Su vėžiu mažasis Adas kovoja trejus metus: visos gydymo galimybės – jau išsemtos

Marijampoliečių šeima papasakojo, kokių išbandymų jiems pažėrė likimas. Atšventus pirmąjį sūnaus Ado gimtadienį, prasidėjo nesustabdomas chemoterapijų ir operacijų maratonas. Kadangi dabar jau ketverių su puse metų amžiaus vaikas ne vieną kartą atkrito, o gydytojai jau nebežino, ko griebtis, šeima prašo geradarių pagalbos tam, kad sūnui galėtų padovanoti laimingos vaikystės akimirkas.

Sparčiai augantis vėžys

Su portalo kauno.diena.lt skaitytojais marijampolietė Vaida pasidalijo jautria savo šeimos istorija. Viskas prasidėjo 2016-aisiais, kai šeima atšventė sūnaus pirmąjį gimtadienį. Nepraėjus nei mėnesiui, jaukius namus pakeitė nesibaigiantys vizitai pas gydytojus, mat sūnelio kūne buvo aptiktas ypač staigiai didėjantis darinys.

„Spalio pradžioje atšventėme pirmąjį gimtadienį, lapkričio 1-ąją jis vienai dienai sukarščiavo, nebuvo nei slogos, nieko, kitą dieną aukštos temperatūros jau nebuvo. Vaikas nuo pat mažens buvo ramus ir valgus, gerai miegojo, nieko net neįtarėme. Lapkričio viduryje kreipėmės į gydytojus, nes dedant sauskelnes pastebėjome darinį po šonkauliais. Iš pradžių galvojome, kad kepenys, tačiau po savaitės jau akivaizdžiai matėsi, kad ten yra kažkas negero. Tuomet vaikui darėsi sunkiau atsistoti nuo žemės. Paaiškėjo, kad auglys toks didelis, jog vidaus organus buvo gerokai prastumdęs. Gydytojai sakė, kad tokio tipo augliai vaikams auga labai sparčiai“, – apie tai, kaip viskas prasidėjo pasakojo vaikelio mama.

Ji prisiminė, kad jau 2016-ųjų lapkričio 22-ąją su mažuoju Adu atsigulė į onkologijos skyrių. Tuomet gydytojai spėjo, kad gali būti inkstų vėžys. Kas savaitę buvo taikomas chemoterapijos kursas tam, kad darinys sumažėtų. Jį ištyrus paaiškėjo, kad vaikui – nefoblastoma, t.y. trečios stadijos inkstų vėžys. Tačiau per ypač trumpą laiką auglys labai sparčiai bujojo. Po operacijos net gydytojai buvo nustebę, kad darinys toks didelis.

„Po operacijos paaiškėjo, kad buvo maždaug 14 cm auglys. Kaip sakė gydytojai, jis jau buvo peraugęs visą savo kapsulę. Toje vietoje jau nebuvo inksto“, – apie ypač didelį vėžį, rastą sūnelio organizme, pasakojo marijampolietė.

Mažasis Adas/Asmeninio archyvo nuotr.

Gydymo maratonas

Nors gydytojams pasisekė pašalinti didelį auglį, tačiau istorija čia tik prasideda. Vaikui teko dar ne kartą lankytis pas gydytojus, alinti organizmą stipriais vaistais, nes liga persimetė ir į kitus vidaus organus.

„Po operacijos pilvo srityje buvo atliekama radioterapija, gavome du chemoterapijos vaistus ir kai praėjome dalį gydymo, gydytojai padarė tyrimus ir vėl inkstuose aptiko kelių centimetrų darinių. Tuomet pasimatė, kad jau kažkas yra ir plaučiuose, darosi nauji židinukai. Padarius papildomą plaučių tyrimą, buvo nustatyta, kad juose yra daugybiniai metastazių išplitimai. Gydytojai nurodė, kad jų visų neįmanoma išoperuoti, nes jų ten labai daug. Tada pakeitė gydymą“, – apie tolimesnę ligos eigą pasakojo Vaida.

Pasak moters, po mėnesio Adas turėjo dar vieną operaciją, kurios metu buvo pašalinti du darinukai. Juos ištyrus buvo nustatyta, jog į visą gydymą sureagavo limfmazgiai, tad pavojus atrodė lyg ir nebegresia, tačiau plaučiuose dariniai vis tiek plito.

„Iš pradžių Adas susirgo inkstų vėžiu, po to buvo atkritimas, pakeisti vaistai, tada sekė maždaug metai remisijos, tada vėl plaučiuose padidėjo židinių, tada vėl buvo skirta chemoterapija, bet po jos gydytojai rado plaučiuose padvigubėjusį židinį. Tada buvo paskirtas dar vienas gydymo kursas, tačiau galiausiai cistos plaučiuose išaugo iki kelių centimetrų darinio. Gydytojai to nesitikėjo, nes stebint plaučiuose likusius darinius, jie atrodė normaliai ir nebuvo galima nuspėti, kad cista taip išaugs. Mes ir genetinius tyrimus darėme, tačiau neradome, kad būtų koks paveldėjimas ar genetinis sutrikimas“, – beveik keturių metų ligos eigą pabandė sudėlioti mažylio mama.

