietą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Peržiūrimi ir vietovardžiai

Miestas siekia apsivalyti nuo sovietinės ideologijos ženklų, todėl žada priimti sprendimus dėl jų demontavimo ir iškėlimo, sovietinių simbolių nušlifavimo ar uždengimo, tekstų tikslinimo.

„Dalis pokyčių gali būti atlikta tik gavus KPD ir savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo grupės pritarimą. Taip pat jau priimtas sprendimas, kad K.Baršausko g. esančio paminklinio akmens, žyminčio keturių komunarų sušaudymo vietą, greitai mieste nebeliks“, – teigė S.Rimas.

Savivaldybė siekia apsivalyti ir nuo asmenų vardų, kurie siejami su Rusijos okupacijos laikais ar sovietų garbinimu.

„Kaune vis dar yra prieštaringai vertinamos Salomėjos Nėries gatvė, dėl kurios pavadinimo taip pat diskutuojama ir tikimasi rasti bendrą sutarimą. Gatvių pavadinimais ar atminimo lentomis įamžinti Kaune gyvenę ir dirbę rusų tautybės asmenys: Mstislavas Dobužinskis, Levas Karsavinas, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Timinskis. Šie atminimo ženklai išliks. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl Rusų g. Jos pavadinimo keitimui pagrindo nėra, kadangi rusai nuo seno yra viena iš tautinių mažumų Kaune ir mūsų šalyje“, – aiškino S.Rimas.

Kauno savivaldybė taip pat svarsto keisti ir A.Puškino progimnazijos pavadinimą. „Apie tokį poreikį užsiminusi pati įstaigos bendruomenė. Norima rasti visiems priimtiną pavadinimą. „Rusų mokyklos“ etiketė seniai neatitinka realybės, kadangi čia mokosi 30 tautybių mokiniai iš skirtingų šalių“, – teigė savivaldybės atstovai.

Bandė pašalinti simboliką

Kauno rajone taip pat yra sovietinių laikų atspindžių. Gyvenvietėse yra vietų, kuriose įamžintas sovietinių karių atminimas. Karių kapinės yra Vilkijoje ir Karmėlavoje. Rajono savivaldybė dar 2015 m. norėjo iš kapinių pašalinti penkiakampes žvaigždes ir palikti tik lentelę, kad čia palaidoti per karą žuvę kariai.

„Klausėme atsakingų institucijų, kaip su šiuo istoriniu reliktu elgtis. Siūlėme pašalinti žvaigždes ir užrašą „Šlovė didvyriams“, o vietoj jo užrašyti „Antrojo pasaulinio karo karių kapinės“. Tąkart savivaldybei buvo rekomenduojama to nedaryti. Argumentas esą tokie veiksmai gali sukelti neigiamą Rusijos atstovų reakciją ir pakenkti santykiams. Manau, Kultūros ministerija turėtų parengti teisės aktą, kaip tokiais atvejais elgtis“, – teigė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Turimais duomenimis, Vilkijoje palaidota vienuolika sovietų karių. Karmėlavoje nėra aišku, ar tikrai buvo palaidoti kariai, ar tik pastatyti sovietmetį šlovinantys paminklai.

Pastangos: Kauno rajono savivaldybė jau prieš keletą metų bandė nuo paminklo nuimti sovietines žvaigždes. (Kauno rajono savivaldybės nuotr.)

„Vytauto Didžiojo karo muziejus informuoja, kad muziejaus rinkiniuose nėra istorinių šaltinių, kuriuose būtų informacijos apie Antrojo pasaulinio karo karių kapines, esančias Karmėlavos gyvenvietėje“, – muziejininkų 2019 m. parašyta išvada pasidalijo pakaunės savivaldybės atstovai.

Kauno regiono valstybinis archyvas taip pat neturi duomenų, kad Karmėlavoje būtų palaidoti kariai.

