Susiskaldžiusi visuomenė

Kaip įtariama, mamos ir patėvio kumščio nepakėlusio keturmečio Mato istorija ir jos baigtis visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas: vieni apraudojo bejėgį vaiką, kiti siūlėsi tapti budeliais ir savomis rankomis įvykdyti teisingumą, treti smerkė abejingas šalies institucijas ir reikalavo pareigūnų galvų.

"Nė vienas mūsų neužaugo be beržinės košės", – virtualioje erdvėje pasirodė dar viena nuomonė. Ją išsakė ne tik internetu besimokančios naudotis ir pirmąsias nuotraukas į socialinį tinklą "Facebook" keliančios garbaus amžiaus gyvenimo trenerės. Beržinę košę kaip veiksmingiausią auklėjimo priemonę ant pjedestalo kėlė išsilavinę, gerbiami ir atsakingas pareigas valstybinėse institucijoje užimantys asmenys.

Juos virtualioje jūroje ėmė žvejoti ir į gėdos krantą tempti žurnalistas, laidų vedėjas ir apžvalgininkas Andrius Tapinas.

"Kartais gal ir beržinės košės reikia. Nesutikčiau su tuo, kad tik glostyti. Va, prie visų mano gerų norų, už savas lėšas pirktų priemonių, kad tik vaikams būtų įdomiau, vakar per pamoką, kažkas ant peties man užmetė snarglį. Beje, didžiulį. Ir sakykit, ar nereikia kai kam beržinės košės. Kiek žinau, liaudies medicinoje ji naudojama galvos smegenims aktyvinti", – pro žurnalisto filtrą neprasprūdo Vilniaus Gedimino technikos universiteto edukologijos magistrės, nusipelniusios Jurbarko vaikų sporto trenerės ir buvusios kandidatės į savivaldybės tarybą Dianos Arlauskaitės žodžiai.

Mušti naudinga?

Pastarosios pėdomis aštriais pasisakymais sekė ir Kauno lopšelio-darželio "Želmenėlis" direktorės pavaduotoja ugdymui, Kauno technologijos universiteto švietimo vadybos magistrė, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovė Saulė Šerėnienė. Savo paskyroje moteris pasidalijo nuomone apie smurtą prieš vaikus ir sulaukė griežto A.Tapino verdikto: Saulė neturėtų būti prileidžiama prie vaikų per patrankos šūvį!

"Tarp beržinės košės ir užmušimo yra skirtumas. Jūs, be abejo, auklėjate be taisyklių ir kaifuojate, koks vaikas genijus. Užaugome visi gavę į uodegas ir tapom žmonėms. Staiga Gariūnų pedagogika nusprendė, kad duot į uodegą negerai. Nereik taisyklių. Ir vakarais per tuos pedagogikos vaisius nejauku eit. Niekas neteisina Kėdainių atvejo, bet reikia skirti beržinę košę nuo užmušimo", – juodu ant balto savas tiesas gynė S.Šerėnienė.

Apnuoginęs nepatogią tiesą, A.Tapinas visuomenę kvietė nebūti panašiais į S.Šerėnienę ir vylėsi, kad po kopijuotu autorės tekstu, šalia šimtų internautų komentarų, savaitės pradžioje atsiras Kauno savivaldybės atstovų pasisakymas šiuo klausimu.

"Nepaisant to, kad yra šeštadienis ir 22 val., Kauno savivaldybės atstovas mane informavo, kad pirmadienį ponios Saulės pasisakymai turėtų būti svarstomi", – miesto valdžios operatyvumu žavėjosi tiesos ieškotojas.

Apgailestauja dėl teksto

Ar tikrai fizinės bausmė yra geriausia ugdymo priemonė? Antradienio pavakarę laukdama vicemerės Rasos Šnapštienės, rykštės teksto autorė, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovė S.Šerėnienė tikino, kad savo komentaru nenorėjo kurstyti smurto, o tiesiog bandė atkreipti dėmesį į šių dienų realijas ir pabrėžti kartų skirtumą. Esą šiuolaikinių vaikų auklėjimas yra didelis iššūkis ir didelis darbas, kurio pagrindinis instrumentas – susitarimas ir kalbėjimasis.

