Įtemptas laikas

Kalbos apie ketvirtąją koronaviruso pandemijos bangą ir galimus apribojimus netyla. Sveikatos apsaugos ministerija dėlioja bent kelis galimus nenumaldomai artėjančio rudens scenarijus, o verslas tikina, kad dar vieno uždarymo neišgyventų. O kaip teatrai? Gegužę atvėrę duris lankytojams, vasarą tradiciškai jas uždarė, todėl kultūros injekcija dvasinio peno ištroškusiems žmonėms buvo labai skurdi, o teatralai ir vėl liko be darbo.

"Kaip gyvename dabar? Intensyviai", – dar prieš gerą pusvalandį negalėjusi kalbėti, nes turėjo interesantą, Kauno valstybinio lėlių teatro vadovė Rasa Bartninkaitė paliudijo, kad dabar – įtemptas laikas.

Lėlininkai užtikrino, kad, besibaigiant vasarai, naujojo sezono atidarymo šventė tikrai įvyks. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Šiuo metu, anot jos, vyksta spektaklio suaugusiesiems pagal B.Sruogos kūrinį "Dievų miškas" repeticijų procesas. Kūrybinė grupė ruošiasi būsimai premjerai, kuri numatyta jau rugpjūčio 21 d.

"Pasirinkome netradicinę erdvę – peržengėme teatro ribas. Ieškome naujų formų ir esame nusiteikę labai kūrybingai", – nespėjusi išgirsti klausimo apie ištikimiausius mažuosius žiūrovus, R.Bartninkaitė patikino, kad paskutinį vasaros savaitgalį lydės ilgametė tradicija – teatro sezono atidarymas. Jo metu Kauno valstybinio lėlių teatro teritorijoje turėtų iškilti pasakų miestas, į kurį mielai užsuka ne tik vaikai, bet ir vaikystę norintys prisiminti suaugusieji. Jei tik epidemiologinė situacija leis, lėlininkai planuoja parodyti dar karantino metu vaikams sukurtą spektaklį-žaidimą "Kauno žvėris".

"Šventės tikrai neatsisakysime. Ji vyks!" – teatro vadovė neabejojo, kad šios žinios laukė dauguma.

Nors teatro durys buvo užvertos, mes dirbome. Repetavome saugodamiesi, tik žiūrovų nepriėmėme. Bet gyvo kontakto labai pasiilgome.

Saugiausia įstaiga

Kaip teigė R.Bartninkaitė, naujojo sezono kūrybiniai planai bus įgyvendinti, nesvarbu, prie atvirų ar uždarų durų. Per pastaruosius metus įgiję patirties, teatralai esą pasiruošę bet kokiems iššūkiams, tiesa, tikisi geriausio – gyvo kontakto, o ne virtualiųjų susitikimų kompiuterių ekranuose.

"Pirmasis šio sezono spektaklis vaikams – apie Baroną Miunhauzeną. Čia turėtų debiutuoti jauna režisierė, Eimunto Nekrošiaus mokinė Milda Mičiulytė. Ji subūrė šaunią komandą – scenografę Juliją Skuratovą, jauną kompozitorių Andrių Šiurį. Manau, bus šaunus pastatymas, – jo premjera, anot teatro vadovės, numatyta spalį. – Žinoma, jei matysime, kad reikės ir vėl užverti duris, žiūrėsime, kaip viską parodyti virtualiai. Nors kaip juokais sakome patys – esame saugiausias teatras, nes visada dirbame su kaukėmis."

Antrasis projektas, į kurį dar iki Naujųjų metų bus mestos visos pajėgos – spektaklis pagal žinomo rusų rašytojo ir dramaturgo Antono Čechovo apsakymą "Kaštonė". Žymi dramaturgė Daiva Čepauskaitė parašė fantastišką pjesę, kurios imsis režisierius Arvydas Lebeliūnas. Jam talkins lėlių teatro dailininkas Sergejus Bocullo. Nepamiršti liks ir paaugliai. Jie turėtų išvysti režisieriaus Roko Lažaunyko spektaklį "Aš – Romeo, tu – Džuljeta".

"Planas popieriuje, bet dedame visas pastangas, kad bet kokiu atveju galėtume įgyvendinti tai, ką esame užsibrėžę. Kai ne kaip, tai bus jau trečias pandemijos paliestas sezonas", – geriausio scenarijaus vylėsi R.Bartninkaitė.

