Kaune prieš teismą stos statybų bendrovės vadovai, įtariami finansiniais nusikaltimais ir lėšų iššvaistymu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame vienintelis Kauno statybų bendrovės akcininkas 47-erių metų V.K. ir jo vienmetis, buvęs generalinis direktorius A.U., įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, bendrovei priklausančio turto pasisavinimu ir jo iššvaistymu.

Tyrimo metu paskaičiuota, kad įtariamųjų padaryta žala tiek statybų bendrovei, tiek valstybei siekia beveik milijoną litų, pranešė FNTT.

Nustatyta, kad įtariamieji, vadovavę bendrovei nuo 2005 metų lapkričio iki 2006 metų birželio, bendrovės darbuotojams dalį atlyginimo mokėjo neoficialiai – „vokeliuose“ Kaune registruotos bendrovės lėšomis statybininkams buvo išmokėta beveik 120 tūkst. litų.

Siekiant pridengti neoficialaus atlyginimo išmokėjimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti duomenys, kad 2006 metų lapkritį už šias lėšas tariamai įgyti du paveikslai.

Tyrimo metu meno ekspertai nustatė, kad tikroji vieno iš garsaus Kauno dailininko paveikslų vertė yra ne 90, o 10 tūkst. litų, kitas paveikslas vertas 300 litų. Be to, FNTT tyrėjai išaiškino, kad iš tiesų paveikslus statybų bendrovė įsigijo prieš kelerius metus ir visą šį laikotarpį jie buvo eksponuojami bendrovės patalpose.

Siekdamas nuslėpti pasisavintus dar 82 tūkst. litų, pagrindinis bendrovės akcininkas ir tuometis generalinis direktorius V.K. su įmonės finansų direktore sudarė fiktyvią rinkos kainų tyrimo pirkimo–pardavimo sutartį. Išaiškinta, kad bendrovės darbuotoja jokio rinkos kainų tyrimo neatliko, o vadovaudamasi suklastota sutartimi pateikė savo rašytą magistro darbą.

FNTT tyrėjai atskleidė, kad jokių darbų neatlikusi bendrovės darbuotoja avansu gautus pinigus atidavė bendrovės savininkams.

Tyrimas parodė, kad pačią didžiausią sumą bendrovės lėšų įtariamieji iššvaistė, kai vienintelis akcininkas V.K. įgaliojo tuometį statybų įmonės generalinį direktorių A.U. nupirkti visas kitos bendrovės, kuri buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, akcijas už 800 tūkst. litų.

Tyrimo metu išaiškinta, kad 50 proc. šios bankrutuojančios bendrovės akcijų tuomet valdė pats V.K., o jos rinkos vertė siekė 39 tūkst. litų. Surinkta pakankamai duomenų, kad 20 kartų brangiau už įsigytą bendrovę sumokėję verslininkai V.K. ir A.U. 800 tūkst. litų iššvaistė.

Už įvykdytas sunkias finansines nusikalstamas veikas įtariamiesiems gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.