Jauni tėvai su vaikais, intelektualai ir kiti sveikata besirūpinantys kauniečiai, nešini pintais krepšeliais, šeštadienio rytą praleido prie pilies šurmuliuojančiame ūkininkų turgelyje. Čia apsiperka ir žemės ūkio ministras.

Lūkuriuoja lyg prie deficito

Prie vienų prekystalių driekiasi eilės tarsi sovietmečiu prie deficitinių prekių, o prie kai kurių prekių nesimato pirkėjų gausos. Tai ir sufleruoja, ką reiktų skubėti pirkti atvykus į ūkininkų turgelį.

Norintieji skanauti pačiu geriausiu lašinių kąsneliu ar ką tik susuktu sviestu, skuba į turgelį prie Kauno pilies jau 8 valandą – vėliau paklausiausios prekės būna išpirktos. Nuolatiniai ūkininkų turgelių klientai neretai net ir nežiūri į kainą, jiems svarbu įgyti visai savaitei tikrai natūralų ir skanų produktą, kokio nerasi prekybos centre. Be to, žmonės tikina, kad turgelyje maistui jie išleidžia kur kas mažiau, nei nuėję į parduotuvę.

Kas šeštadienį ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies apsiperkanti Aušra prisipažino, kad tai tapo gyvenimo būdu: čia ji pabendrauja su pažįstamais ūkininkais, apsirūpina maisto produktais, susitinka su draugais, apsipirkimą baigia pasisėdėjimu Senamiesčio kavinėje.

Sveikai besimaitinanti Aušra tikino, kad ir šiame turgelyje anaiptol ne visos daržovės užaugintos ekologiškai, tačiau galima rasti ir pakankamai natūralių prekių.

„Žinome keletą pardavėjų, kurie tikrai patys augina ir apsieina be auginimą palengvinančių chemikalų. Kaip tokius atpažinti? Jie turėti nedidelę pasiūlą, mažus kiekius. Derlius iš savo daržo ne tokios patrauklios išvaizdos, daržovių bei vaisių dydžiai ir forma nevienodi. Tiek, kas stovi su didžiulėmis gražių paprikų dėžėmis, vargiai jas patys augino“, – mokė kaunietė.

Tobula išvaizda - nepatikima

Etatiniai ūkininkų turgelio klientai pripažįsta, kas čia daržovės kiek brangesnės nei parduotuvėje ar kituose turguose. „Tačiau jei perki iš savo žmogaus, vis tiek smagiau“, – įvertino Aušra. Be to, turgelyje nėra pagundos pirkti ne itin vertingus užkandžius, kurie dažnai sugundo ir išpučia sąskaitas prekybos centre.

Didelėje parduotuvėje maisto jau nebeperkantis Egidijus pasakojo, kad yra specialiai lankęsis keliuose ūkininkų turgelyje stovinčių žmonių ūkiuose ir savo akimis įsitikino, iš kur daržovės atkeliauja ant prekystalio.

„Galima spręsti ir pagal daržovių dydį. Jei metai kažkokiam augalui nelabai palankūs, tai ir parodo daržovė. Ji būna ne tokia didelė, nevešli. Tačiau pagal skonį jauti, kad tai koncentruotas, tikras augalas“, – atpažinti sveikesnį produktą mokė Egidijus. Į sertifikatus jis tikino nežiūrintis, nes įsitikinęs, kad tokius sertifikatus turi ir perpardavinėtojai.

Egidijus tiki, kad geriausia kontrolė – pats pirkėjas. Nepagailėjęs laiko, pinigų kurui ir nuvykęs pas tiesiai augintoją jis gali ne tik jį „patikrinti“, bet ir jį paakinti. Tai yra, parodyti, kad žmonėms reikia būtent natūraliai išgauto maisto, kad jis yra paklausus, tada augintojas yra padrąsinamas auginti sveikesnį produktą. Ir dabar, pasak kauniečio, įmanoma ant savo stalo turėti sveiko, patikimo maisto, nors pats jo ir neaugini.

„Atsisakius įpročio pirkti maistą parduotuvėje, turi išmokti apsipirkti turgelyje ir atskirti prekeivį nuo tikro augintojo“, – pridūrė Egidijus.