"Visi esame tik žmonės ir į kiekvieną situaciją reaguojame labai skirtingai. Praleidusi daugiau nei penkiolika metų dirbdama su vaikais negaliu abejingai skaityti publikacijų, komentarų, kuriuose žiaurumas liejasi per kraštus. Tų nuoskaudų, pykčių kai kuriuose mūsų yra labai daug, – susiklosčiusią padėtį bandė švelninti S.Šerėnienė. – Mano komentarai "Facebook" paskyroje buvo tam tikros emocinės reakcijos rezultatas. Netinkamas. Ne laiku. Ne vietoje. Ir visiškai nereikalingas. Niekada nebuvau ir nebūsiu smurto šalininkė."

S.Šerėnienė atmetė kaltinimus smurto toleravimu ir tikino, kad jie tokie pat nepagrįsti, kaip ir psichologinis smurtas atsakomuosiuose komentaruose, adresuotuose jai.

Žinoma, lengviausia būtų ją atleisti. Tačiau, įvertinę jos turimas kompetencijas ir patirtį, pasirinkome atsakingesnį, bet sudėtingesnį kelią, orientuotą į jos požiūrio ir vertybių keitimą.

"Visų pirma labiausiai noriu nuoširdžiai atsiprašyti savo įstaigos bendruomenės už mano žodžius viešoje erdvėje. Žinau, kad juos tai palietė labiausiai. Patikinu visus, kad niekada nebus pritarta jokioms fizinių bausmių formoms įstaigoje, visomis savo išgalėmis stengsiuosi užtikrinti vaikams kuriamą įdomų, saugų, kūrybišką ugdymo procesą. Taip pat noriu atsiprašyti ir tų Lietuvos žmonių, kuriuos mano žodžiai įskaudino, – S.Šerėnienė tikino gavusi dar vieną gyvenimo pamoką ir priminimą. – Per šias kelias dienas perskaičiau komentaruose vieną išskirtinai šviesią frazę: rytas išaušta tada, kai sutikto žmogaus veide atpažįsti brolį. Esu dėkinga už gautą pamoką ir sutiktus žmones per šias kelias labai sudėtingas dienas."

Įtikino savo atgaila

Regis, atgaila sušvelnino miesto aukščiausiųjų širdis –  nepaisant aršias diskusijas sukėlusio pasisakymo, vėliau peraugusio į diskusiją su A.Tapinu, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovė ir lopšelio-darželio "Želmenėlis" direktorės pavaduotoja ugdymui išsaugojo savo kėdę.

"Tokį požiūrį ir tokias vertybes turinčiam žmogui ne vieta tokioje įstaigoje kaip vaikų darželis. Su S.Šerėniene ilgai ir rimtai kalbėjomės. Išklausėme ją ir jos paaiškinimus, – už uždarų durų vykusio dialogo detales atskleidė vicemerė R.Šnapštienė. – Žinoma, lengviausia būtų ją atleisti. Tačiau, įvertinę jos turimas kompetencijas ir patirtį, pasirinkome atsakingesnį, bet sudėtingesnį kelią, orientuotą į jos požiūrio ir vertybių keitimą."

S.Šerėnienei, pasak vicemerės, skirtas griežtas įspėjimas ir primygtinai paskirta profesinė reabilitacija: artimiausiu darželio darbuotojai teks išklausyti mokymus ir tobulinti savo kompetenciją pozityvios pedagogikos ir vaiko gerovės srityje.

"Mes stebėsime jos veiklą ir vertinsime mūsų laukiamus pokyčius", – R.Šnapštienė vylėsi, kad tai bus gera pamoka ne tik S.Šerėnienei.