Rajono savivaldybės atstovai nurodė, kad Ežerėlyje yra dar vienas paminklas, turintis sovietinių prieskonių. Miško g. yra paminklas, skirtas sušaudytiems gyventojams. Jis pastatytas 1970 m., autorius – P.Šabasevičius. Nors paminklas skirtas sušaudytiems gyventojams, tačiau ant jo yra sovietinę potekstę turinti atminimo lenta.

Paveldosaugininkų įžvalgos

Kultūros paveldo specialistai nurodė, kad Kauno mieste yra du paminklai, įrašyti į Kultūros paveldo registrą. Vadinasi, norint juos pašalinti, pirmiausia reikėtų patikslinti, ar tikrai objektai turi vertingų savybių ir turi būti saugomi.

„Kultūros vertybių registre yra du objektai. Tai Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta, esanti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinių teritorijoje, ir nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vieta Europos prospekte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu šie objektai pagal vertingų savybių turinį yra istorinio, memorialinio pobūdžio – juose nėra saugomų propagandinių skulptūrų ar sovietinių simbolių. Kauno mieste sovietinėms asmenybėms skirtų paminklų ir skulptūrų, registruotų Kultūros vertybių registre, nėra“, – teigė KPD vyr. specialistas Andrius Liakas.

Jis pridūrė, kad šių Kultūros vertybių registre esančių objektų valdytoja yra Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl, kaip tvarkyti ar pertvarkyti šiuos objektus, pirmiausia priklauso nuo šios institucijos sprendimų.

Kita KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė „Kauno dienai“ pakomentavo apie sovietinių paminklų ir kapinių situaciją rajone.

„Rajone yra Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta, kur palaidota vienuolika 1944 m. žuvusių Sovietų Sąjungos karių. 2006 m. palaidojimo vietos teritoriją sutvarkė Rusijos ambasada Lietuvoje. Tokios kapinės yra Vilkijoje, Vydūno g. Tai yra palaidojimo vieta su antkapiniu paminklu, bet ne su skulptūra ar monumentu. Karmėlavoje yra sovietinių karių kapinės, tačiau jos nėra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, kaip Vilkijoje“, – nurodė pašnekovė.

A.Naureckaitė aiškino, kad 2016 m. kultūros ministro įsakymu buvo patvirtintos Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklės. Pagal jas iki 2021 m. liepos 1 d. rekomenduota paženklinti užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, objektus.

„Tipinėmis informacinėmis lentelėmis rekomenduota paženklinti užsienio valstybių karių palaidojimo ar žuvimo vietas, pavienius kapus ir kt. vietas, nepriklausomai nuo to, ar jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą, ar neįrašyti. Tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities miestų ir rajonų savivaldybių administracijas dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo ženklinimo tipinėmis lentelėmis“, – nurodė paveldosaugininkė.

Visuomenės iniciatyvos

Kol institucijos tarpusavyje susirašinėja, ką reikia daryti su sovietiniais paminklais, iniciatyvų imasi pati visuomenė. Iniciatyvos sutelktos į gegužės 9 d., kai mes minime Europos dieną, tačiau Rusija švenčia Pergalės dieną.

Visuomenės veikėjas Andrius Tapinas siūlė iki gegužė 9-osios prasivalyti nuo okupantų paminklų. Taip, pasak visuomenininko, žmonės apvalytų ne tik viešąsias erdves, bet ir savo mintis.

„Gegužės 9-oji – Nacionalinė apsivalymo nuo okupantų diena. Tegu tą pačią simbolinę dieną Lietuvoje griūna okupantus šlovinantys paminklai. Gal ne visi 150, tačiau bent kažkiek. Kokią stiprią žinutę pasiųstume ir sau patiems, ir pasauliui!“ – siūlė A.Tapinas.

Sovietinėms asmenybėms skirti paminklai ar skulptūros iš Kauno aikščių iškelti ir didžioji dauguma perduota į Grūto parką.

