Giraitės priešistorė
„Kaip gilė virsta ąžuolu, galingu ir tvirtybę simbolizuojančiu medžiu, taip šiandien visų drauge atliktas bendras darbas virs prasminga istorija. Vienas ąžuolas – šimtmečio liudininkas, o ąžuolynas – Ukrainos karo aukų atminimo ir tautos stiprybės ženklas“, – ketvirtadienio vidudienį per Lekėčius nuvilnijo šventės organizatorių sveikinimas ir kvietimas jungtis kilniai misijai – toliau plėsti ir auginti lietuviškų ąžuolų giraitę, skirtą įprasminti Ukrainos karo aukų atminimą.
Pirmieji 3,6 tūkst. medelių Šilagirio girininkijos medelyne, Lekėčių seniūnijoje, greta pagrindinio kelio Šakiai–Kaunas, šaknis įleido 2023 m. balandį. Ąžuolyną sodino šalies Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja valstybės ponia Diana Nausėdiene, penktasis, septintasis ir širdžių prezidentas Valdas Adamkus, taip pat gausi sambūrio „Gerumo ąžuolas“ bendruomenė.
Auga: Ukrainos aukų atminimo ąžuolynas pasipildė 1 tūkst. naujų ąžuoliukų. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)
Skeptikai tąkart buvo aštrūs. Ąžuolynui prognozavo greitą mirtį, priešingai nei šiuos žodžius atrėmęs „Gerumo ąžuolo“ viceprezidentas Juozas Dainelis.
„Teko girdėti pasakymų, kad nudžius tas ąžuolynas. Tai nenudžius, gerbiamieji, jei kas ir labai norėtų, nes jis palaistytas ukrainiečių krauju“, – J. Dainelio žodžiai buvo pranašiški.
Praėjus dvejiems metams, ąžuoliukai sėkmingai stiebėsi į dangų. Greta nejudinamas stovėjo ir tais pačiais metais čia iškilęs paminklas – Lekėčių miškuose rastas akmuo. Akį patraukęs savo neįprasta spalva, ėmus kasti, riedulys atskleidė tikrąjį dydį. 26 t svorio radinį teko traukti specialia technika, į vietą gabenti specialiu transportu.
„Riedulys – raudonos spalvos. Panašus į liepsną, simbolizuojantis žuvusių kovotojų kraują. J. Dainelis jį derino su Ukrainos ambasada“, – bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas neabejojo, kad paminklas virto ne tik žuvusių ukrainiečių atminimo simboliu, bet ir kvietimu branginti tai, ką mes turime ir dėl ko šiuo metu kovoja Ukraina. Laisvės troškimas, J. Kriaučiūno įsitikinimu, ne vienintelis Lietuvos ir Ukrainos panašumas. Abi šalis sieja istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija. Abi šalis sieja vienas ir tas pats priešas.
Reikšmė: ąžuolynas, anot J. Kriaučiūno, ne tik žuvusių ukrainiečių atminimo simbolis, bet ir priminimas branginti tai, ką turime. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)
„Panašumų turime daugiau nei skirtumų. Mes tarsi viena tauta“, – kalbėjo „Autokaustos“ direktorius.
Davė pažadą rūpintis
Ketvirtadienio vidurdienį Ukrainos karo aukų atminimo ąžuolyne iškilo dar vienas paminklas – atminimo lenta. Atvykstantiems ji primins, kad prie sodinimo ne žodžiais, bet darbais prisidėjo ir devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai. Tądien drauge su kitais šventės svečiais jie pasodino 1 tūkst. ąžuoliukų ir 20 vardinių medelių.
„Mes didžiuojamės ukrainiečių didvyriškumu. Norime įprasminti jų auką ir apie tai pasakoti ateities kartoms. Labai smagu, kad prie idėjos prisidėjo ir šalies Vyriausybė“, – J. Dainelis džiaugėsi, kad sutartą dieną į Lekėčius atvyko vienuolika ministrų su premjeru Gintautu Palucku priešakyje. Vyriausybės vadovui buvo skirtas pirmasis ąžuoliukas. Toliau vienas paskui kitą rikiavosi aplinkos ministro Povilo Poderskio, ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, kultūros ministro Šarūno Biručio, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, teisingumo ministro Rimanto Mockaus, užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, žemes ūkio ministro Igno Hofmano, Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio vardiniai ąžuoliukai. Sodinti juos padėjo ir kiti politikai.
„Ąžuolai žaliuos, augs ir primins, kad visi esame atsakingi už save, savo valstybę ir už taiką – Lietuvoje, Ukrainoje ir visame pasaulyje. Ši alėja skirta Vyriausybės nariams, o tai parodo jos nusiteikimą remti Ukrainą, stiprinti šalies saugumą ir gynybą. Bendras Vyriausybės, Seimo narių, sambūrio „Gerumo ąžuolas“ ir visų Lietuvos žmonių darbas, tikiu, duos rezultatą. Aukite, ąžuolai“, – kalbėjo Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė, prieš dvejus metus giraitėje palikusi ir savąjį pėdsaką – vardinį ąžuoliuką. Puoselėjamas ir prižiūrimas jis gerokai styptelėjo į viršų ir, kaip pastebėjo susirinkusieji, yra stipriausias iš visų.
