Kauno vadovų užmačiose – sunaikinti smulkųjį verslą. Miesto vadovai nė neslepia, kad, patvirtinus naujai siūlomus reikalavimus kioskams ir paviljonams, pusė jų išnyktų. Verslininkai tai vadina tyčiniu žlugdymu ir įžvelgia didžiųjų prekybos centrų interesus.

Tarnauja stambiesiems?

Galą su galu vos suduriančių kioskų ir paviljonų savininkams ir nuomininkams pribaigti galandamas peilis – specialus planas, kuriuo bus griežtai numatytos kioskų ir paviljonų stovėjimo vietos, išdėstymo tankis ir išvaizda. Specialųjį planą rengiančio "Kauno plano" atstovai ramina, kad jokie konkretūs sprendimai dar nepriimti, tačiau planą užsakiusios Kauno miesto savivaldybės atstovai neslepia, kad tikslas – nuo žemės paviršiaus nušluoti bent pusę dar stovinčių Kauno kioskų.

"Viešosios erdvės pagaliau turi susitvarkyti. Ar mes norime gyventi balagane?" – pareiškė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Mieste netrūksta apleistų ir apgailėtinai atrodančių kioskų ir paviljonų, tačiau veiklą vykdantys tokių statinių savininkai ir nuomininkai skundžiasi, kad miesto savivaldybė net neleidžia tvarkytis ir spėja, kad tai daroma specialiai, pataikaujant didiesiems prekybos tinklams.

"Kioskų ir paviljonų išdėstymo plano kontūrų dar nemačiau, bet nė neabejoju, kad viskas ten parengta taip, kad kioskų liktų kuo mažiau, nes tuo suinteresuoti didieji prekybos tinklai. Juk būtent jie inicijavo to plano rengimą", – pareiškė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius. "Absurdas ir kliedesiai", – į priekaištus atkirto A.Kupčinskas.

Užduso apsuptyje

"Gal prieš 5–6 metus gavau pasiūlymą vykti dirbti ir gyventi į Norvegiją. Nesutikau. Atrodė, kad kvaila išvažiuoti, kai ir čia gerai. Tačiau viskas pasikeitė. Vasarą dar padirbsiu, o rugpjūtį spjaunu į viską. Ką veiksiu? Nežinau, bet bėgsiu kuo toliau nuo čia", – liūdnai šypsodamasis kalbėjo Audrius Širmenis.

Jam daugiau kaip dešimtmetį duoną uždirbo daržovių pardavimo kioskai. Visą tą laiką A.Širmenis pats vežiojo prekes, jei reikėjo, pats sėdėjo prie kasų, bet nesiskundė – uždarbis vyrą tenkino, kol jo kioskai nepateko į prekybos centrų apsuptį.

"Čia – "Iki", ten – "Šilas", o kitapus kelio – "Maxima" atsirado", – sukdamasis ratu, pirštu į prekybos centrus baksnojo kaunietis. Akyse mažėjančias pajamas stebintis vyras nutarė griebtis šiaudo – pabandyti kelis kioskus sujungti į nedidelę daržovių parduotuvę, tačiau savivaldybėje palaikymo nesulaukė.

"Atsakė, kad nepatvirtintas specialusis kioskų išdėstymo planas, todėl rekomenduojama jokiomis statybomis neužsiimti", – pasakojo A.Širmenis.

Reikalavimų nepateikia

"Savivaldybei pranešėme, kad norime investuoti, pasakėme, kad jei reikia, galime kioską net kalvio dirbiniais pagražinti, bet mums atsakė aiškiai: neinvestuokite, nes ilgai nedirbsite", – panašią istoriją pasakojo Laisvis (pašnekovo pavardė redakcijai žinoma).

Jis su drauge norėtų išsinuomoti du šalia vienas kito Eiguliuose stovinčius kioskus. Viename jų jau preikiauta žūklės inventoriumi. Pora norėtų kioską praplatinti, kad tilptų daugiau asortimento, o kitame kioske regi ir prekių gyvūnams prekyvietę, tačiau viziją niekais verčia tarnautojai.

"Mes prašome tik pasakyti, ko iš mūsų norima, tačiau savivaldybė net nesugeba pateikti reikalavimų. Akivaizdu, kad tikslas vienas – viską nugriauti. Apie žmones ir darbo vietas negalvojama", – pyko Laisvis.

"Nieko negalime planuoti į priekį, visą laiką kabome ant plauko, nes leidimą dirbti mums pratęsiamas metams, o paskui pyksta, kad mažai investuojame į išvaizdą. Kaip gali investuoti, jei nežinai, ar už kelių mėnesių tau bus leista dirbti", – skundėsi S.Žukausko g. stovinčiame kioske batus taisanti Gražina.

Naujus kioskus – griauti

Per aštuonerius metus kioskų Kaune sumažėjo daugiau nei penktadaliu, tačiau miesto vadovams to negana. Savivaldybės atstovai nė neslepia siekiantys, kad kioskų ir paviljonų centrinėje miesto dalyje išvis neliktų. Neva dėl jų kenčia pastatų savininkai, negalintys išnuomoti patalpų.

