Šiuo metu Kaune studijuoja 42 tūkst. 274 studentai universitetuose ir 11 tūkst. 678 studentai kolegijose, jiems dėsto apie 4 tūkst. dėstytojų. Per paskutinius trejus metus stojančiųjų Kaune ir visoje Lietuvoje skaičius mažėja, prognozuojama, kad kitais metais tas skaičius dar labiau mažės.

Tam įtakos turės moksleiviai, kurie vis dar gyvena nežinomybėje, kokia situacija bus po reformos, be to, labai išaugo skaičius moksleivių, išvažiuojančių studijuoti į užsienį, žinoma, šiuos skaičius lemia ir gimstamumo mažėjimas.

Savivaldybėje surengtoje diskusijoje-aptarime buvo kalbama apie aukštojo mokslo reformos įtaką Kauno regionui.

Daugumos dalyvių nuomonė vienoda, kad nereikia skubėti reformuojant aukštąjį mokslą, jeigu nėra apgalvotos visos pasekmės ir tikėtini rezultatai. Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai pasigedo ilgalaikės strategijos dėl aukštojo mokslo, neaiškaus „krepšelio“ principo; studijų kaina ir paskolų sistema taip pat kelia daug klausimų.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir aukštųjų mokyklų rektoriai, direktoriai, kurių nuomone, labai svarbu išlaikyti pagrindinį principą, kad aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems, kurie nori siekti mokslo aukštumų.

Vieni rektoriai palaikė idėją, kad reikėtų įvesti vieną bendrą mokestį studentams (pvz.: 500-700 Lt/už semestrą), kiti galvojo, kad reikia atsisakyti „krepšelio“ principo, buvo išsakytos mintys, kaip didinti miesto patrauklumą jaunimui, vykdyti nuoseklią politiką, išlaikant abiturientus mieste.