Šią savaitę tūkstančiai žmonių ir įmonių patyrė šoką, kai pamatė, kad jų lėšos sąskaitose užšaldytos. To nesitikėjusios bendrovės neturi pinigų veiklai, žmonės skolinasi. Aiškėja, kad sumaištis kilo dėl Registrų centro paleistos sistemos. Įstaiga kaltės prisiimti nelinkusi.

Lyg iš giedro dangaus

Prisistatyti nenorėjęs vienos Kaune veikiančios bendrovės vadovas sakė, kad netikėtas įmonės banko sąskaitos užblokavimas sukėlė daugybę problemų. Pinigų sąskaitose yra, bet negalima atsiskaityti su tiekėjais, kapsi delspinigiai, sutriko žaliavų įsigijimas, todėl stoja gamyba. Anot direktoriaus, dėl to per dieną patiriama iki kelių tūkstančių eurų nuostolių.

Kaunietis širdo ne tik dėl susidariusios situacijos, bet ir todėl, kad nesulaukė jokios pagalbos iš valstybinių institucijų. Niekas nepadėjo susigaudyti, kodėl apribotas naudojimasis jų banko sąskaitomis, kiek laiko tai truks. "Aišku, pirmiausia kreipėmės į banką, bet paaiškėjo, kad jis šioje situacijoje niekuo dėtas. Reikėjo daug skambinti, pyktis, rašyti, ieškoti", – aiškino kaunietis. Jis sakė svarstysiąs, gal reikėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Kitos bendrovės vadovai pasakojo, kad, netikėtai užblokavus sąskaitas, negalėjo laiku sumokėti mokesčių. "Susisiekėme su Mokesčių inspekcija ir "Sodra". Atsakė, kad jiems žinoma, kodėl kilo problemos, todėl delspinigiai nebus skaičiuojami, tačiau kaip bus, dar neaišku", – pasakojo viena iš įmonės vadovių. Ji vylėsi, kad bendrovė didelių nuostolių nepatirs, nes tiekėjai reagavo geranoriškai – padėtį suprato ir atsiskaitymų žadėjo palaukti.

Kalbintų įmonių atstovai pripažino, kad anksčiau jų sąskaitos buvo užblokuotos, tačiau laikinosios apsaugos priemonės jau senokai atšauktos, naujų pretenzijų ir ieškinių jos nebuvo sulaukusios. "Antradienį nuo ryto turėjome mokėti atlyginimus, bet to negalėjome padaryti. Štai ir laikyk pinigus banke, o ne grynais", – kalbėjo vadovė.

Užšaldė dvigubą sumą

Netikėtai savais pinigais sąskaitose nebegali pasinaudoti ne tik įmonės, bet ir žmonės. Į redakciją kreipėsi pensininkas ir papasakojo, kad su antstoliais prieš savaitę susitarė, jog galės laisvai naudotis banko sąskaita, į kurią siunčiama jo pensija. Penktadienį kaunietis jau galėjo laisvai disponuoti savo pinigaus, bet pirmadienį net nustėro, kai pamatė, kad sąskaitoje užšaldyta suma yra dvigubai didesnė, nei anksčiau reikalavo antstolis. Vyras puolė pas antstolį, kuris tik gūžčiojo pečiais – jokių naujų įpareigojimų areštuoti sąskaitą antstolis nebuvo siuntęs.

Kai kam sąskaitose užšaldytos dvigubos sumos, kai kam – 3,45280 karto didesnės. Mat prieš euro įvedimą skolas litais turėję fiziniai ir juridiniai asmenys šią savaitę pamatė, kad skolos suma nurodoma tokia pati, bet ne litais, o eurais.

Vienas portalo kaunodiena.lt komentatorius pasakojo išsiaiškinęs, kad jo vadovaujama bendrovė į netikėtai pinigų pasiimti nebegalinčiųjų sąrašus pateko, nes Vilniaus apygardos teismas Registrų centrui nenusiuntė nutarties. "Vienos įmonės iniciatyva mūsų sąskaitoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau su ta įmone mes teisme pasirašėme taikos sutartį. Paaiškėjo, kad nutartis dėl taikos sutarties Registrų centro nepasiekė, todėl dabar turime gauti naują nutartį ir ją pristatyti", – savo istoriją pasakojo Vaidu prisistatęs skaitytojas.

Problemos – tūkstančiams

Atsakymų puolusios ieškoti įmonės ir žmonės nustatė, kad visos gijos veda link Registrų centro, šią savaitę paleidusio Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Registrų centras dar praėjusią savaitę gyrėsi, kad paleis sistemą, "užtikrinančią vienodas galimybes valstybės institucijoms, įmonėms ir fiziniams asmenims atgauti skolas". Netrukus po sistemos paleidimo Registrų centrui teko pranešti, kad "dalis esamų ir buvusių skolininkų informavo apie pakartotinai įšaldytas jų bankų sąskaitose turimas pinigų sumas".