Žodis: ministras pirmininkas G. Paluckas (dešinėje) davė pažadą rūpintis ąžuolynu ir teikti pagalbą Ukrainai. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)
„Sodinti yra lengviausias darbas. Prižiūrėti, kad augtų ir klestėtų taip, kaip Lietuva – didelė atsakomybė. Dėkoju tiems, kurie organizavo šią iniciatyvą, džiaugiuosi, kad kolegos neišsigando ir sutiko. Pažadu, turėdama savo ąžuolų alėją, Vyriausybė ją lankys ir prižiūrės, – vieną premjero G. Palucko pažadą keitė kitas. – Tai ne viskas. Mūsų parama ir pagalba Ukrainai yra nekvestionuotina. Ji tęsis tiek, kiek reikės. Iki pergalės.“
Mes didžiuojamės ukrainiečių didvyriškumu. Norime įprasminti jų auką ir apie tai pasakoti ateities kartoms.
Sujungė bendraminčius
Ąžuoliukus sodino ne tik devynioliktosios Vyriausybės nariai, bet ir kiti iniciatyvai neabejingi.
„Šiandien į Lekėčius susirinko labai daug žmonių, pradedant premjeru, baigiant partijų pirmininkais. Tai rodo, kaip yra svarbu palaikyti Ukrainą. Tai rodo, kad žmonėms rūpi“, – Seimo narys Šarūnas Šukevičius džiaugėsi Ukrainos karo aukų atminimo ąžuolyno idėja, subūrusia tiek daug bendraminčių.
Jam antrino ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas kultūrai ir bendriesiems reikalams Rimantas Lekavičius, tuo pat ritmu, tik vos per kelis žingsnius, kastuvėliu mosavęs drauge su Antano Paduviečio parapijos klebonu kunigu Evaldu Vitulskiu.
„Ąžuolo šaknys įsiskverbia giliai į mūsų krašto žemę, su ja sudarydamos neatskiriamą vienybę. Taip ir čia, sodindami ąžuoliukus, mes esame bendrystėje. Ką man reiškia ąžuolas? Kaip ir kiekvienam lietuviui, tai brangus medis. Stiprybės, vienybės, sakralumo simbolis. O kaip Muzikinio teatro atstovas sakau, kad ąžuolai yra pirma kultūros įstaiga Lietuvoje, nes po ąžuolais lietuviai pradėjo melstis ir dainuoti“, – R. Lekavičius neabejojo, kad po darbų dainos užlies ir Lekėčių girininkiją.
Prieš dvejus metus priešingoje giraitės pusėje pasodinęs vardinį ąžuoliuką, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ketvirtadienio vidudienį į žemę suleido dar bent kelių sodinukų šaknis. Tai darė greitai ir įgudusia ranka.
„Pirmuosius ąžuoliukus sodinau dar dirbdamas mokykloje. Vėliau ne kartą tai dariau su Kauno rajonu. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek per gyvenimą pasodinau, bet tikrai ne vieną ir ne du“, – paklaustas, ko reikia, kad sodinukas prigytų ir iš liauno stiebelio virstų galiūnų, V. Makūnas prisiminė miškininkų žodžius, bet papildė juos savais. – Labai svarbu vieta, dirvožemis. Žinoma, ne mažiau svarbu viską daryti su meile. Tai galioja bet kur.“
Daugiau nei ąžuolai
„Gerumo ąžuolas“ – plačiai Lietuvoje žinoma organizacija, 2006 m. įkurta Vilkijoje. Dabar sambūrio vėliavą neša medikai, teisininkai, akademikai, verslininkai ir politikai. Organizacija turi savo herbą, atminimo medalius, specialius marškinėlius ir žaliai geltonus šalikus, kuriais kaklus nariai apsiveja per šventes. Garbiausias sambūrio narys, į jį įsiliejęs 2012 m. – prezidentas V. Adamkus.
Visuma: dalyvavusieji šventėje neabejojo, kad ąžuolui svarbu ne tik dirvožemis, bet ir jausmas širdyje sodinant medį. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)
Sambūris rengia ir aktyviai dalyvauja gamtosauginiuose projektuose, puoselėja geros kaimynystės ir bendrystės tradicijas. Vienas žymiausių šio sambūrio projektų – Šakių rajone ąžuolyno, kuriame šiuo metu auga apie 3,6 tūkst. ąžuolų, sodinimas. Akcija tąkart buvo skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui paminėti ir 2010 m. lėktuvo katastrofoje žuvusiems Lenkijos delegacijos nariams pagerbti.
Pasak sambūrio prezidento Valdo Pacevičiaus, didžiausia svajonė, kad ne tik sambūrio nariai ir visi geros valios žmonės, bet ir kiekvienas lietuvis vietoj kiekvieno nukirsto medžio pasodintų po ąžuolą. Tada sambūrio himnas ir kiekvienam gerai žinomos dainos „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“ žodžiai taps realybe.
„Kitąmet „Gerumo ąžuolas“ minės jubiliejinį 20-metį. Per šį laikotarpį mūsų sambūris, kurį jungia maždaug 100 šeimų iš įvairių Lietuvos kampelių, pasodino daugiau kaip 20 tūkst. ąžuolų. Pasodintos trys didelės girios, vienetinių ąžuolų“, – daryti gerą net ir nebūnant sambūrio nariais kvietė V. Pacevičius.
Naujausi komentarai