Šalyje daugiau nėra

Kauno Kovo 11-osios gimnazija trispalviais karpiniais pasipuošė vasario pradžioje. Geltoni, žali ir raudoni raiteliai ant žirgo languose šuoliuos dar bent kelias savaites, o mokinių klijuotos nedidukės trispalvės vėliavėlės Kovo 11-ąją bus išdalytos Laisvės alėjoje sutiktiems miestiečiams.

Tokia tradicija tęsiama bemaž dešimt metų, o į kauniečių rankas per tą laiką iškeliavo šimtai varpo, knygos, širdies ir drugelio formos trispalvių. Šiemet vieną iš trijų Lietuvos gimtadienių mokyklos bendruomenė švęs Kauno įgulos karininkų ramovėje. Iškilmių vieta pasirinkta neatsitiktinai – kovo 11-ąją visa šalis minės 30-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, o Kovo 11-osios gimnazijos pedagogai ir mokiniai sveikins savo įstaigą vardo suteikimo 20-mečio proga. Įkurta 1966-ųjų sausį, dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, daugiau nei 30 metų buvo vadinama 25-ąja.

Organizuoti valstybines šventes gimnazijoje patikėta moksleiviams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Atėjus laikui keisti mokyklos pavadinimą ir jį su kuo nors susieti, ilgai sukome galvas. Sėdėjome, kalbėjome ir su mokytojais, ir su signatarais. Vienas jų, beje – Aleksandras Algirdas Abišala, baigė šią mokyklą", – taip, anot Stanislovo Milašiaus, gimnazijai vadovaujančio jau 30 metų, gimė mintis ugdymo įstaigą pavadinti Kovo 11-osios vardu.

Pastarasis ne tik įpareigojantis, jis – vienintelis visoje šalyje. Martyno Mažvydo vardu pavadintos progimnazijos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Tauragėje ir Nemakščiuose, lopšeliai-darželiai "Varpelis" išsibarstę po visą Lietuvą, o antrą Kovo 11-osios vardu pavadintą mokyklą rasite nebent tik Punske. Įkurta 1953 m., 1992 m. kovo 11-ąją dalyvaujant svečiams iš Lietuvos ir Lenkijos mokyklai buvo suteiktas garbingas Kovo 11-osios vardas.

Licėjaus Lenkijoje ir gimnazijos Lietuvoje bendruomenės glaudžiai bendrauja – lanko vieni kitus, organizuoja sporto turnyrus, dalyvauja įvairiose bendrose veiklose.

Vertybes skiepija šeimos

Prieš kelerius metus apsilankiusi Tito Masiulio jaunimo mokykloje nustėrau – apie Lietuvos laisvės gynėją, kurio vardu pavadinta ugdymo įstaiga, dalis moksleivių mažai ką galėjo pasakyti. O Kovo 11-osios gimnazijos auklėtiniai nesunkiai išvardijo mažiausiai dešimt Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir paaiškino, kuo skiriasi dvi Lietuvos Nepriklausomybės dienos – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji.

"Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, – akimirkai atsiplėšusi nuo draugių būrelio, greitakalbę, tarsi iš istorijos vadovėlio puslapių žėrė vyresniųjų klasių moksleivė. – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Jame žymima, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Aktą pasirašė Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai."

Gimnazijos vadovas džiaugėsi, kad mokiniams nereikia priminti, kas yra lietuvybė ir kodėl ji teigiama kaip vertybė. Tai esą prilygtų klausimui, kodėl gyvenimas yra vertybė, o būti gyvam geriau nei mirusiam. Mokykla, pasak S.Milašiaus, tarsi maža valstybė su demokratinėms tradicijomis, pilietinėmis akcijomis, mokinių savivalda ir prezidentu priešakyje, mokyklos himnu, emblema ir vėliava. Prie pastarosios per visas valstybines šventes iškyla dar dvi – Lietuvos Respublikos ir ES.

"Yra dar viena trispalvė. Ateikite čia", – atvėręs mokyklos muziejaus duris S.Milašius stabtelėjo prie ypatingo eksponato.

Lietuvos vardo tūkstantmečio vėliavą, kadaise plevėsavusią ant Gedimino pilies bokšto, 2010 m. sausio 1 d. ant Gedimino kalno gimnazijos vadovui iškilmingai įteikė Irena Degutienė, o šią akimirką mena įrėminta nuotrauka.

