Atskyrė teritorijas

„Sprendžiant pėsčiųjų eismo ir automobilių eismo susikirtimo problemas, buvę keliai ar takai pėstiesiems magistralinių kelių juostose dažniausiai buvo panaikinami, pėstiesiems nepaliekant kitų pagrįstų, alternatyvių būdų patogiai kirsti magistralinius kelius. Atsitiko taip, kad priešingose magistralinio kelio pusėse esančios teritorijos tapo atkirstos viena nuo kitos, nors šių teritorijų formavimasis ir pėsčiųjų susisiekimo poreikiai vystėsi ne vieną dešimtmetį“, – susidariusią situaciją apibendrino Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Pasak vicemero, šiuo metu didžiausia problema pėstiesiems yra  magistralinio kelio Vilnius–Kaunas kirtimas ties Biruliškėmis. „Praėjimas buvo įrengtas, tačiau jis nebuvo saugus, tokioje judrioje vietoje galėjo įvykti nelaimingų atsitikimų ir skaudžių avarijų. Todėl buvo nueita lengviausiu keliu: priimtas sprendimas uždaryti praėjimą, nesprendžiant, kaip gyventojai pateks į kitą važiuojamosios dalies pusę“, – sakė vicemeras.

Tokia pati situacija susidarė ir magistraliniame kelyje A6 ties Narėpais: praėjimas čia taip pat seniai uždarytas.

Prognozuoja nedarnų judumą

Anksčiau gyventojai naudojosi Kauno ar Jonavos viešuoju transportu, kad galėtų nuvykti į miestą ir parvažiuoti namo, dabar jie atkirsti nuo galimybės naudotis šia paslauga. „Sąlygų pėstiesiems kirsti kelią nesudarymas kartu sumažino ir viešojo transporto prieinamumą kelio A6 aplinkoje. Viešasis transportas Ramučių ir Narėpų kaimų zonoje pagal esamas galimybes yra organizuojamas magistraliniu keliu A6, o autobusų stotelės, esančios priešingose šio kelio pusėse, tapo atskirtos ir sunkiai pasiekiamos. Ėjimas apie 2 km į priešingoje kelio pusėje esančią viešojo transporto stotelę tikrai neskatina gyventojų naudotis viešuoju transportu, ypač kai dar apie 1,5 km reikia įveikti, norint pasiekti patį magistralinį kelią“, – tvirtino vicemeras.

Antanas Nesteckis./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Šiandien kalbame apie darnų judumą, transporto srauto mažinimą, tačiau šioje teritorijoje paliekame gyventojams vienintelę galimybę – išvažiuoti automobiliu.

Nuskriausti jaučiasi ne tik Biruliškių ir Ramučių gyventojai, situaciją aštrina ir tai, kad Kauno LEZ plečiasi, kuriasi naujų įmonių ir darbo vietų, su problemomis susiduria atvykstantys dirbti žmonės. „Šiandien kalbame apie darnų judumą, transporto srauto mažinimą, tačiau šioje teritorijoje paliekame gyventojams vienintelę galimybę – važiuoti automobiliu. Ir Kauno miesto, ir Kauno rajono savivaldybės, atliepdamos darnaus judumo nuostatas, projektuoja automobilių srautus, todėl, mano nuomone, atitinkamus sprendimus turėtų priimti ir LAKD, informuoti, kokius veiksmus numato, ypač jei ketina naikinti perėjas ar šviesoforo reguliuojamas sankryžas. Tai turėtų būti aptarta su savivaldybe ir visuomene ir tik tuomet priimamas sprendimas, tenkinantis visų eismo dalyvių poreikius“, – įsitikinęs A. Nesteckis.

Nuogąstaujama, kad, nesiimat veiksmų minėtai situacijai gerinti, gyventojai, užuot vaikščioję pėsčiomis arba naudojęsi viešuoju transportu, rinksis važiavimą automobiliu arba bandys kirsti magistralinius kelius ten, kur tam nėra sąlygų, sukels dar didesnių avaringumo problemų.

Karštos bulvės principas

Ne visi šių vietovių gyventojai žino, kad savivaldybė šiuo atveju – bejėgė, nes nėra magistralinių kelių savininkė. Tačiau būtent savivaldybei dažniausiai rašomi skundai ir prašoma jos padėti apginti pažeistus pėsčiųjų interesus. Meras ne kartą kreipėsi į LAKD, Susisiekimo ministeriją.

Gana dažnai šios institucijos nesprendžia problemos iš esmės, o it karštą bulvę meta atgal. „Iš LAKD gauti atsakymai nepateikia aiškios krypties, kaip turėtų būti kompleksiškai, konstruktyviai sprendžiamos šios pėsčiųjų susisiekimo infrastruktūros problemos trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais, ir apsiriboja tuo, kad problema bus nagrinėjama ateityje, arba nurodo, kad problemą turi spręsti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės, organizuodamos patogesnį viešąjį transportą“, – sakė V. Makūnas.

