Ne vienus metus puoselėti planai Vienybės aikštėje įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę grįžo į pradinį tašką. Savivaldybė rengia sąlygas ir skelbs konkursą techniniam projektui parengti.

„Matėme, kaip viskas strigo anksčiau, kai kartu buvo perkamos ir projektavimo, ir statybos paslaugos. Dėl to konkurso dalyviai ir kainas užkeldavo iki 200 mln. litų“, – pastebėjo miesto vicemeras Kęstutis Kriščiūnas.

Anot jo, Urbanistikos skyriaus vedėjui Nerijui Valatkevičiui pavesta iki spalio 4 d. parengti naujas konkurso sąlygas techniniam projektui. Jas parengus, Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius galės skelbti konkursą projektavimo paslaugoms pirkti.

K.Kriščiūnas žadėjo, kad viskas bus daroma orientuojantis į Vienybės aikštės detaliojo plano sprendinius.

Rengiant detalųjį planą požeminės stovėjimo aikštelės įrengimui pritarė Vytauto Didžiojo universiteas,Kauno technologijos universitetas, „Pramprojektas“, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Visos šios įstaigos yra įsikūrusios prie šios aikštės.

Vienybės aikštės požeminė aikštelė mirties taške atsidūrė prieš metus. Pirmasis konkursas 2009-aisiais sulaukė nemenko įvairių bendrovių susidomėjimo, tačiau paskutinę minutę dokumentus su pasiūlymu atnešė tik „Kamesta“. Galiausiai buvo nuspręsta, kad „Kamestos“ pasiūlymas neatitiko griežtų konkurso reikalavimų. Antrą kartą skelbtame konkurse dalyvavęs vienas dalyvis – „Kauno tiltų“, „Invalda Construction management“ ir „COWI Lietuva“ konsorciumas – savivaldybės manymu, pateikė per brangų pasiūlymą.

Konkurso sąlygose aprašytą projektą sudarė kone du atskiri objektai – pačios aikštelės statyba ir miesto infrastruktūros sutvarkymas. Pastaroji numatė, kad konkurso nugalėtojas turės pakeisti Vienybės aikštės dangą, pasirūpinti aikštės apšvietimu, įrengti joje fontaną ir daugelį kitų Kauno viešosios erdvės sutvarkymo darbų. Visi šie darbai bei aikštelės eksploatavimas 22 metus miestui būtų atsiėjęs 200 mln. litų, tad pernai rugpjūtį nuspręsta, kad pasiūlymas netinkamas.

Savivaldybės vadovai ne vienerius metus įsivaizdavo, kad požeminės aikštelės įrengimas ir eksploatavimas privilios tiek Lietuvos, tiek užsienio bendroves, tačiau net supaprastintos konkurso sąlygos nedavė pageidaujamų rezultatų.