Į Sukilėlių pr. sovietmečiu pavirtusi gatvelė ilgai Kauno žemėlapyje neturėjo nė savo vardo. Nuo savo užuomazgos ji matė visko: besikeičiančių režimų, karo aukų ir net mergaičių, čia ateinančių atsisveikinti su savo auksinėmis žuvelėmis.

Išskirtinė vieta

Sukilėlių pr. likimas lėmė atsirasti ypatingoje vietoje – visai šalia VII forto gynybinės sienos. Nuo pat pastatymo XIX a. pabaigos karinis įtvirtinimas buvo laikomas paslaptyje – arba buvo uždaras karinis objektas, arba vieta, į kurią joks mirtingasis nenorėtų įžengti – pirmoji Kaune koncentracijos stovykla.

Tik 2011 m. duris lankytojams atvėręs VII fortas atskleidžia ir visas savo paslaptis. Jo vadovas karo istorijos tyrinėtojas Vladimiras Orlovas forte yra sukaupęs įvairių daiktų, unikalių nuotraukų ir istorinių dokumentų, kurie dabar padeda atkurti įvairius miesto gyvavimo laikotarpius.

Paprašytas suteikti informacijos apie Sukilėlių pr. atsiradimą, V.Orlovas vieną po kito traukia Kauno žemėlapius. 1894 m. dokumente akivaizdžiai matyti dvi fortą supančios gatvės – Algirdo ir Archyvo, bet daugiau jokių gatvelių nepažymėta.

Anot jo, numanyti, kad atsiranda gatvė galima iš 1916 m. darytos pirmosios VII forto nuotraukos. "Matome tvarkingą fortą, stovinčią sargybą, senąjį kelią, o šioje vietoje, kur pasodinti medžiai bei matomas forto sienos fragmentas, už jos, galima sakyti, jau kažkas atsiranda", – rodo nuotrauką V.Orlovas.

Naudojo medikai

Atsiranda ne rimtas prospektas, o keliukas, akivaizdus kitoje 1938 m. Lietuvos karo aviacijos padarytoje nuotraukoje, kuri buvo naudojama žemėlapiui sudaryti. Joje matyti ne tik VII fortas, kuriame tuo metu buvo įsikūręs Centralinis valstybės archyvas, bet ir ką tik baigtos statyti Kauno klinikos ir iki šių dienų neišlikęs Šv.Luko ligoninės pastatas.
"Tai buvo turbūt pirmas objektas, kuris paskatino kurtis būsimą Sukilėlių pr. Apie ligoninę yra labai mažai informacijos, bet kažkokių sąsajų su fortu ji turėjo. 1930 m. archyvas vienas savo erdves kareivinėse naudojo dokumentams saugoti, o kitas nuomojo ar duodavo tam, kam reikėjo. Nėra jokių rašytinių šaltinių, tačiau forte randame daug medicininės paskirties atliekų ir daiktų", – pasakojo V.Orlovas.

Tarp Kauno klinikų iš vienos pusės ir Šv.Luko ligoninės iš kitos einanti gatvelė buvo nubrėžta forto sienos. Niekur kitur jai nebuvo galimybės nusidriekti. Anot V.Orlovo, maždaug 500 m palei sieną einanti važiuojamoji dalis tebuvo negrįstas vieškelis, kuriuo daugiausia naudojosi medicinos personalas, o vėliau ir gyventojai, įsikūrę gyvenvietėje aplink klinikas.

Kūrėsi aplink Kauno klinikas

"Žlugus tvirtovei nustojo galioti griežti statybų apribojimai, labiausiai susiję su strategiškai svarbiais rajonais. Nuo tada miestas pradėjo labai aktyviai augti aplink Savanorių pr. Naujamiestis iš dalies jau buvo apstatytas, tačiau jis buvo brangus malonumas. O šis laukas – prie kelio į Vilnių, visai netoli miesto ir pigus – tapo patraukli vieta statyboms", – pasak V.Orlovo, maždaug nuo 1939 m. prasidėjo itin intensyvus apgyvendinimas, nes pradėjo veikti Kauno klinikos.

Gydytojai, gavę darbus mieste, pirko sklypus ir statėsi namus arba nuomojosi juos iš verslininkų. Iki šiol rajonas aplink klinikas apstatytas individualiais namais – dalis jų mena tarpukarį, kiti – sovietmečio statiniai.

V.Orlovas minėjo vieną 1941 m. šiame rajone pastatytą namą. Namo kaimynė pasakojusi, kaip jis buvo pastatytas. Stomatologu dirbęs namo savininkas kartą nuėjo į tuo metu forte veikiančią koncentracijos stovyklą ir paklausė bataliono karių, ką jie daro su auksiniais dantimis. Šie atsakė, kad nieko, nes tai juk lavonai ir kraujas. "Jums tai kraujas, o man tai darbas", – pasakė stomatologas ir susitarė, kad išims dantis ir pasidalys su kariais.

