"Nuostabaus grožio paminklas, kurį būtina atkurti", – Aleksoto senosiose kapinėse stovėdama prie besunykstančios "Pietos" Lietuvos kariuomenės savanoriams sakė Kultūros paveldo departamento Restauravimo tarybos pirmininkė Dalia Krūminienė.

Netvarka bado akis

Į Aleksoto senąsias kapines iš Vilniaus atvykę Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai vakar stebėjosi, kad tokioje vietoje esančios kapinės gali būti taip apleistos – išvirtę seni paminklai ir kryžiai, išsiklaipiusios tvorelės, krūmynai.

"Akivaizdu, kad čia ir daugiau paminklų buvo statyta tuo laikotarpiu, gal ir kovotojams už Lietuvos laisvę. Tikiuosi, kad, pajudinus pirmuosius ledus, darbus galėsime tęsti ir toliau. Ne tiek daug Lietuvoje yra paminklų kovotojams už Lietuvos laisvę, Lietuvos kariuomenės savanoriams. Jie visi turi būti sutvarkyti", – eidama per kapines kalbėjo D.Krūminienė.

Anot jos, pirmas darbas – pradėti procedūras, kad 1927 m. atidengta "Pieta" (skulptorius Antanas Aleksandravičius), skirta pagerbti Lietuvos kariuomenės savanoriams, žuvusiems 1920 m. vaduojant bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą, būtų įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Tai iki šiol nebuvo padaryta.

Paskata – valstybės jubiliejus

"Kol paminklo nėra šiame registre, mūsų rankos surištos. Kai išspręsime šį klausimą, bus galima rūpintis projektu, finansavimu ir kitais dalykais. Jau laikas galvoti apie valstybės 100-metį 2018 m. Tai puiki proga pasirūpinti paminklais kovotojams už laisvę", – įsitikinusi KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė D.Krūminienė.

Pasak jos, "Pietos" modelis buvo pagamintas 1925 m., o iškilmingas istorinės kompozicijos ant raudonų plytų mūro postamento atidengimas surengtas 1927 m., dalyvaujant daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Istorikai skelbia, kad iškilmėse dalyvavo kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, plk. Povilas Plechavičius, ats. plk. ltn. Julius Čaplikas.

"Tai nėra savanorių palaidojimo vieta. Paminklas buvo pastatytas kaip simbolis, pagarbos ženklas", – patikslino KPS specialistė. Ji atkreipė dėmesį, kad "Pieta" buvo padaryta iš laikui ir atmosferos poveikiui neatsparios terakotos – vieną kartą degto molio, nes greičiausiai ateityje planuota kurti paminklą iš patvaresnės medžiagos.

Atkuriant paminklą bus svarstoma, kokią patvarią medžiagą geriausia parinkti, kad šis simbolis būtų ilgaamžis.

Tikisi kauniečių pagalbos

D.Krūminienė tikisi, kad atkurti "Pietą" nebus sudėtinga, nes yra išlikusi ikonografinė medžiaga. Tiesa, kol kas nėra surastos visos ant paminklo buvusiose plokštėse tuomet įamžintos karių savanorių pavardės – iš aštuonių yra žinomos tik trys.

"Kreipsimės į Aleksoto bažnyčią, kurios archyvuose gali būti duomenų apie šį paminklą, nes, kiek žinoma, vienas iš paminklo pastatymo iniciatorių buvo tuometis šios bažnyčios klebonas", – užsiminė D.Krūminienė.

Paveldosaugininkai neabejoja, kad ir senieji Aleksoto gyventojai ar kiti kauniečiai gali turėti šio paminklo fotografijų ar kokių nors su šio paminklo pastatymu susijusių dokumentų. "Labai prašytume žmonių pasidalyti informacija ir padėti atkurti istorinį paminklą. Turimą medžiagą galima pateikti KPD Kauno teritorinio padalinio specialistams Rotušės a. 29, Kaune", – ragino D.Krūminienė.

KPD specialistai taip pat apžiūrėjo Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus pr., Karių kapų parke (buv. Vilijos) esantį paminklą "Garbė žuvusiems dėl Tėvynės". Anot D.Krūminienės, šio paminklo atkūrimo ketina imtis Kauno miesto savivaldybė.

Šiame parke palaidota daugiau kaip 100 savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1919–1920 m.

Aleksoto kapinės

Aleksoto kapinės įkurtos 1880 m. Veikė iki 1970 m. Ant granitinio akmens gerokai išblukęs įrašas liudija: "Senosios Aleksoto kapinės. Kultūros ir istorijos paminklas". Valdyti ir naudoti patikėjimo teise šių kapinių statiniai perduoti Kauno miesto savivaldybės įmonei "Kapinių priežiūra".

Kapinėse yra išlikę kultūros vertybių, kurių dalis – sunykę ar sudaužyti antkapiniai paminklai, kryžiai, tvorelės. Tarp jų – ir "Pieta".

Pieta – tai skausmingoji Dievo Motina, vaizduojama su septyniais į širdį įsmeigtais kardais, simbolizuojančiais septynis skausmus, ant kelių laikanti Nukryžiuotąjį. Dievo Motinos veide išreikštas begalinis liūdesys.