Ministrui sviesto neliko

Į ūkininkų turgelį Senamiestyje kartais atvažiuoja ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Tačiau dažniau čia atvažiuoja atvyksta jo žmona, nes, pasak ministro, augintojai vis siūlosi jam ne parduoti, bet padovanoti.

Šį šeštadienį K.Starkevičius atvyko pirkti sviesto, bet jau apie 10 valandą pas jo pažįstamą ūkininką buvo likusi tik grietinė – ministras nupirko du jos indelius. K.Starkevičius taip pat neatsispyrė kelmiškės Laimos siūlymui paragauti kopūstų salotų su paprika. Įvertinęs skonį, vieną indelį ministras pasiėmė į namus.

K.Starkevičiaus teigimu, anksčiau ūkininkus ribojo tai, kad jie ūkiuose negalėjo perdirbti savo augintų produktų, o dabar tai leidžiama, todėl pirkėjai gali įsigyti paruoštų salotų, raugintų agurkų ir kitokio maisto.

Pasak ministro, jei ne kiekvieną, tai kas antrą šeštadienį jo šeima iš turgelio perka pieno produktų, duonos, mėsos gaminių. Daržovių ir vaisių nereikia – jos užauga Starkevičių ūkyje. Tiesa, pačiam ministrui dėl didelio užimtumo ūkininkauti tenka tik simboliškai.

„Šiemet esu traktoriumi vežęs grūdus, taip pat kultivavau laukus“, – prisipažino jis. Be to, džiaugėsi K.Starkevičius, neseniai su žmona jis prisispaudė 120 litrų obuolių sulčių. „Obuolių šiemet tiek daug, kad daliname kitiems“, – ūkininkų turgelyje patirtimi dalijosi K.Starkevičius.

Kai kuriuos augintojus žemės ūkio ministras teigė sutinkantis nuo tų laikų, kai pradėjo veikti pirmieji ūkininkų turgeliai. Jo žiniomis, į ūkininkavimą atėjo nemažai naujų žmonių, kurie metė kitas veiklas.

Naudoja ispaniškas trąšas

Pusiau natūrinio ūkio savininkas iš Marijampolės Rimantas Radžiūnas, prekiaujantis šviežiais kopūstais, porais, morkomis bei kitomis daržovėmis ir vaistažolėmis tvirtino, kad augindamas naudoja tik ispaniškas ekologiškas trąšas, kurios esą yra be azoto.

„Tačiau trąšose yra natūralūs produktai: magnis, kalis, kalcis. Jei valgysite šias daržoves, nereikės papildomai vartoti sintetinių vitaminų“, – paaiškino ūkininkas, šios veiklos ėmęsis prieš trejus metus. Prieš tai jis dirbo vairuotoju, vadybininku, o atėjus ekonominei krizei, nusprendė pradėti savo veiklą. Kadangi tėvai turi žemės, nusprendė imtis žemdirbystės.

„Nesame milijonieriai, bet pragyvename. Dirbame tikrai daug. Didžiausia problema rasti žmonių, kurie norėtų dirbti žemės ūkyje, o rankų darbo reikia labai daug“, – pridūrė marijampolietis. Pasak jo, Kaune nemažą paklausą turi įvairios vaistažolės, kurių neįsiūlysi marijampoliečiui. Tad kitais metais R.Radžiūnas planuoja jų auginti daugiau.

Ekologijos entuziastas – už savastį

Ekologinis ūkininkavimas ne visiems per didelė našta. „Ekologiškai pradėjau gaspadoriauti, nes noriu, kad kūnas man tarnautų iki „smerties“, – žemaitiška tarme pradėjo dėstyti ūkininkas iš Raseinių rajono Marijus Čekavičius. Jo žodžiais, ūkininkaudamas taip, kaip leidžia Dievulis, jis jaučiasi laisvas ir laimingas.

„Tik dirbti nėra kam. Vieni išpūtė į Airiją, kiti – į Norvegiją“, – dėstė paskutines likusias prekes – sėmenų aliejų, kopūstus, česnakus beparduodantis žemaitis, nuotaikingai bendraujantis su kiekvienu pirkėju. „Kaina tik už lukštenimą, pupelės – už dyką“, – interviu metu su pirkėju spėjo pakalbėti ūkininkas ir tęsė toliau: „ekologinę žemdirbystę labai smagu dirbti. Žmonės nebetiki, kad ji gali egzistuoti, nors ji egzistavo tūkstančius metų“.

