Pradėti gamybą ryžtasi mažai verslo naujokų, nes tai reikalauja daugiau investicijų ir rizikos nei prekiauti jau pagamintais produktais. Bet kaunietis Vaidas Dambrauskas iš anksto ištyrė rinkos poreikius, pasinaudojo valstybės parama ir dabar džiaugiasi nuolat augančiu pardavimu.

Iš pradžių prekiavo dažais

29 metų V.Dambrauskas apie savo verslą svajojo dar studijuodamas verslo vadybą ISM vadybos ir ekonomikos universitete. "Tačiau žinojau, kad pirmiausiai reikia sukaupti patirties", – prisiminė V.Dambrauskas. Ši savybė, ne pulti stačia galva į naujas sritis, o rinkti duomenis, kaupti žinias, padėjo jam ir dabartiniame versle.

Kaunietis savo darbo karjerą pradėjo vienoje dažų gamybos įmonėje pardavimo vadybininku. "Ten įgijau daug geros praktinės patirties, paskui ėmiau galvoti apie savo veiklą. Vienas draugas pakvietė kartu prekiauti pakuotėmis: pakavimo plėvele, kibirėliais, maišeliais, dėžutėmis, salotų indeliais, kavos puodeliais. Taip prasidėjo pažintis su maistinėmis pakuotėmis", – pasakojo V.Dambrauskas.

Pasinaudojo valstybės parama

Populiarėjant kavos gėrimo važiuojant ar vaikštant kultūrai, plėtėsi ir šio verslo sritis, daugėjo tokią paslaugą siūlančių kavinių, augo popierinių puodelių poreikis. Bendraudamas su klientais V.Dambrauskas sulaukdavo įvairių užsakovų pageidavimų dėl individualaus indelių apipavidalinimo. "Užsienio tiekėjai, gamindami puodelius pagal individualius užsakymus, paprastai užtrunka ilgai, gamina tik dideliais kiekiais, todėl atkreipiau dėmesį, kad vien importuojant puodelius sudėtinga patenkinti visus verslininkų pageidavimus", – kalbėjo V.Dambrauskas.

Tada ir kilo mintis indelius gaminti pačiam. Rinkos tyrimai, gamybos įrenginių savybių studijavimas, jų užsakymas, finansavimo paieškos truko daugiau kaip metus. Pavyzdžiui, įrenginiai, kurie paruoštą žaliavą paverčia puodeliu, gali kainuoti 10–700 tūkst. JAV dolerių. "Pigiausių staklių nenorėjau, nes siekiu kokybės ir našumo", – teigė V.Dambrauskas.

Jis geru žodžiu minėjo valstybės paramos pradedantiems verslą programą, kuri leido pigiau skolintis iš vienos kredito unijos ir investuoti į kokybiškus įrenginius. Kaunietis skaičiuoja, kad investicijos atsipirks per penkerius metus.

Jokių laisvadienių!

Šiemet pavasarį gamybą pradėjęs V.Dambrauskas iš pradžių turėjo visiškai atsiduoti verslui ir neskaičiuoti darbo valandų. "Tada labai kentėjo šeima, nes dirbau po 16 valandų be jokių laisvadienių. Bet padėjo žinojimas, kad tai amžinai netruks", – šypsojosi jaunas verslininkas.

Jam teko pabūti ir cecho valytoju, ir vairuotoju, išvežiojančiu gaminius, ir mechaniku, derinančiu stakles, tvarkyti dokumentaciją, tartis su tiekėjais. "Ir prie įrenginių pats darbavausi. Susirgus kuriam nors darbuotojui ir dabar tai darau", – tvirtino V.Dambrauskas.

Ši patirtis verslininkui praverčia įdarbinant žmones – jis gali nesunkiai išaiškinti kiekvieną darbo užduotį. Bendrovėje "dropCup" dabar darbuojasi keturi žmonės.

Konkurentai – tik užsieniečiai

Įmonės "dropCup" gaminius perka didesnių Lietuvos miestų kavinės, kepyklėlės, degalinės. Užsakovams tiekiami ir įmonės importuojami plastikiniai indeliai salotoms, kokteiliams, ledams, popieriniai padėkliukai. Iš importuojamos produkcijos įmonė gauna apie 40 proc. pajamų, o likusi dalis – iš vietoje pagamintos produkcijos. Per mėnesį bendrovė "dropCup" sulanksto apie 400 tūkst. puodelių.

"Gamybos apimtis kas mėnesį vis didėja, gali būti, kad greitai teks ieškoti, kur plėsti sandėlius", – ir džiaugėsi, ir rūpinosi V.Dambrauskas. Apie trečdalį Kaune pagamintų puodelių "dropCup" eksportuoja į Latviją, Estiją, Didžiąją Britaniją, planuojama vežti produkciją ir į kitas šalis.

Veiklos pradžioje įmonė buvo įsikūrusi 100 kv. metrų patalpose, bet jose greitai tapo ankšta ir dabar ji įsikėlė į trigubai didesnes patalpas Neries krantinėje.

Pasak V.Dambrausko, Lietuvos rinkoje jie tebėra vieninteliai gamintojai. "Mūsų konkurentai Lietuvoje – importuotojai, o du gamintojai čia neišsitektų, nebent kuris nors vienas gamintų vien tik eksportui", – mano V.Dambrauskas.

Vasara – jo metas

Verslininkas mano, kad būti pirmam rinkoje neužtenka, reikia nepamiršti ir kokybės. "Perkame kokybišką žaliavą, ją atsivežę prieš gamybą tam tikru būdu dar apdorojame, kad puodelis būtų nepriekaištingos kokybės", – apie popierinių puodelių gamybą pasakojo V.Dambrauskas.

Puodeliai neklijuojami klijais, jų kraštai sulydomi ištirpdžius puodelio vidaus maistinę plėvelę. Dažai, kuriais puodelio išorinėje pusėje atspaudžiamas užsakovo logotipas, – specialūs, jie neturi skleisti jokio kvapo.

Puodelio kaina priklauso nuo jo apipavidalinimo, dydžio, popieriaus rūšies. "Man patinka bendrauti ir su užsakovais, išgirsti jų pastabas apie gaminius", – verslininkas nuolat mąsto apie asortimento išplėtimą.

Kalbėdamas apie puodelių paklausą V.Dambrauskas teigė, kad šiame versle irgi yra sezoniškumas. "Vasarą jų poreikis didesnis, nes žmonės daugiau laiko leidžia gatvėse, taip pat vasarą labai padidėja plastikinių pakuočių ledams, salotoms, kokteiliams poreikis", – žino V.Dambrauskas.

Ateityje įmonė planuoja gaminti storesnius, dviejų popieriaus sluoksnių, puodelius. Tam dabar ieško reikiamos įrangos.