Nesijaučia kitokie

Vis dėlto gimnazijoje, prie kurios 2005-aisiais buvo prijungta Šaltinio pagrindinė mokykla, kur kas dažniau nei apie istorines datas kalbama apie žmones – aukštus ir žemus, lieknus ir apkūnius, brunetus ir auksaplaukius, juodaodžius ir strazdanius, krikščionis ir judėjus, visavalgius ir veganus, sveikus ir neįgaliuosius.

"Mūsų mokiniai žino, kad yra įvairių žmonių", – anot S.Milašiaus, su jais gimnazistai susiduria ne tik užvėrę mokyklos duris, bet ir ugdymo įstaigos koridoriuose, valgykloje ir klasėse.

S.Milašius dėkingas ir ankstesniems direktoriams, ir mokytojams už dabartinį mokyklos vaizdą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje mokosi daugiau nei 500 mokinių. Maždaug ketvirtadalis jų turi specialiuosius ugdymosi poreikius: labai didelius, didelius, vidutinius ir nedidelius.

Gimnazijoje taikoma ugdymosi proceso organizavimo forma, atitinkanti inkliuzinio ugdymo principus – specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikoma bendrojo ugdymo klasė, kurioje pagal poreikį pagalbą teikia mokykloje dirbantis specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistų komanda tiesiogiai dalyvauja įgyvendinant individualizuotą ar pritaikytą ugdymo programą, padeda mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Pagal poreikį konsultuoja mokytojus, ugdančius specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Gimnazijoje įgyvendinama socialinių įgūdžių ugdymo programa. Ši programa skirta 18–21 metų mokiniams, baigusiems pagrindinę mokyklą, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo.

Mes stengiamės padėti tiems mokiniams, iš kurių tyčiojasi kiti.

"Atėjus naujam mokiniui, ne jis taikosi prie naujos aplinkos, o mes taikomės prie mokinio, – gimnazijos direktorius džiaugėsi neįgaliųjų ir sveikųjų draugyste. – Tarkim, pritaikius veiksmingą ugdymosi strategiją gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai kartu su socialinių įgūdžių programos vaikais sėkmingai dalyvauja mokinių mokomosios bendrovės veikloje: rašo CV, padeda įsidarbinti, gamina produktus, juos parduoda ir taip užsidirba."

Mokosi ir aklieji

Dar viena ugdymosi proceso organizavimo forma, taikoma Kovo 11-osios gimnazijoje, – specialiosios klasės intelekto sutrikimą turintiems vaikams.

Mokiniai mokosi atskiroje patalpoje, tačiau dalyvauja gimnazijos neformaliojo ugdymo veikloje – įvairiuose projektuose, renginiuose ir programose. Specialiojoje klasėje dirba specialusis pedagogas, pagalbą teikia mokytojo padėjėjas, logopedas, psichologas, socialinis pedagogas. Šių klasių mokiniai mokosi gyventi atviroje visuomenėje veikdami mokyklos bendruomenėje. Sukuriama ugdymosi aplinka, kurioje per bendrus mokinių projektus, būrelių veiklą, renginius pasiekiame ugdymosi proceso vientisumo.

Gimnazijoje įrengta kineziterapijos salė, netrukus atsiras ambulatorinis kabinetas. Mokyklos bendruomenė svajoja ir apie liftą, kuriuo galėtų naudotis judėjimo negalią turintys mokiniai. Aplinka pritaikyta akliesiems, mat mokyklos slenkstį jau kurį laiką mina regėjimo negalią turintys vaikai. Pastarųjų integracija prasidėjo nuo berniuko, kurio tėvai atsisakė internatinės mokyklos Vilniuje.

"Bendravimas su neregiais yra ypatingas. Išgirdę balsą jie gali pasakyti tavo ūgį ir svorį. Beje, aklieji padeda organizuoti mokyklos renginius ir juose patys dalyvauja, o žmonės, kurie nežino apie jų negalią, nepasakytų, kad pastarąją šie išvis turi", – gimnazijos direktorius S.Milašius darsyk pabrėžė, kad garbingą, Kovo 11-osios vardą turinčioje mokykloje visi lygūs.

Primiršusiems tai, bent keliose vietose iškabintos auksinės mokyklos taisyklės: "Mes nesityčiojame iš kitų. Mes stengiamės padėti tiems mokiniams, iš kurių tyčiojasi kiti. Mes stengsimės bendrauti su tais, kuriuos atstumia kiti. Jei sužinosime, kad iš ko nors tyčiojamasi, mes apie tai pranešime suaugusiesiems mokykloje ir namuose."