M.Čekavičiui labai apmaudu, kad sunaikinta daugybė senovės žemdirbystės šakų, kurios yra lietuvių genuose. Pavyzdžiui, nebeliko linininkystės, lietuviškų veislių griežčių, ropių. Tie, kas ryžtasi ūkininkauti ekologiškai, atkreipė dėmesį ūkininkas, bent šiek tiek palaiko lietuvių tautos savastį, o tai yra didelis turtas.

„Jei tauta nebeturės savasties, ji išnyks“, – įspėjo M.Čekavičius. Vyras, rodydamas sudiržusias ranka, tikino, kad ūkininkauti ekologiškai nėra sunku, tereikia mechaniškai atskirti piktžoles.

Kai kurių produktų kainos ūkininkų turgelyje:

Bulvių 1 kg – 0,8 lito

Morkų 1 kg – 1,8 – 2 litai

Burokų 1 kg – 1 litas

Obuolių 1 kg – 1,5 lito

Kriaušių 1 kg – 2-3 litai

Pomidorų 1 kg – 3,5 lito

Žiedinių kopūstų 1 kg – 3,5 lito

Svogūnų 1 kg – 1,5 lito

Moliūgų 1 kg – 2 litai

Kopūstų 1 kg – 0,8 lito

Lašinių 1 kg – 20 litų

Žalia antis – 22 litai už kilogramą

Žalias triušis – 24 litai už kilogramą

Duonos 1 kg – 6 litai

Kiaušinių 10 vnt – 6-7 litai

Pienas – 3 litai už 1,5 litro butelį

Komentaras

Vidas Juodsnukis – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Ūkininkų turgelių veiklą organizuojame ketvirtus metus. Tikrai ne visi ūkininkai prekiauja ekologiška produkcija, mes to ir neteigiame. Tačiau dalis jų dirba sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose ir turi tai paliudijančius dokumentus. Norėtume, kad turgelyje būtų vien ekologiški produktai, tačiau nepavyktų surinkti tiek gamintojų, asortimentas būtų labai menkas ir neužtektų tokios produkcijos kiekio. Ar lietuviškos maisto prekės skiriasi nuo lenkiškų, reiktų klausti vartotojų. Jei jie ateina ir perka, vadinasi tinka. Kita vertus, ir natūraliai užauginta daržovė gali atrodyti nepriekaištingai. Pats auginu braškes ir sulaukiu daug komplimentų dėl jų išvaizdos. Viską pasako skonis. Lietuvoje klimatinės sąlygos tokios, kad reikia mažiau chemijos ir Lietuvos ūkininkai įpratę daugiau dirbti žemę mechaniškai, o ne chemiškai. Be to, mūsų šalyje ir chemija žymiai brangesnė, nei, pavyzdžiui, Lenkijoje. Todėl mūsų žemės ūkio produkcija žymiai švaresnė, nei kaimyninių šalių. Lietuviai moka užauginti daržoves ir visai be chemikalų. Tačiau sertifikuotas ekologinis ūkininkavimas yra labai griežtas, gal net per griežtas. Dalis ūkininkų neužtikrina visų normatyvų, pavyzdžiui, dėl kaimynų veiklos, kurie turi išlaikyti tam tikras apsaugines zonas. Esame sudarę komitetą, kuris nuolat važiuoja į turgelyje prekiaujančių žmonių ūkius ir tikrina, ar jų produkcija atitinka tai, kas deklaruojama. Galima sakyti, kad kiekvieną augintoją asmeniškai pažįstame, kilus abejonėms – tikriname. Galiu užtikrinti, kad ir mūsų augintojai moka užauginti gražios išvaizdos derlių, taigi, išvaizda nėra pagrindinis vertinimo rodiklis. Visi norintieji prekiauti prie Kauno pilies jau neišsitenka, todėl bus kalbama su Kauno valdžia dėl vieno didelio ūkininkų turgaus steigimo Kaune. Kol kas mobilūs turgeliai Kaune veikia 6 dienas per savaitę skirtingose miesto vietose.