- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiomis dienomis pažymimos Rusijos imperijoje (Lebiodkoje) gimusio profesoriaus Tado Ivanausko, ryžtingai pasukusio lietuvybės link, mokslininko, gamtininko, vieno iš Šaulių sąjungos kūrėjo, 135-osios gimimo metinės.
Varšuvos gimnazijos pėdsakas
T.Ivanauskas – ne tik mokslininkas, gamtininkas, bet ir laisva valia tapęs aktyviu Lietuvos piliečiu. Jei apie jo mokslinę veiklą Lietuvoje yra gerai žinoma, apie patriotinę – menkai. Ypač apie jo dalyvavimą Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veikloje. Anot šios sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus, šauliškos T.Ivanausko savybės pradėjo ryškėti Varšuvos gimnazijoje, kur jis mokėsi su lenkais (nei gudų, nei lietuvių ten nebuvo). Bendramoksliai jį pravardžiavo, tyčiojosi iš Musteikos (Varėnos r.) atvažiavusio gimnazisto tarmės – lenkišo-gudiško-lietuviško žargono.
Nuolat šitaip skaudinamas T.Ivanauskas tapo įžūliu, neklusniu mokiniu, kuris buvo už tai išmestas iš gimnazijos su vilko bilietu. Laimė, tuo metu Peterburge gyvenęs ir aukštas pareigas užėmęs jo tėvas pasirūpino, kad sūnus baigtų Peterburgo 10-ąją berniukų gimnaziją. Po studijų Sorbonos universitete, T.Ivanauskas dar studijavo Peterburgo universitete, tačiau dirbti jame negalėjo, nes dalyvavo pogrindinės lietuvių studentų organizacijos veikloje. Tada jis organizavo mokslo priemonių laboratoriją-dirbtuvę, kurią bolševikai nacionalizavo 1917 m.
Vešlūs lietuvybės daigai
"Po Vasario 16-osios akto paskelbimo, 1918 m. gegužės mėnesį, T.Ivanauskas, kaip Lietuvos Vyriausiosios Tarybos Rusijoje delegacijos narys, atvyko į Lietuvą. Matydamas sunkią padėtį švietimo srityje, jis Musteikoje įsteigė ir pats mokytojavo pirmoje toje vietoje privačioje lietuviškoje mokykloje, kurioje nemokamai mokė aplinkinių miestelių ir kaimų vaikus", – pasakojo S.Ignatavičius.
1919 m. birželio pabaigoje, kai Lietuvą puolė bolševikai, lenkai, artėjo bermontininkai, T.Ivanauskas aktyviai įsijungė į Vlado Putvinskio, Mato Šalčiaus, Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Žukausko-Vienuolio, Balio Sruogos, Fausto Kiršos ir kitų Lietuvos inteligentų patriotų steigiamos Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklą", – teigė S.Ignatavičius.
Pavojingas lenkų POW
Tapęs vienu iš LŠS kūrėjų, T.Ivanauskas drauge su kitais šios organizacijos iniciatoriais Kaune, Vytauto kalno aikštelėje, lankė rikiuotės ir naudojimosi ginklais užsiėmimus, kuriems vadovavo Jonas Sutkus, vėliau tapęs brigados generolu, ir būsimas brg. gen. Kazys Musteikis, vėliau tapęs paskutiniu tarpukario Lietuvos krašto apsaugos ministru.
T.Ivanauskas važinėjo po Lietuvą, kviesdamas žmones stoti į organizaciją, būrė šaulių-partizanų būrius kovai su bolševikais, lenkais, o vėliau – su bermontininkais, platino patriotinius atsišaukimus, aktyviai veikė sužlugdant lenkų karinės POW (Polska organizacija vojskova) organizacijos Lietuvoje rengtą perversmą.
"Pažymėtina, kad šio sąmokslo organizatoriai buvo sudarę jiems palankių ir pavojingų asmenų sąrašus. Į pastaruosius pateko šauliai – partizanai Vladas Pūtvis, Petras Leonas, Antanas Žmuidzinavičius, Tadas Ivanauskas ir kt. Jei sąmokslas būtų pavykęs, T.Ivanausko likimas būtų nežinia koks", – tvirtino S.Ignatavičius.
Stulbino savo aktyvumu
1919 m. vasarą T.Ivanauskas drauge su kitais bendraminčiais parengė pagrindinius teisinius LŠS dokumentus, buvo išrinktas į šios sąjungos Centro valdybą, svarbiais sąjungai klausimais buvo susitikęs su anuomečiu krašto apsaugos ministru Antanu Merkiu ir kariuomenės vadu Silvestru Žukausku.
"Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, profesorius vėl rimčiau įniko į mokslinį darbą, tačiau dalyvavo ir šaulių organizuojamuose renginiuose, daugybės kitų visuomeninių organizacijų veikloje", – teigė pašnekovas.
1940 m. sovietiniai okupantai neskyrė didelio dėmesio gamtininkui, tačiau antros okupacijos metu jis su žmona Honorata vos išvengė tremties. Vėliau sovietų valdžia vis dėlto įvertino jo nuopelnus mokslo srityje, tačiau sunkiai galėjo pamiršti profesoriaus visuomeninę patriotinę veiklą tarpukario Lietuvoje, jo atsisakymą propaguoti absurdišką sovietinio biologo Trofimo Lysenkos mokslinę teoriją, studentijos sveikinimus Kalėdų ir Velykų švenčių progomis.
Įvairiapusė veikla
T.Ivanausko tėvas Leonardas buvo išsilavinęs žmogus, Dmitrijaus Mendelejevo bendradarbis; Tado brolis Ježis – Lenkijos visuomenės veikėjas, ministras; brolis Vaclavas – Baltarusijos švietimo ministras, Minsko burmistras; brolis Stanislovas – Vilniaus advokatas. Tadas turėjo ir seserį Heleną.
T.Ivanauskas mirė 1970 m. birželio 1 d., palaidotas Tabariškių kapinaitėse (netoli jo namų Obelynėje). Antkapinis akmuo pastatytas pagal architektų brolių Nasvyčių projektą.
T.Ivanausko žmona Honorata Paškauskaitė buvo viena iš šaulių moterų vadovių, šauliškų vaikų aikštelių steigėja, Koordinacinės šaulių moterų tarybos narė.
1919 m. kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį (su Zoologijos muziejumi) ir jai vadovavo.
1921–1939 m. "Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos" įkūrėjas ir pirmininkas.
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – "Lietuvos paukščiai" (3 knygos), 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose.
1927–1938 m. redagavo žurnalą "Medžiotojas".
1923 m. kartu su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą. Su žmona Honorata organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną ir Medžių sodinimo šventes, kurių metu buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai.
1920 m. kartu su kitais įkūrė Kaune Aukštuosius kursus ir Lietuvos universitetą.
1929 m. suorganizavo pirmąją kailinių žvėrelių augintojų akcinę bendrovę ir įkūrė kailinių žvėrelių fermą Obelynėje, netoli Kauno.
1929 m. Ventės rage (Šilutės rajonas) įkūrė ornitologijos stotį, 1937 m. su kitais kolegomis – Žuvinto rezervatą, o 1938 m. – Kauno zoologijos sodą.
1922 m. T.Ivanauskas tapo profesoriumi, 1940 m. – gamtos mokslų daktaru, 1941 m. – Lietuvos MA tikruoju nariu, 1945 m. – Lietuvos nusipelniusiu mokslo veikėju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas22
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?65
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...