Jis pripažino, kad laiko nėra daug, tačiau įmanoma bent pradėti apsivalymą. Reikia raginti politikus, kad jie imtųsi spartesnių veiksmų ir pripažintų, kad toks sovietinis turtas nereikalingas Lietuvai.

„Seimo nariai tikina, kad tai reglamentuojantis teisės akto projektas jau gali būti svarstomas šioje sesijoje, galbūt esant visuomenės dėmesiui ir spaudimui tai pavyktų padaryti greičiau. Neabejoju, kad yra galimybių ir pačioms savivaldybėms priimti sprendimus dėl kai kurių paminklų – reikia tik valios ir noro“, – tęsė žurnalistas.

Vėliau jis papildė, kad sovietinių paminklų pašalinimo karuselė įsisuka. „Reikalingas įstatymas juda į priekį, Kultūros ministerija ir Vyriausybė taip pat dėlioja savo paskutinius štrichus. Vadinasi, teisinę bazę greitai turėsime. Į savo užklausimą gavau daugiau nei 30 Seimo narių atsakymų – visur yra išreiškiama vieninga pozicija: kada, jei ne dabar. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis taip pat sutinka, kad dabar yra pats metas apsivalyti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A.Tapinas.

Kauno miesto tarybos narė Adrijana Filinaitė pasiūlė dar vieną idėją, kaip galima laikinai nuo visuomenės akių paslėpti sovietinius paminklus. Politikė siūlo Šančių karių kapinėse esančias skulptūras gegužės 9 d. apjuosti Ukrainos vėliavomis.

„Reaguodama į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, brutalius nekaltų civilių žudymus Bučoje, kreipiausi į Kauno savivaldybės administracijos direktorių prašydama inicijuoti paminklų „Karys“ ir „Motina tėvynė“ iškeldinimą iš karių palaidojimo vietos. Kol iškeldins – galima ir uždengti Ukrainos vėliavomis. Esame civilizuoti ir gerbiame žuvusiųjų palaikus, tačiau būtent dabar atėjo metas atsisakyti sovietinių stabų. Su paveldu procesai greitai nevyksta, šioje vietoje ir vėl iš kai kurių pusės, ko gero, bus giedama: „o gal nereikia“, „nelįskime“. Čia ir pamatysime, ar užtenka valios, ryžto ir principinės pozicijos. Dabar arba niekada“, – savo poziciją dėstė A.Filinaitė.

Ministerija: sprendimai jau šią savaitę

Kultūros ministras Simonas Kairys žada dar šią savaitę pakeisti kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse yra saugomi įstatymų – tai ilgainiui atvertų galimybes juos nukelti.

Apie tai jis pranešė pirmadienį aptaręs situaciją su Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovu Vidmantu Bezaru.

„Įsakymą dėl to vertinimo kriterijų aprašo, manau, šią savaitę turėsime“, – sakė ministras.

Kaip dar prieš susitikimą teigė V.Bezaras, norint įvertinti savivaldybių prašymus dėl kapinėse esančių sovietinių memorialų teisinės apsaugos naikinimo, reikia koreguoti Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą.

Dabar jis numato išimtį, kad į kultūros vertybių registrą įrašomi kapai, neveikiančios kapinės, palaikų laidojimo ir užkasimo vietos. Dėl to dalies savivaldybių ar nacionalinio lygmens Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos negali jų išbraukti iš sąrašo.

S.Kairys pabrėžė, kad iš viso Lietuvoje yra 160 saugomų sovietinių karių kapinių ar palaidojimo vietų, pusėje iš jų yra sovietiniai monumentų, dalis jų „rėžia akį savo povyza, agresija“. Absoliuti dauguma kapinių yra vietinės reikšmės ir tik kelios – regioninio ar nacionalinio lygmens.

„Diskusija yra apie tai, kaip atskirti karių kapines, kurias saugo tarptautinė Ženevos konvencija ir jos 17-asis straipsnis, ir kaip atskirti būtent tuos objektus, kurie nėra kapai, bet yra kapinėse įvairiausi monumentai“, – sakė S.Kairys.

