Dėmesys ir kaimo vietovėms

Kartu su meru Valerijumi Makūnu ir jo komandos nariais Seimo narė pirmiausia aplankė vieną atokiausių rajone Piliuonos gimnaziją. Kauno rajono savivaldybės pastangomis ši ugdymo įstaiga buvo rekonstruota: įrengtos modernios klasės, sporto ir kultūros renginių salės, po vienu stogu įsikūrė koplyčia, biblioteka. Mokykloje veikia tautodailės studija, verda kultūrinis gyvenimas.

Ši gimnazija, pasak mero, buvo kuriama atsižvelgiant į vietos specifiką – dabar ją lanko ne tik rytinės Kauno rajono dalies mokiniai, bet ir vaikai iš Pakuonio, kitų Prienų rajono vietų. Vadovaujantis principu – visi yra Lietuvos vaikai – buvo rekonstruota ir kita atoki ugdymo įstaiga – Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, šalia kurios įrengtas moderniausias Baltijos šalyse kordinių automobilių modelių kartodromas.

"Mitas, kad tik didelėse mokyklose gali būti geri pasiekimai, juk mažesnėje mokykloje dažniausiai būna geresnis mikroklimatas, vaikams galima skirti daugiau dėmesio", – pastebėjo V.Targamadzė.

Profesorė tvirtino, kad nekorektiška skirstyti mokyklas į kaimo ir miesto. Dar keisčiau švietimo ekspertei atrodo reitingavimas, kai ant vienos svarstyklių lėkštės dedami licėjai, gimnazijos, o ant kitos – visos likusios mokyklos. "Kodėl Lietuvoje neskiriame dėmesio mokinių pažangos rodikliams, kitiems strateginiams dalykams?" – retoriškai klausė V.Targamadzė.

Kūrybingi vadovai rodo pavyzdį

"Švietime daug kas priklauso nuo kūrybingų vadovų, pasišventusių savo darbui mokytojų", – pastebėjo V.Makūnas, kaip pavyzdį paminėdamas Ilgakiemio pradinės mokyklos-darželio direktorę Aušrą Gužauskienę, kuri imli naujovėms ir geba sutelkti vietos bendruomenę. Mokykla turi savo šiltnamį, valgykla veikia švediško stalo principu, o vaikai daug laiko praleidžia hektaro dydžio kieme.

Kūrybingumu pasižymi ir Garliavos ugdymo įstaigų vadovai. Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė parodė V.Targamadzei naują tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną ir supažindino su mokyklos pasirinktomis kryptimis, kurios siejamos su technologijomis ir sportinėmis klasėmis.

Juozo Lukšos gimnazijoje V.Targamadzės laukė staigmena – šios mokyklos direktoriaus Vidmanto Vitkausko parengta monografija apie žymųjį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą. Direktorius taip pat kalbėjo apie gimnazijos galimybes užmegzti partnerystės ryšius su kuriuo nors universitetu. Ši gimnazija stipri ne tik pilietiniu ugdymu, bet ir pasiekimais gamtos mokslų, užsienio kalbų srityse.

Sužavėjo šeimos darželiai

Švietimo ekspertė liko sužavėta buvusiame Akademijos studentų bendrabutyje įrengta "Gilės" pradine mokykla ir netoliese veikiančiu Odetos Mirbakienės šeimos darželiu.

Mirbakai pirko butą, o savivaldybė skyrė lėšų darželio baldams ir kitiems reikmenims, aprūpino žaislais, moka atlyginimą. "Stengiamės vaikams sukurti jų namams artimą aplinką", – šypsojosi šeimos darželio vadovė.

Šią naujovę palankiai vertino ir neseniai Kauno rajone viešėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kauno rajono gyventojų skaičius nuo 2015 m. padidėjo daugiau kaip 7 tūkst. ir toliau sparčiai auga. Šios tendencijos reikalauja kasmet plėsti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių ir ieškoti novatoriškų sprendimų, tokių kaip šeimos arba moduliniai darželiai. 2020 m. Kauno rajone ikimokyklinio amžiaus vaikams įsteigtos 1 025 naujos vietos, tačiau to dar nepakanka.

Kita opi problema – neaiškumai dėl kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vaikų priėmimo į darželius tvarkos. Dėl diskriminavimo pagal gyvenamąją vietą Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, tačiau teisiniai ginčai užsitęsė.

Kauno rajono savivaldybės vadovų nuomone, siekiant išvengti ginčų, būtų tikslinga nustatyti bendrus visoms savivaldybėms priėmimo į ikimokyklines ugdymo įstaigas principus, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes patekti į darželius.

Reikia nacionalinių sprendimų

Meras V.Targamadzei pateikė keletą siūlymų, kurie, aprobuoti nacionaliniu lygiu, palengvintų spręsti sudėtingas švietimo problemas. Jo žodžiais, sparčiausiai augančioms savivaldybėms savo biudžeto lėšomis sunku užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose, todėl tokioms savivaldybėms lėšų pagal patvirtintą tvarką turėtų skirti Vyriausybė.

Be to, nacionalinio lygio sprendimų reikia ir kuriant mokyklų infrastruktūrą. Kauno rajono savivaldybė jau atnaujino dešimt ugdymo įstaigų. Sėkmingai vyksta Šlienavos pagrindinės mokyklos, Užliedžių, Ramučių daugiafunkcių centrų modernizavimas. Bendradarbiaujant su verslu pradėtas Mastaičių baseino modernizavimas, iki 2022-ųjų planuojama pastatyti pradinę mokyklą su darželiu, taip pat rekonstruoti Kačerginės ir Zapyškio mokyklas.

Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu diskutuojama apie naujo VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pastato statybą, nes kyla problemų sutalpinti mikrorajono vaikus. Taip pat ketinama atnaujinti Raudondvario, Neveronių, Vandžiogalos gimnazijas.

"Visa tai reikalauja milžiniškų investicijų, kurių reikia ir kitoms sritims. Būtina greičiau reaguoti į socialinės realybės pokyčius ir valstybės mastu spręsti ugdymo įstaigų plėtros klausimus, šiam tikslui efektyviai panaudojant Tūkstantmečio mokyklų ir kitų projektų lėšas", – sakė V.Makūnas.

Susitikime taip pat buvo kalbama apie Kauno rajono savivaldybės kartu su VDU planuojamą įgyvendinti mokytojų rengimo, įdarbinimo ir motyvavimo programą.