Daug žadanti pradžia
Kaip jau rašyta, pasibaigus pretendentų sąrašo sudarymo laikui, buvo užsiregistravę penki kandidatai: kaip ir tikėtasi, buvęs šio teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, kurio kadencija baigėsi balandžio 11-ąją, tačiau jis turi teisę kandidatuoti į šias pareigas ir antrai penkerių metų kadencijai, trys šio teismo Kauno rūmų teisėjai – Vaidotas Granickas ir Giedrė Jakštienė, nagrinėjantys civilines bylas, bei baudžiamųjų bylų teisėja Sigita Meškauskienė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, 2024-ųjų gruodį baigusi dvi vadovavimo Vilniaus regiono apylinkės teismui kadencijas, po kurių vėl galima kandidatuoti į tas pačias pareigas, tik praėjus ne mažiau kaip penkeriems metams.
Tačiau portalui kauno.diena.lt paskelbus, kas dalyvauja šioje atrankoje, paaiškėjo, kad savo kandidatūrą jau atsiėmė G. Jakštienė, kuri yra Teisėjų garbės teismo narė. O tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas kandidatų sąrašas, vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje buvo priimtas nutarimas pritarti komisijos išvadai dėl galimai Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio padarytų Teisėjų etikos kodekso pažeidimų ir kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos jam iškėlimo.
Vienai pavardei dingus, atsirado kita
Per minėto Teisėjų tarybos posėdžio vaizdo įrašą paaiškėjo, kad su šiuo nutarimu susijusi kita buvusi pretendentė tapti naująja Kauno apylinkės teismo pirmininke – Teisėjų tarybos narė S. Meškauskienė, kuri per neatsargumą buvo įvardyta kaip pranešėja, siejama su pradėtu tyrimu, kuris baigėsi kreipimųsi dėl drausmės bylos A. Purvainiui iškėlimo.
Po šio posėdžio transliacijos, aprašytos žiniasklaidoje, iš kandidatuojančiųjų į Kauno apylinkės teismo vadovus sąrašo pasitraukė ir S. Meškauskienė.
Tačiau kovo pradžioje, t.y. praėjus beveik mėnesiui po pretendentų sąrašo sudarymo termino, jame atsirado nauja pavardė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinių bylų teisėjos Kristinos Imbrasienės. Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius naujos kandidatės atsiradimą grindė „įstatymuose nustatyta teise išimtinais atvejais ir esant svarbioms priežastims išreikti tokią valią ir pasibaigus duotam terminui.“
Pasitraukė ir pagrindinė konkurentė
Teisėjų etikos ir drausmės komisijai atidėjus balandžio pabaigoje planuotą sprendimą dėl drausmės bylos A. Purvainiui iškėlimo vienam mėnesiui, nes jis pateikė papildomos medžiagos, buvo atšauktas ir netrukus planuotas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdis, susijęs su konkursu į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas. Tačiau tada iš kandidatų jas užimti dingo dar viena pavardė – J. Bagdonienės, laikytos didžiausia A. Purvainio konkurente.
Portalui kauno.diena.lt paskambinus tada pačiai J. Bagdonienei, ši patvirtino, kad atsiėmė savo kandidatūrą iš minėtos atrankos dėl asmeninių priežasčių, kurių atskleisti nenori.
Po tokios įvykių sekos pretendentų tapti Kauno apylinkės teismo pirmininku sąraše liko tik trys kandidatūros: A. Purvainio ir dviejų jo kolegų iš to paties Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų – V. Granicko ir K. Imbrasienės. Tačiau ši atranka buvo atidėta, kol nepriimtas sprendimas dėl drausmės bylos A.Purvainiui iškėlimo.
Kovėsi iki galo
Gegužės pabaigoje paskelbus, kad A. Purvainiui iškelta drausmės byla, ji buvo perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.
Pastarasis spalio mėnesį „už teisėjų etikos pažeidimus, kurie pasireiškė nepagarbiu ir nemandagiu elgesiu bendraujant su kolegomis ir teismo personalu“, pareiškė A. Purvainiui pastabą, t.y. skyrė švelniausią nuobaudą iš turimų savo arsenale.
Tačiau A. Purvainis šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, kuris gruodį jo skundą atmetė.
Prieš pirmadienį planuojamą naują Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdį, susijusį su konkursu tapti naujuoju Kauno apylinkės teismo pirmininku, kandidatūros į šias pareigas – vis dar trys, nes A. Purvainis savosios neatsiėmė ir po Aukščiausiojo Teismo verdikto.
Pasirinkimas nedidelis
Tarp likusių trijų kandidatų artimiausius penkerius metus vadovauti Kauno apylinkės teismui 51-erių metų A. Purvainis turi didžiausią teisėjo darbo stažą. Jis siekia beveik trylika metų. O vienas iš jo turimų išsilavinimų – fizinio lavinimo mokytojas. Prieš tapdamas teisėju, A. Purvainis daugiau kaip trejus metus dirbo Alytaus pataisos namų Vidaus tyrimų tarnyboje, po to daugiau kaip septynerius metus buvo prokuroru.
Taip pat 51-erių metų K. Imbrasienė dirba teisėja dvylika metų. Pirmoji jos darbovietė, kurioje praleido daugiau kaip dešimt metų, – Valstybės saugumo departamentas.
Mažiausią teisėjo darbo stažą iš pretenduojančiųjų tapti Kauno apylinkės teismo pirmininku turi 50-metis V. Granickas, kurio vienas iš turimų išsilavinimų – dramos bei renginių režisierius. Jis dirba teisėju šešerius metus.
Galimi įvairūs scenarijai
Ką skirti teismo pirmininku, spręs Prezidentas, gavęs Pretedentų į teisėjus atrankos komisijos išvadą, kuris ar kurie kandidatai į šias pareigas tinkamiausi.
Pasirinkęs jam labiausiai patinkantį, Prezidentas dar turi kreiptis patarimo į Teisėjų tarybą, ar tinkamas jo pasirinkimas.
Tačiau Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvada Prezidento nesaisto ir jis gali neatsižvelgti į jos rekomendacijas.
Be to, minėta komisija gali konstatuoti, kad, jos nuomone, pareigoms, į kurias pretenduoja, netinkamas nė vienas kandidatas.
Po tokio jos verdikto Prezidento kanceliarija, kaip jau yra buvę atrankos į Kauno apylinkės teismo pirmininkus atveju, turi skelbti naują atranką.
(be temos)