Jis pripažino, kad procesas „užims laiko“, bet pabrėžė, kad stebint Rusijos karą Ukrainoje, Maskvos propagandą, tokius svarstymus pradėti būtina.

Ministras tikisi, kad pavyzdį parodys savivaldybės, kurios jau ėmėsi iniciatyvos. KPD teigė, kad tarp asmenų, kurie kreipėsi į departamentą dėl paminklų apsaugos naikinimo, yra Raseinių, Palangos, Marijampolės savivaldybės, Klaipėdos savivaldybė žada vertinti mieste esančio memorialo apsaugą savo iniciatyva. Kaunas irgi svarsto iškelti keletą sovietinių paminklų, pervardyti Aleksandro Puškino progimnaziją.

Seime taip pat rengiamas vadinamasis desovietizacijos projektas, kuris, anot S. Kairio, įpareigotų savivaldą inventorizuoti įvarius komunizmą propaguojančius objektus – nuo monumentų iki gatvių pavadinimų. Tokius objektus dar vertintų ekspertai.

„Jei ekspertų būtų pripažinta, kad tai propaguoja komunizmą, tokiu atveju savivalda jau turėtų užsiimti pavadinimo keitimu ar objekto perkėlimu“, – tvirtino jis.

Anot S.Kairio, šis įstatymas pradėtų veikti panaikinus teisinę objektų apsaugą, iki tol bus kliaunamasi pačių savivaldybių iniciatyvomis.

„Mums reikia tų pirmųjų, iniciatyviausių, energingiausių savivaldybių, tuomet galbūt įsidrąsins ir kiti, matydami, kokios procedūros, kaip tai veikia, kaip priimti, kur perkelti“, – kalbėjo kultūros ministras.

Diskusijos dėl sovietinių paminklų nukėlimo atsinaujino po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šaltinis: BNS

P.Saudargas: ryžto pagaliau užteks

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas neabejoja, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste parlamentarams turėtų užtekti ryžto pavasario Seimo sesijoje paspartinti desovietizacijos klausimą. P.Saudargo teigimu, tai apimtų ne tik sovietinių monumentų nukėlimą, tačiau ir gatvių pervadinimą, sovietinių paminklų iškėlimą iš kapinių teritorijos.

„Dabar to ingrediento – ryžto pagaliau ir užteks, nes anksčiau mes visada kėlėme šitą klausimą, ne pirma įstatymo versija seniai registruota ir lygiagrečiai eidavo viešųjų erdvių dekomunizavimo projektai dėl simbolikos“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo vicepirmininkas.

Anot P.Saudargo, net ir prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje sovietinių monumentų nukėlimo iniciatyva būtų pajudėjusi į priekį.

„Dėl desovietizacijos jau anksčiau registruotas projektas, kurį dabar Vyriausybė tobulino, ir būtų greičiausiai šią pavasario sesiją svarstomas, bet dabar kontekstas karštas, jį dar greičiau paskatins svarstyti ir bus priemonė– desovietizuoti. Čia kalbama ne tik apie paminklus, bet ir apie gatvių pavadinimus ar skvero, ar kitus dalykus“, – pridūrė P.Saudargas.

Be to, Seimo vicepirmininko teigimu, iškelti turėtų būti ir sovietiniai paminklai kapinių teritorijoje.

„Kapai yra ir saugojami konvencijos, niekas nesako, kad karių kapus reikėtų kaip nors likviduoti, bet paminklai, kurie nesusiję su kapais, bet yra sovietiniai paminklai kapinių teritorijoje, manau, kad juos būtų galima perkelti. Čia taip pat judama ta kryptimi“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė patobulintiems Administracinių nusižengimo kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siūloma uždrausti karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.

Kodekse numatoma uždrausti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimą ar demonstravimą.

Šaltinis: ELTA