Netapo strateginis

"Galima daryti prielaidą, kad nuo Kauno klinikų darbo pradžios prasitęsė ir pats Sukilėlių pr. Jei užstatoma, tai ir gatvė tęsiama toliau", – pasak V.Orlovo, prospektas išplatėjo ir pailgėjo sovietmečiu. Tuomet ir buvo pavadintas Gvardiečių pr.

Asfaltu Sukilėlių pr. taip pat pasidengė tik sovietmečiu. Rusijos imperijos laikais buvo manoma, kad asfaltas keliams yra visiškai netinkamas, nes neatsparus oro permainoms, dėl to pirmiausia naudotas vidinėms grindų dangoms. Pasak V.Orlovo, pirmasis Kaune asfalto pavyzdys kaip tik ir yra išlikęs VII forte, kurio viena patalpų turi tokias grindis.
Kodėl ši nedidelė gatvelė, einanti pro strategiškai svarbų objektą, gan ilgai buvo nereikšminga? V.Orlovas aiškina, kad strateginė gatvė buvo Tvirtovės al.: "Tokie vadinamieji rokadiniai keliai reikalingi ginkluotei ar kariuomenei pergabenti, manevrams organizuoti palei fronto ruožą. Ir toks kelias būtinai turi eiti lygiagrečiai frontui, o ne palei patį frontą, nes paprastai pas priešą nevažiuojama."

Veisiasi auksinės žuvelės

Užlipus ant kairio fronto sparno atsiveria ir minėtoji pirmoji Sukilėlių pr. atkarpa. Griovyje šiapus forto teka upelis. "Ne, tikroji upė toliau – už maždaug 400 m teka Neris. O čia – prastas drenažas", – juokėsi forto šeimininkas.

Nors ir ne upelis, bet savo paslaptį turi. V.Orlovas pasakojo, kad čia galima sužvejoti auksinę žuvelę. Jos, tiesa, pavirtusios didžiuliais karosais ir susilaukusios gausybės atžalų, čia atkeliavo tiesiai iš akvariumų.

"Paslaptis yra labai banali. Kai kokiai nors mergytei nusibosta jos akvariumo žuvytė, o išmesti gaila, tai ateina čia ir paleidžia. Kadangi auksinė žuvelė tėra karosas, tai jos čia ir dauginasi. Žuvelės dydis priklauso nuo akvariumo, o kadangi čia akvariumas didelis, jos ir užauga", – tai ne vienintelė upelio ypatybė.

Anot V.Orlovo, sovietmečiu čia buvo išpilta tiek tepalų, kad vanduo net žiemą neužšąla, bet žuvys išgyvena. Kaip tikros miestietės prisitaiko prie bet kokio vandens užterštumo ir bet kokių gyvenimo sąlygų.

Komentaras

Urbanistas Alvydas Pranas Steponavičius

Ši Žaliakalnio dalis man dvigubai ypatinga. Pirmiausia kaip architektui urbanistui, planavusiam netolimus objektus, bet svarbiausia kaip jos gyventojui, jau aštuntą dešimtmetį besižavintį pro langą Neries panoramomis prie Kauno klinikų.

1940 m. pastačius klinikų ansamblį (pagal konkursinį prancūzo Urbaino Cassano 1936 m. projektą) buvo galvojama apie rimtesnius rajono transporto ryšius su miestu. Sutrukdė karas, vėliau sovietmečio stagnacija. Tik praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, įsibėgėjus naujųjų mikrorajonų statyboms, ši miesto dalis buvo pertvarkyta. Kalnicų ir Eigulių kaimus su miestu ir Kleboniškiu jungusios molingos gatvelės virto Kalniečių g. ir Sukilėlių pr. Jų trasos jau seniai buvo numatytos P.Janulio ir J.Daniulaičio 1960, 1971 m. Kauno bendruosiuose planuose. Sudėtingiausia Sukilėlių pr. dalis buvo tarp VII forto ir Tvirtovės al. viaduko.

Teko griauti žymių žmonių gyvenamuosius namus. Nukentėjo dailininko profesoriaus V.Palio, išauginusio tris architektus: Vaidotą, Rimvydą ir Rūtą namas, Restauratorių sąjungos pirmininko J.Glemžos gimtinė, architekto R.Lajaus tėviškė. Gaila ir VII forto aptarnavimo gatvelės, vingiavusios link Neries, apsodintos milžiniškomis tuopomis. Vadinamojo uošvės liežuvio, kuriuo per Kauno ralio čempionatus praskriedavo Kastyčio Girdausko monstras. Prie šios vertybės sunaikinimo esu prisidėjęs ruošdamas Varnių tilto architektūrinį projektą. Tokią kainą miestai dažnai moka už naujas, būtinąsias vertybes. Eiguliškiai dabar turi puikų susisiekimą su Centru, Vilijampole, Šilainiais.

Sukilėlio pr. įžymybėmis laikau du puikiai besikalbančius statinius – VII fortą ir P.Janulio dukros architektės Gražinos su kolegomis suprojektuotą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultetą su mokomąja vaistine. Tai negadina Kauno klinikų ansamblio, atvirkščiai, rodo modernią jo ateitį.