Nebežino, kaip padėti

Kai tiek daug dalykų padaryta, žmonės nenori prarasti vilties, tačiau iš gydytojų sulaukė nemalonios žinios, kad Adui buvo pritaikytas visas įmanomas gydymas, jis gavo didžiausią leistiną chemoterapijos dozę, tad nelabai aišku, kuo dar galima padėti.

Tai panašu į kovą su vėjo malūnais.

„Tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Nepraeina nei metai ir vėl būna randa kokį padidėjimą. Po tos didžiausios cistos šalinimo, mes nebegauname gydymo, nes pagal protokolą, gydymas jau baigtas. Gydytojai aiškino, kad kiekviena liga gydoma pagal tos ligos protokolą. Kadangi Adas atrito jau tris kartus, gavo aštuonių rūšių chemoterapijos vaistus, yra švitinti visi plaučiai ir dabar, nors nuo paskutinio švitinimo praėjo maždaug metai, dar kartą to daryti gydytojai nerekomenduoja, nes gali plaučius sukepinti, tada prasidės dusimas. Kitaip tariant, mano vaikas jau yra gavęs dozę, kuri yra galima, daugiau jis gali neatlaikyti“, – apie tai, jog kol kas medicinos rankos surištos pasakojo Vaida.

Marijampolietė tikino, kad pasiduoti vis tiek neketina. Kadangi per chemoterapijos kursus buvo nualinta vaiko imuninė sistema, ji papildomai kreipėsi į homeopatus.

Mažasis Adas/Asmeninio archyvo nuotr.

„Stengiamės išbandyti viską, ką galime. Žinote, per visą gydymą vaikas negavo vitaminų, kažkokių papildomų vaistų, per tą ligą ir dviejų skiepų jis neturi, tai ir į darželį negaliu jo vesti, nes viskas gali laisvai prikibti. Tai norisi dabar jo organizmui bent kažkiek padėti“, – sakė Ado mama.

Nori padovanoti vaikystę

Šiuo metu Adas laikosi gana neblogai, turi energijos, trokšta pažinti pasaulį. Tačiau ne vienerius metus tebesitęsiantis ligos maratonas jo tėveliams nemažai kainavo ne tik nervų, bet ir pinigų. Šeima kreipėsi į geros valios žmones ir paprašė padėti tam, kad vaikas galėtų turėti laimingą vaikystę ir išsipildytų jo svajonės.

Kaip tikino Vaida, kol kas šeima gyvena šia diena, tačiau dienos ritmą paprastai diktuoja Adas, mat prie jo taikomas ir maistas, ir veikla. Jei vaikas jaučiasi geriau, tada šeima renkasi kiek aktyvesnį poilsį, išvažiuoja pavažinėti dviračiais.

Be to, šeimoje auga ir vyresnė mergaitė. Jai taip pat stinga dėmesio, tačiau ji supranta, kad broliukas serga ir jam reikia padėti. Kaip pasakojo mama, dukra svajoja, kad Adas pasveiktų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Moteris tikino, kad planuoja kelioms dienoms vaikus nuvežti prie jūros, aplankyti delfinariumą. Tačiau kol kas nėra galimybių pajūryje praleisti savaitę, pinigų užtenka vos kelioms dienoms.

„Mes nežinome, kas bus po savaitės ar po mėnesio. Rugpjūčio pradžioje vėl laukia tyrimai, gali būti dar viena operacija. Esame nežinioje, bet vis tiek tikimės geriausio“, – pridūrė mama.

Ji tikino, kad gydymas ligoninėje šeimai nekainuoja, nes viską apmoka Valstybinės ligonių kasos, tačiau nemažai pinigų reikia transportui ir keliavimui iki pačios ligoninės. Norisi ir vaikus palepinti, o Adui ir drabužius taikyti, kad kokia alergija neužpultų, maistas taip pat ne visas tinka, tad reikia rinktis iš tam tikrų dalykų, todėl kiti šeimos poreikiai yra ribojami.


Nelikite abejingi ir prisidėkite prie laimingos Ado vaikystės kūrimo. Tai galite padaryti pavedimo būdu:

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

A/s LT77 7300 0101 4079 5625 („Swedbank“)

Pavedimo paskirtis: parama Adukui



NAUJAUSI KOMENTARAI

Glodija Trum

Glodija Trum portretas
Ado mama,jei skaitysit komentarus,susiraski mane fb.Noriu asmeniskai pabendraut

To Aiste

To Aiste portretas
Asmenines sask.nr.nurodyti negalima, nes gautos lesos bus apmokestintos.

kembrikas

kembrikas portretas
Pinigu yra tik valdziazmogiam.po velniais ,kur nemokamas gydymas/?Kas per valstybele vaikams pinigu nera apsurdas.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių