Kiekvieną šeštadienį prie Kauno pilies šurmuliuojančiame ūkininkų turgelyje žmonės dažniausiai jau atsiskaito eurais.

Kalbėjo žemaitiškai

Net ir drėgnu oru turgelyje netrūko žmonių, driekėsi eilės prie mėsos, žuvies, pieno produktų, daržovių.

"Ko, mergel, norėsi? – žemaitišku akcentu pirkėjos teiravosi jau 12 metų šiame versle dirbantis 52 metų Marijus Čekavičius. – "Rek žemaitiška mokintis, nieko nepadarysi. Mūsų kalbai jau tūkstantis metelių. Dar po šiandein tebeir".

"Suprantu žemaitiškai, sunkiau susigaudyti piniguose, – sakė raugintų kūpustų kibirėlį pirkusi "mergelė", kuriai – 80 metų. – Štai, 20 užsienietiškų centų..."

"Čia jau mūsiškis, ne užsienietiškas. Šuo ir kariamas pripranta, įprasit ir jūs, – šyptelėjo šmaikštus ūkininkas. – Nebijok, duosiu grąžos. Ištiesk delną. Skaniai suvalgyk. Ar maišeliuką kopūstams duoti?"

Senjorė Aldona dar sunkiai įpranta prie eurų, nors dirbo su finansais.

"Vyras mirė prieš keturis mėnesius, – atsiduso Aldona, kuri ūkininkų turgelyje ketino dar pirkti obuolių. – Turėjau dar šiek tiek litų iš praėjusios pensijos, naujos pensijos dar nepervedė. Mane perspėjo, kad per dieną negaliu išleisti daugiau nei 7 eurus, nes kitaip neišgyvensiu. Mat reikia ir mokesčius mokėti."

Politikai vartysis grabuose?

Prie Batakių, prie Ančios upelio ištakų, gyvenantis M.Čekavičius tikino, kad dauguma žmonių jau atsiskaito eurais.

"Noriu padėti žmonėms numirti sveikiems. Aš irgi noriu sveikas numirti, – toliau šmaikštavo Marijus, po ranka pasidėjęs senus medinius skaitliukus, nors žmonėms atsiskaitant litais dar turėjo banko bukletuką su keitimo kaina į eurus. – Atsimenat tokius? Dabar padeda. Nuo mokyklos laikų. 40 metų. Tų metų kompiuteris."
Po akimirkos Marijaus veide šypsena dingo: jis nusiteikęs prieš euro įvedimą.

"Tai – vienas pagrindinių valstybės praradimo simbolių. Tragedija, kad skulptorius Antanas Žukauskas nupiešė lietuviškuose euruose žirgą su pakelta uodega! Pažiūrėkit į senuosius baltus centus, koks turi būti žirgas, – rodo J.Zikaro piešinius ant lietuviškų centų. – Uodega nuleista! Esu žemaitukų žirgų augintojas. Žirgas su iškelta uodega rujoja. Jis niekada tuo metu neneš raitelio, karžygio. Numes jį! Ir tokį griovimo simbolį įdėjome į valstybės herbą! (žirgas su pakelta uodega – lietuviškame herbe). Tai – nusikaltimas, tėvynės išdavimas aukščiausiame lygyje! Kas to neišmano, sutinku, gražu. Bet kaip energetinis simbolis – labai blogai. Už šį nusikaltimą ne vienas dar grabe vartysis ir sulauks likimo, kaip Prunskienė."

Marijus politikavo toliau: "Nepatinka sąjunga. Buvo tarybų, dabar Europos sąjunga. Įsigilinkite į žodžius – sąžinė yra sau žinia, o sąjunga – sau jungas."

Pirko šakotį ir vištą

Nutrijos, triušiai, antys, vištos, atvėsinta žuvis. Putpelių kiaušiniai – 2,90 euro, 10 vištų kiaušinių – 1,80 euro, karpio riekelės – 9,85 euro, karpio išklotinė – 7,24 euro, svogūnai – 0,60 euro.

Žvalgomės į vitrinas ir prieš akis – žinomas masažistas Juozukas Petkevičius, kuris čia lankosi kiekvieną šeštadienį.

"Pirkau šakotį – 17 eurų, dar – naminės duonos, vištą. Atskiriame produktus nuo lenkiškų. Be to, perkame pas tuos pačius, patikimus ūkininkus, – neslėpė Juozukas ir šyptelėjo. – Atsiskaitome jau tik eurais. Atskiriu pagal dydį. Litų gaila, bet dabar svarbu, kad eurų netrūktų."

Taip pat dažna ūkininkų turgelio lankytoja Iveta stengėsi atsikratyti paskutinių litų.

"Visada čia perku pamėgtus obuolius, duoną, bulves. Prekybos centre nekokybiškos prekės – pajuodusios, sušalusios, apipurkštos chemija, – sakė jauna moteris. – Be to, stengiamės remti lietuvių ūkininkus. Kaip atskiriu, ar nėra apsišaukėlių ir pardavinėjančių lenkišką produkciją? Bendrauju, vertinu žmogų, ragauju."

Vokietijoje – pigiau

Su dukra Auguste apsipirkusi kaunietė Neringa – taip pat nuolatinė pirkėja.

"Dar reikia mintyse konvertuoti kainas, ar niekas nepabrango, kur pigiau, – moteris jau apsiperka eurais, litus išsikeitė. – Patinka naminiai produktai. Pienas, varškė, daržovės, aliejus. Visada pirkdavau iš ūkininkų ar močiutės. Natūraliau, sveikiau, skaniau. bendrauju su žmonėmis, ragauju. Gaila, kad šiandien atvažiavo dar ne visi ūkininkai – pirkau tik kriaušių, aliejaus, pieno, grietinėlės, varškės."

Vokietijoje verslą turintis 45 metų amžiaus Darius irgi dažnas lankytojas, sako, jau įprato ir sveikiau.

"Įprasti prie eurų nebuvo sunku, nes dažnai būnu Vokietijoje, – teigė Darius. – Tiesa, ten pirmiausio būtinumo prekėms – maisto produktams – yra tik 7 procentų PVM, todėl beveik visas maistas Vokietijoje pigesnis nei Lietuvoje. O jų ir mūsų atlyginimus mes žinome."