Rengia edukacijas

Teatro vadovė prisiminė gegužę, kai, valdžiai uždegus žalią šviesą teatrams, lėlininkai su nerimu laukė lankytojų. Nuogąstavo, kad perpus sumažėjusių vietų žmonės neužims dėl pasikeitusių įpročių ir baimių užsikrėsti. Laimei, spėlionės nepasitvirtino – bilietai į pirmuosius spektaklius buvo iššluoti. Ne mažesnis susidomėjimas buvo ir kalėdinio laikotarpio spektakliais. Supratę, kad pasikviesti vidun mažųjų nepavyks, lėlininkai vaikams pristatė net du šventinius spektaklių įrašus, kuriuos jie galėjo stebėti savo kompiuterių ekranuose.

"Visą tą laiką mes palaikėme kūrybinę dvasią. Įskaitėme pasakas, kad  vaikai jų galėtų klausytis prieš miegą. Kvietėme prisijungti prie edukacinių programų, susipažinti su aktoriais ir lėlėmis. Kolektyvas visą laiką kūrė ir dirbo", – tą patį, pasak R.Bartninkaitės, teatralai daro ir dabar. Nenorėdami nutraukti ryšio su žiūrovais, praėjusiais metais jie rengė edukacinius vasaros užsiėmimus, kuriuos tęsia ir šiemet.

Pasirinkome netradicinę erdvę – peržengėme teatro ribas. Ieškome naujų formų ir esame nusiteikę labai kūrybingai.

"Noriu pasidžiaugti, kad šiandien iki pat rugpjūčio vidurio neturime nė vienos laisvos vietos. Jie žaidžia, mokosi, stebi, kaip kuriamos lėlės, ką daro kostiumų dailininkai. Vaikai išeina laimingi, su ašaromis akyse, – Lėlių teatro vadovė džiaugėsi, kad karantino išbandymas visus padarė stipresnius. – Viskas pasaulyje eina, praeina ir manyti, kad tai nesibaigs, klaidinga. Aš mačiau prasmę orientuoti kolektyvą į mūsų turimą viziją ir nepamiršti kūrybos. Aišku, galima sudėti rankas ir nieko nedaryti, bet galima tai priimti kaip iššūkį, peržengti vidinius ribojimus ir ieškoti naujų išraiškų. Manau, mums tai pavyko."

Ragina skiepytis

Įprastai į darbus kibdavę rugpjūtį, šiemet Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybininkai procesą paankstino – į repeticijų sales grįžo vidurvasarį.

"Paskutinės liepos dienos gamtoje pažymėtos derliaus pradžia. Iki šiol planavome, stygavome, šiek tiek nerimavome dėl pandemijos ir galimų apribojimų, o dabar kimbame į darbus. Po trumpųjų atostogų grįžo darbuotojai ir štai šiandien pirmoji repeticijų diena", – mintis apie galimus rudens scenarijus ir suvaržymus teatro vadovas Egidijus Stancikas vijo šalin, o planu B įvardijo ne virtualiąją erdvę, kurioje per pirmą, antrą ir trečią pandemijos bangas įgijo nemažai patirties, bet vakcinaciją ir žmonių sąmoningumą.

Šiuo metu teatre, anot E.Stanciko, pasiskiepiję daugiau nei 75 proc. darbuotojų. Kiti persirgo arba vakcinacijos atsisakė dėl tam tikrų priežasčių.

E.Stancikas įsitikinęs, jei žmonės suskubs skiepytis, nereikės galvoti apie planus B ar C. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Esu dėkingas visoms skiepijimąsi organizavusioms įstaigoms, nes mes buvome vieni pirmųjų pakviesti skiepytis. Manau, artimiausiu metu dar labiau pakeisime tą procentą, kad drąsiau žiūrėtume į dabartį ir ateitį, – teatro vadovas tikino, kad dar vienas išsiskyrimas su publika būtų sunkiai pakeliamas. – Nors teatro durys buvo užvertos, mes dirbome. Repetavome saugodamiesi, tik žiūrovų nepriėmėme. Bet gyvo kontakto labai pasiilgome."

Žinoma, ne teatras priima tokius sprendimus. Mes tik laukiame nurodymų ir juos vykdome.

