Abu projektai atliepia pakaunės žemdirbių problemas ir leistų jas spręsti. Tai dar kartą liudija gilų savivaldybės vadovų suvokimą apie šio sektoriaus svarbą ir norą jam padėti.

Diskusija dėl žvėrelių

Daugiausia sueigoje diskutuota apie laukinių gyvūnų pasėliams daromą žalą. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė tvirtino, kad Karalgirio masyvo komerciniuose medžioklės plotuose sumedžiotų žvėrių limitas, palyginti su 2019 m., padidintas tris kartus, o žvėrims atitraukti nuo ūkininkų pasėlių užsėti pašariniai laukeliai.

Vis dėlto Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, kurio valdos ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, pastebėjo, kad po pandemijos elnių banda dramatiškai padidėjo.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pabrėžė: nė vienam medžiotojų būreliui Kauno rajono ūkininkai pretenzijų neturi, problemų dėl žalų kyla tik su VMU.

Situacija: Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Maciulevičius tvirtino, kad nė vienam medžiotojų būreliui ūkininkai pretenzijų neturi. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kad trūksta susikalbėjimo tarp institucijų, pastebėjo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Virginijus Kantauskas. Jo žodžiais, žvėrių medžiojimo limito nustatymo metodika yra ginčytina, koks jis, turėtų spręsti patys medžiotojų būreliai. „Žvėrių turi būti gamtoje, bet jie negali atimti žmogaus turto“, – teigė V. Kantauskas.

Kadangi su Karalgirio masyvo komerciniais medžioklės plotais ribojasi tik šešių ūkininkų valdos, M. Maciulevičius pasiūlė diskusiją perkelti vėlesniam laikui į siauresnį dalyvių ratą ir pabrėžė, kad dialogas turi tęstis.

Panaudojo dirbtinį intelektą

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Kauno rajono savivaldybė inicijavo projektą „Laukinių gyvūnų daromos žalos vertinimas“. Jį pristatydamas susirinkusiems žemdirbiams, bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis sakė, kad sukurtas metodas leidžia identifikuoti ir tiksliai apskaičiuoti žvėrių pažeistą plotą eliminuojant žmogiškąjį faktorių. Metodo kol kas taikyti negalima, pirmiausia reikia išleisti naują arba papildyti seną žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“. Mat nauja metodika paremta šiuolaikinėmis priemonėmis: dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukurtais algoritmais ir dronų vaizdų informacija, o dronai ir DI nėra įteisinti tokiai veiklai.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Didžiulio, norint, kad produktas duotų maksimalų rezultatą ir jį būtų galima naudoti visose šalies savivaldybėse, kurios turi komisijas, reikia nemažų investicijų: brangiai kainuoja programavimo darbai, lėšų pareikalautų bendro mokslininkų ir agronomų darbo apmokėjimas.

„Tai turėtų būti ministerijų lygmens produktas arba paslaugą galėtų teikti verslas. Per metus VMU vien Kauno rajono žemdirbiams sumoka 60–70 tūkst. eurų žalų. Susumavus ir kitose savivaldybėse išmokėtas sumas ir jas skyrus produktui išvystyti ir metodikai pakeisti, gerokai palengvėtų komisijų darbas, padidėtų tikslumas, sumažėtų ginčų. Kitas variantas – to galėtų imtis verslas ir investuotas lėšas susigrąžinti teikdamas paslaugą“, – samprotavo T. Didžiulis.

Pokytis: ūkininkas J. Staliūnas, kurio valdos ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, pastebėjo, kad po pandemijos elnių banda dramatiškai padidėjo. Regimanto Zakšensko nuotr.

Pristatė naują variantą

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis jau antrą kartą pakaunės ūkininkams pristatė Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas. Birželio 2 d. pateiktas variantas, kuriame atsižvelgta į anksčiau išsakytus pakaunės ūkininkų siūlymus, pasak viceministro, tikėtina, – galutinis. Jis gerokai skiriasi nuo pirmojo varianto – dabar siūloma Melioracijos fondą steigti savivaldybių lygmeniu.

Melioracijos gelbėjimo planas – būtinas.

 

Tokiam variantui pritarė ir ūkininkai, ir Kauno rajono savivaldybės vadovai. „Savivaldybės teritorijoje surinktos įmokos turi likti ir būti paskirstytos toje teritorijoje. Taip būtų užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas“, – įsitikinęs Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

D. Dudutis pabrėžė: melioracijos gelbėjimo planas – būtinas. Šiuo metu šalyje melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 75 proc. ir kasmet padidėja po 1 proc. „Tikėtina, kad po 25 metų nusidėvėjimas bus 100 proc., o melioracijos sistemos nustos egzistuoti“, – prognozavo viceministras.

Dar iškalbingesni kiti skaičiai: dėl pasenusios ir neveikiančios melioracijos Lietuva kasmet praranda nuo 4,5 iki 8,5 mlrd. eurų. Ši suma – tik už pirminę negautą produkciją be pridėtinės vertės.

Skirtingos: VMU generalinio direktoriaus V. Kaubrės ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento V. Kantausko nuomonės išsiskyrė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Parengė atnaujinimo planą

Kol ši Vyriausybės iniciatyva dar laukia palaiminimo, Kauno rajono savivaldybė parengė „Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planą“. A. Nesteckis pabrėžė, kad dėl neveikiančių melioracijos sistemų kenčia ne tik žemdirbiai, bet ir pakaunės kaimų ir miestelių gyventojai, namų valdų savininkai.

„Melioracinių statinių atnaujinimo planas“ – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas ir ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svarus argumentas gauti lėšų“, – tvirtino A. Nesteckis.

Planą pristačiusi bendrovės „Generalis“ direktorė Dalia Leliukienė susirinkusius informavo, kad, jį rengiant, pakaunėje naudojant droną patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir ji pateikta elektronine forma DWG.

Skaičiuojama, kad sutvarkyti 24-ių kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose dabartinėmis kainomis atsieitų apie 38,5 mln. eurų. Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiu. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai šešiolikoje kadastro vietovių iš vertintų 24-ių. Esant galimybių arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.), būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose aštuoniose kadastro vietovėse.