Mero žodžiais, A6 yra pagrindinė viešojo transporto ašis Ramučių, Narėpų ir Biruliškių kaimams, šios gyvenamosios teritorijos ir susisiekimo viešuoju transportu su jomis sąlygos ilgus metus formavosi pagal šią ašį, todėl alternatyvių patogesnių ir racionalesnių susisiekimo viešuoju transportu formavimo sąlygų šioje zonoje nėra.

„Be to, pėsčiųjų infrastruktūros kūrimas valstybinės reikšmės keliuose yra neatsiejamas nuo jų infrastruktūrą valdančių institucijų – ministerijos ir direkcijos dalyvavimo jos planavimo ir kūrimo procesuose, kaip tai apibrėžia Kelių įstatymo nuostatos“, – pabrėžė V. Makūnas.

Pažado netesėjo

Beje, verta prisiminti, kad magistraliniame kelyje A1 ties Biruliškių kaimu buvo panaikintos ir viešojo transporto stotelės, ir magistralės kirtimo galimybės, nors šioje zonoje rekonstravimo specialiajame plane buvo suplanuotas pėsčiųjų viadukas kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 94 iki 107 km.

Rekonstrukcija baigėsi, tačiau ja džiaugiasi tik ratuotieji, o pėstieji pažadą apie viaduką šioje vietoje, atrodo, gali pamiršti.

Esama vilčių

Šiuo metu vyksta diskusija tarp Kauno rajono savivaldybės, Susisiekimo ministerijos ir LAKD dėl šių problemų sprendimo. Gegužės pradžioje Susisiekimo ministerijoje surengtas pasitarimas, kuriame susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas ir kiti minėtų institucijų darbuotojai aptarė šią problemą.

Kauno rajono savivaldybės administracijai pasiūlyta inicijuoti bendradarbiavimo sutarčių su LAKD ir kitais suinteresuotais asmenimis sudarymą, siekiant užtikrinti veiksmų, reikalingų pėsčiųjų ir dviratininkų perėjoms per magistralinį kelią A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Biruliškėmis ir per magistralinį kelią A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Narėpais įrengti, koordinavimą, taip pat parengti galimus eismo organizavimo sprendinius magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože nuo kelio A1 iki Karmėlavos.

Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas gegužės 26 d. raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydamas inicijuoti problemų sprendimus analizuosiančios darbo grupės sudarymą. Į ją siūloma įtraukti suinteresuotų šalių – ministerijos, LAKD, Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių, Kauno LEZ – atstovus. „Darbo grupė turėtų kompleksiškai įvertinti ir numatyti pėsčiųjų infrastruktūros plėtrą keliuose A1 ir A6, atsižvelgdama į planuojamą vystyti A1–A6 magistralių jungtį ir dėl to planuojamus naikinti kairinius posūkius A6 ir rajoninio kelio Nr.1919 sankryžoje, numatomas kelių jungtis su vėže „Rail Baltica“, Kauno oro uostu, A1 magistralės rekonstrukcijos perspektyvas ir pan.“, – rašoma kreipimesi.

Komentaras

Aivaras Vilkelis, LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius

LAKD nuosekliai vykdo Islandijos plento Kaune rekonstrukciją. Visas projektas atliekamas etapais. Jau sutvarkytas ruožas nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos, pastatytas naujas tiltas per Nerį, viadukas per Jonavos gatvę. Šiuo metu vyksta vidurinio (A. Meškinio) tilto statyba, kurią užbaigus bus sutvarkytas pietinis tiltas. Sutvarkius visus tiltus, planuojamas paskutinis Islandijos plento rekonstravimo etapas – bus rekonstruojama Islandijos plento dalis nuo Kleboniškio tilto iki Biruliškių sankryžos. 2024 m. planuojama pradėti minėtos dalies projektavimo darbus. Būtent projektavimo metu bus ieškoma būdų, kaip užtikrinti saugų pėsčiųjų eismą prie Biruliškių tarp Kauno miesto ir kitoje automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusėje esančių teritorijų. Projektavimo metu rasti sprendimai bus įgyvendinti vykdant minėtų ruožų rekonstrukciją. Skaičiuojama, kad per magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ maksimalus paros eismo intensyvumas kai kuriomis dienomis siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą.

LAKD, siekdama pagerinti susisiekimą magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, yra įdiegusi saugų eismą gerinančias priemones: pastatytas viadukas, kuris užtikrina saugų eismo dalyvių patekimą į LEZ teritoriją, taip pat yra įrengtos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, kurios užtiktina saugų kelio kirtimą. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija supranta papildomų saugų pėsčiųjų eismą gerinančių priemonių poreikį šalia magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, todėl kviečia savivaldybes bendradarbiauti surandant galimybių įgyvendinti patogesnę ir saugesnę infrastruktūrą pėstiesiems.