Pandeminės skolos

Susitikimas su žiūrovais jau labai greitai – vos po mėnesio, kai teatras ir vėl atvers duris.

Šiuo metu Kaune svečiuojasi kūrybinė komanda iš Vengrijos, kuri drauge su lietuviais dirba prie Henriko Ibseno pjesės "Peras Giuntas". Tuo pat metu kartu su vokiečiais vyksta parengiamieji spektaklio "Fantomas" darbai.

"Didelis spektaklis, daug veikėjų. Režisierius atsirinko ne visus aktorius, todėl tai darys rugsėjį", – E.Stancikas prognozavo, kad minėtas spektaklis bus dovana teatro gimtadieniui, kuris vyks gruodžio viduryje. Karantinui sujaukus planus, liko ne vienas įsipareigojimas žiūrovams –   talentingos Sakartvelo režisierės Nino Maglakelidzės spektaklis pagal šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę "Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį" ar Agniaus Jankevičiaus darbas, kurį, jei niekas nepakiš kojos, teatro gurmanai turėtų išvysti kitų metų pradžioje.

Numatytas dar vienas, į užsieniečius orientuotas projektas, kurį Kauno teatralai vykdys ir pristatys drauge su Latvijos režisieriumi Valteriu Siliu.

"Pjesė būtų sukurta naudojant dirbtinio intelekto programą. Spektaklis vyktų anglų kalba, vaidintų du latviai ir du lietuviai. Vieną savaitę repeticijos vyktų Rygoje, kitą – Kaune. Premjera – panašiu principu. 2022-ųjų sausį – Rygoje ir tą patį savaitgalį pas mus. Įdomu tai, kad spektaklis būtų skirtas Kaune gyvenantiems užsieniečiams, kurie dar nemoka lietuvių kalbos, – išvardijęs darbus, kuriuos išvys teatro svečiai, E.Stancikas priminė, kad vyksta intensyvus pasiruošimas dar ir kitiems metams, kai Kaunas iškels Europos kultūros sostinės vėliavą. – Labai toks sveikas virimas vyksta ištisus metus, ir kai baigsis 2022-ieji, tai dar iš inercijos kurį laiką vibracijos sklis iš mūsų nuo to atsakingo ir didžiulio susitelkimo, didžiulio komandinio darbo ir profesionalumo reikalaujančio laikotarpio."

Tiki Galimybių pasu

Kauno valstybinio muzikinio teatro šeima naujojo sezono metu taip pat žada atiduoti pandemines skolas. Pirmiausia – mažiesiems žiūrovams. Jiems ruošiama kompozitorės Zitos Bružaitės opera "Guliverio kelionės". Rugsėjo pradžioje teatro bičiuliai išvys bendrą lietuvių ir estų projektą, Gioachino Rossini operą "Turkas Italijoje".

"8–9 d. premjera bus parodyta pas mus, o jau 10 d. teatras vyksta į Pernu. Ten parodysime tris spektaklius", – netolimos ateities planais dalijosi teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Grįžus atgal į Kauną, rugsėjo pabaigoje, teatro erdves suvirpins 2020-aisiais turėjęs vykti, bet dėl epidemiologinės situacijos perkeltas 100-mečio koncertas. Jei karantinas vėl nepakiš kojos, gruodį turėtų įvykti ir legendinė "Traviata", kuriai praėjusiais metais nebuvo lemta suskambėti.

Ko teatralai tikisi iš rudens? Žmonių, išsiilgusių operų ir operečių, nes karantinas, kad ir koks piktas jis būtų, noro dalyvauti kultūros renginiuose nesumažino.

B.Želvys mano, kad Galimybių pasas žiūrovams leistų jaustis saugesniems. (Vilmanto Ruapelio nuotr.)

"Kol kas nenorime galvoti apie planus B, C ar D, nes tada reikės viską užkalti. Žinoma, čia jau toks sarkazmas skamba mano lūpose… – B.Želvys neabejojo, kad artėjančio rudens baimes galėtų nuslopinti žmonių susitelkimas ir Galimybių pasas. – Galbūt žiūrovai jaustųsi drąsiau, saugiau, užtikrinčiau. Žinoma, ne teatras priima tokius sprendimus. Mes tik laukiame nurodymų ir juos vykdome."