Paaiškėjo, kad PLAIS visiems bankams išsiuntinėjo senas skolų istorijas, nepaisant to, kad kai kurios skolos galėjo būti seniai sumokėtos arba dėl jų mokėjimo grafiko susitarta taikiai. PLAIS išsiųstus neteisingus nurodymus galėtų atšaukti antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Sodra", muitininkai, tačiau jie prie PLAIS sistemos prisijungti negali.

Suskaičiuota, kad dėl spragų sistemoje su papildomais sunkumais galėjo susidurti keli tūkstančiai fizinių ir juridinių asmenų. Jie paguosti, kad "operatyviai sprendžiamos iškilusios problemos". Nemaža dalis problemų kilo todėl, kad strigo ir Antstolių informacinė sistema (AIS), per kurią antstoliai teoriškai turėtų prisijungti prie PLAIS.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius dienraščiui "Kauno diena" teigė, kad jau nuo vakarykščio ryto antstoliai galėjo tęsti savo darbą įprastu režimu. "Kol bus išspręstos naujosios antstolių informacinės sistemos klaidos, antstoliai darbą tęs sau įprastoje ankstesnės versijos informacinėje sistemoje. Antstoliai taip pat tebeturi galimybę tiesiogiai per Turto arešto aktų registrą inicijuoti arba nutraukti piniginių lėšų apribojimą, kaip tai buvo daroma pastarąjį dešimtmetį", – aiškino A.Petrošius.

Kaltino antstolius

A.Petrošius pasakojo, kad su AIS diegimu susiję sunkumai nėra visiškai netikėti. "Tokių didelių ir sudėtingų informacinių sistemų diegimą neretai lydi pasitaikančios klaidos, diegimo sunkumai ir panašūs iššūkiai. Galima drąsiai teigti, kad šių nesklandumų būtų kur kas mažiau, jei patys antstoliai aktyviau ir geranoriškiau būtų dalyvavę kuriant AIS bei PLAIS bei testuojant sukurtus produktus – tai kaip tik ir skirta ankstyvai problemų diagnostikai bei sprendimui", – teigė pašnekovas.

Jo nuomone, daugumą kilusių problemų  dėl asmenų ir įmonių sąskaitų įšaldymo lėmė ligšiolinė antstolių darbo praktika, kai įvykdyti antstolių reikalavimai nebuvo panaikinami Turto arešto aktų registre (TAAR), kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga prie Teisingumo ministerijos.

"Ilgus metus, kol antstolių ir kitų institucijų sistemos veikė nepriklausomai viena nuo kitos, šios neužbaigtų darbų uodegos liko nepastebėtos, tačiau diegiant PLAIS, kai buvo integruoti 19 skirtingų institucijų duomenys apie skolas ir jų išieškojimą, TAAR duomenys apie "neuždarytus" sąskaitų areštus lėmė pakartotinį buvusių skolininkų piniginių lėšų apribojimą", – sakė Registrų centro atstovas.

Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė vakar dienraščiui aiškino, kad "kol elektroninės sistemos dar neveikia visu pajėgumu ir kol visos vykdymo procedūros nėra perkeltos į elektroninę erdvę, dalis antstolių procesinių dokumentų dėl sąskaitoms taikytų apribojimų atšaukimo, pakeitimo ar panaikinimo kredito įstaigoms siunčiama paštu".

PLAIS sistemą prakeikė ir Mokesčių inspekcija bei "Sodra", tačiau valstybinės institucijos viešai kaltinimais kol kas nelinkusios švaistytis.

Lėšos nebus nurašomos

Manoma, kad chaoso netrūks visą savaitę. Raminama, kad PLAIS apribotos piniginės lėšos artimiausiomis dienomis nebus nurašomos laukiant patvirtinimo, kad pastebėtos klaidos jau ištaisytos.

Tačiau tokia situacija labai palanki nesąžiningiems skolininkams, kurių sąskaitas planuota areštuoti šią savaitę. Kol sistemos stringa ir dėl to naujų klientų veiksmus apriboti sunku, kyla grėsmė, kad jie savo sąskaitas patys ištuštins ir pinigus išslapstys.

Nurodymus sistemai nurašyti lėšas teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, "Sodra" ir antstoliai.

Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenys.

PLAIS su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais ir kredito unijomis susieta per Lietuvos banko LITAS-KART sistemą. Diegiant PLAIS buvo sujungti 19 skirtingų institucijų informaciniai ištekliai, susiję su asmenų lėšų apskaita ir skolų išieškojimu.