"Pavyzdžiui, prieš savivaldybę esančio pastato patalpos jau seniai tuščios vien todėl, kad šalia stovi kioskas", – teigė miesto meras. Jo nurodytas kioskas – vos prieš keletą metų išdygęs naujas "Kauno spaudos" statinys. Pagal sumanymą per artimiausius kelerius metus ant žemės paviršiaus neturėtų likti ir jo.

"Negaliu tuo patikėti. Kioskų projektai suderinti su savivaldybe, už juos sumokėti milžiniški pinigai, jų garantinis laikotarpis – 15 metų. Nugriauti naujus kioskus – absurdas", – sužinojusi apie miesto valdžios planus nerimavo "Kauno spaudos" vadovė Elena Bakanauskienė.

Jei miesto valdžios užmojai nesumažės, po kelerių metų miesto centrinėje dalyje kioskų teks ieškoti su žiburiu. Pagal vieną iš realiai svarstomų pasiūlymų Senamiestyje tokių statinių visai nebeturėtų likti, kioskai išnyktų ir iš pagrindinių aikščių bei istorinių vietų, parkuose būtų leista statyti vos po vieną kioską konkrečiai nurodytoje vietoje. Kai kuriais atvejais kiosko perkėlimas gali būti išsprendžiamas gana nesudėtingai, tačiau naujai pastatyti kioskai jau turi ne tik pamatus, bet ir įvairias komunikacijas: elektrą, vandenį, interneto ryšį.

Kirs reikalavimais

Kioskus ir paviljonus ketinama šienauti ne tik miesto centre. Miegamuosiuose rajonuose tai planuojama daryti griežtinant reikalavimus statiniams. Specialiojo plano rengėjai ramina, kad marmurinių kioskų statyti nereikės, tačiau nė neslapukaudami rašo, kad reikalavimai statiniams gali būti labai efektyvi jų skaičiaus mažinimo priemonė: "Nustačius griežtus reikalavimus laikinojo prekybos pastato išvaizdai, ne visi verslininkai išgalės atnaujinti ar pakeisti esamus pastatus, todėl dalis kioskų ir paviljonų išnyks vien dėl šios priežasties."

"Visai neseniai kioską apkalėme, o jei reikėtų investuoti į naujo kiosko statybą, būtų tragedija. Tektų baigti darbą", – pasakojo Gražina.

Gali būti, kad netrukus kioskų savininkai privalės įrengti ne tik sanitarinius mazgus ir persirengimo kabinas, bet ir pateikti brėžinius bei medžiagų sąrašą, iš kurių kioskai turės būti pastatyti.

Parduotuvėms – saugus atstumas

Kioskus norima visiškai iššluoti ne tik iš miesto centro, bet ir iš prekybos centrų prieigų. Tai gali būti padaryta net 300 m spinduliu. Jei netoli – prekybos centras, kioskų nebūtų galima statyti net prie viešojo transporto stotelių.

"Tada šakės visiems", – konstatavo A.Širmenis

Architektai tvirtina, kad spindulys aplink prekybos centrus gali būti sumažintas, tačiau jis vis tiek išliks. Tai motyvuojama tuo, kad prekybos centrai investuoja į aplinkos sutvarkymą, o kioskai aplimpa lyg erkės.

"Dabartiniai kioskai – išsigimimas. Mes suprantame, kad tokiuose kioskuose turėtų būti parduodami laikraščiai, viešojo transporto bilietai. O kas tie kioskai yra dabar? Parduotuvės", – dėstė Kauno miesto Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jis aiškina, kad didžiausią nepasitenkinimą dėl kioskų priežiūros reiškia tie, kurie bando veikti nesąžiningai.

"Pirmiausia kioskų savininkai buvo pikti ne todėl, kad mes norėjome reglamentuoti kioskų išdėstymą, o todėl, kad visi buvo suskaičiuoti ir visiems teko pradėti mokesčius mokėti, o nelegaliai dirbusiems – juos nugriauti", – kalbėjo N.Valatkevičius.

Miestiečių pasiūlymų plano rengėjai laukia iki pirmadienio, o išgryninti kioskų išdėstymo planą numatoma vasarą.

"Mūsų misija – parengti instrumentą. O kai juo naudosis savivaldybė, mes nežinome. Galų gale planų esame paruošę daug, tačiau naudojamasi ne visais", – ramino specialųjį planą pagal Kauno miesto savivaldybės užsakymą rengiančio "Kauno plano" direktorius Gediminas Šinkūnas.

Komentaras
Arturas Mackevičius
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas

Labai mažu nedarbo lygiu galinčios pasigirti šalys yra tos, kurios išsaugojo smulkųjį verslą. Daugelyje šalių galiausiai prieinama išvada, kad tokį verslą verta išsaugoti ir jį skatinti. Kuo daugiau mažų kioskų ir parduotuvėlių, tuo mažiau rūpesčių valstybei. Nuo smulkiojo verslo įmonių apyvartos paimama mokesčių dalis sudaro 41–43 proc., o tie, kurių apyvarta – milijonai, tesumoka 21–23 proc. – dvigubai mažiau. Todėl daugelis šalių globoja smulkųjį verslą. O pas mus jis žlugdomas. Daug kas priklauso ir nuo savivaldybių. Pastebėjau, kad jau dabar Vilniuje kioskų yra daugiau nei Kaune ir negirdėjau, kad ten jų skaičių būtų bandoma mažinti.