Perseidų meteorų lietų ryškiausiai buvo galima stebėti naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Jis taip vadinamas dėl to, kad visų kasmet rugpjūčio mėnesį padangėje praskriejančių meteorų uodegos yra nukreiptos į šiaurinio pusrutulio Persėjo žvaigždyną. Šie meteorai yra susidarę iš Swifto ir Tuttle’io  kometos dalelių likučių. Šios smulkios dalelės, mažesnės už smėlio grūdelius, įsiveržia į Žemės atmosferą dideliu greičiu – 60 km/s, sukeldamos ryškius šviesos žybsnius dėl jų trinties su oru.

Šių metų meteorų lietus buvo ypatingas ir puikiai matomas. Mėnulio delčiai dylant (mažėjant pusmėnulio fazei), jo šviesa buvo silpnesnė ir nepridengė meteorų spinduliavimo. Siekdami pamatyti šį reginį, žvaigždžių stebėtojai visame pasaulyje rinkosi tamsiose atvirose vietose – toli nuo miesto šviesų.

Perseidų meteorų lietus matomas kiekvienais metais, dažniausiai rugpjūčio viduryje arba pabaigoje. Šie meteorai žinomi dėl savo ryškumo ir dažnio, piko metu galima išvysti dešimtis meteorų per valandą. Reiškinio stebėtojai pasakojo matę didelius ryškius ugnies kamuolius, kurie apšviesdavo visą dangų. Tačiau norint juos išvysti reikėjo kantrybės, nes meteorų keliai yra nenuspėjami.

Rumšiškietė Ūla su drauge iš anksto ruošėsi stebėti šį įvykį. Kadangi merginos gyvena užmiestyje, joms nereikėjo toli ieškoti tamsaus, dirbtinėmis šviesomis neužteršto dangaus. „Nuvažiavome link ežero. Aplinkui nebuvo nė vienos šviesos, buvome atvirame lauke. Sustojome nuošaliau – ant žvyrkelio, išjungėme automobilio šviesas, pasileidome muziką ir stebėjome meteoritų lietų. Buvo 2 val. nakties ir vaizdas buvo nepakartojamas. Tačiau praėjus 15-likai minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir pasiteiravo, ką mes čia veikiame. Mano draugė su didžiausia šypsena veide atsakė, kad stebime meteoritų lietų. Policijos pareigūnai nusišypsojo ir atsakė: logiška, gero lietaus!“ – prisiminusi šį įvykį juokėsi Ūla.

Policijos pareigūnai nusišypsojo ir atsakė: logiška, gero lietaus!

Lina su sūnumi stebėti žvaigždėto rugpjūčio dangaus, gaudyti krintančių žvaigždžių Melnragėje išėjo apie 2.30 val. nakties. „Naktis buvo tyki ir minkšta, o žvaigždės krito ant smėlio. Sėdėjome su sūnumi, žvelgdami į dangų, ir kalbėjome apie žmones, kurie ieško džiaugsmo kitur. Manau, tikrasis džiaugsmas ir laimė slypi mumyse“, – kalbėjo filosofiniams gyvenimo apmąstymams krintančių žvaigždžių nuteikta Lina.

Renatas meteorų lietų su draugais stebėjo Vilniuje.

„Iš pradžių svarstėme, kad greičiausiai nieko nesimatys. Tačiau vėlai vakare, apie 23 val., su kavos puodeliais išsiruošėme į užmiestį, į draugo sodybą. Išskleidę kėdes, įsisupę į pledus, pakėlėme akis į dangų ir likome nustebę, kaip viskas gerai matyti”, – pasakojo Renatas.

Aleksotiškis Audrius pasakojo, kad, siekdamas išvengti miesto šviesų, greitkeliu „Via Baltica“ važiavo link Marijampolės.

„Apie 20 km nuo Kauno išsukome iš magistralės į ramų kaimo žvyrkelį. Mano septynmetė dukra pareiškė, kad niekur nevažiuos, kol nepamatys 20 meteorų. Stebėjome dangų gulėdami ant automobilio variklio gaubto“, – romantišką akimirką prisiminė Audrius.

„Su dukra prisipūtėme čiužinį, išsinešėme antklodes, pagalves, daug karštos arbatos, nusiteikėme smagiai pasisėdėti. Stebėjome dangų. Buvo įspūdinga. Viskas baigėsi tuo, kad užmigome“, – juokėsi Inga iš Klaipėdos rajono.

Meteoritų lietų dar galima stebėti artimiausiomis naktimis, tačiau jų šviesa jau silpsta. Po kelių savaičių jie taps dar mažiau pastebimi. Tad, norint dar kartą išvysti tokį ryškų ir gausų žvaigždžių lietų, teks palaukti metus. Tačiau net ir tada, kai šis magiškas reiškinys silpsta, jis atskleidžia tikrą dangaus grožį.